Paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo konkursas liko be pirmosios vietos laimėtojo. Jo iniciatoriams – Vilniaus miesto savivaldybei ir Kultūros ministerijai – vertinimo komisija pasiūlė skelbti pakartotinį konkursą.
2020-aisiais, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, paskelbusi atvirą tarptautinį konkursą, Vilniaus savivaldybė sulaukė 14-os skulptūrinių-architektūrinių idėjų. Konkurso dalyviai siūlė kompozicijas viešajai erdvei šalia Onos Šimaitės gatvės, kur šiuo metu yra paminklinis akmuo, pastatytas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės lėšomis. Iš konkurso dalyvių tikėtasi meninio sprendimo, tapsiančio kultūriniu reiškiniu, pagerbsiančio ir įamžinsiančio visus drąsius ir pasiaukojančius žmones, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais.
Konkursui pateiktus darbus vertinusi tarptautinė ekspertų komisija ataskaitoje pažymėjo pateiktuose projektuose pasigedusi estetinio, konceptualaus, emocinio ir meninio pagrindo, kuris liudytų šviesą apie atskirų žmonių pasirinktą teisuolio kelią. Nuspręsta, kad nė vienas pateiktas pasiūlymas nėra išpildytas taip visavertiškai, kad būtų vertas įgyvendinimo ir jam būtų skirta pirma vieta.
Pasinaudojus konkurso sąlygose numatyta teise neskirti pirmosios vietos, išskirti kitų dviejų prizinių vietų laimėtojai. Antra vieta įvertinti darbo „Gyvybės upė“ autoriai VšĮ „Mūsų vėliavos“, trečią vietą laimėjo Gyčio Vildžiūno darbas „Materialized Memory“.
Vertinimo komisijoje buvo aptarta, jog dabartinis projekto konkursų teisinis reglamentavimas dalį menininkų atbaido nuo dalyvavimo tokio tipo pirkimuose. Vilniaus miesto savivaldybei šio konkurso rezultatas tapo dar viena paskata pateikti Aplinkos ministerijai pastabas dėl Projekto konkurso taisyklių korekcijų.
„Taisyklėse, be kita ko, pasiūlėme numatyti perkančiosioms organizacijoms galimybę organizuoti kūrybines dirbtuves. Tai galėtų būti naudingas projektų konkursų rengimo etapas – kai moderuojant srities profesionalams komandos suformuluoja projekto idėjas, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos ir visuomenės poreikius“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.
Kūrybinės dirbtuvės galėtų tapti pasiruošimo projekto konkursui etapu, pavyzdžiui, atrenkant geriausių autorių idėjas ir skiriant geriausių pirminių idėjų autoriams papildomą finansavimą toliau vystyti šias idėjas iki galutinių projektų. Kitu atveju kūrybinės dirbtuvės galėtų būti perkamos tik organizavimo paslaugoms ir į kitą projekto konkurso etapą nepereitų.
„Iš Aplinkos ministerijos ir iš savivaldybės pasiūlymai jau sulaukė pozityvios reakcijos. Tikimės, kad pakoregavus teisės aktus, projektų konkursus galėsime organizuoti efektyviau. Turbūt tada būtų prasminga planuoti ir pakartotinį paminklinio objekto žydų gelbėtojams konkursą“, – sakė R. Matonienė.
