Aukštaitijos sostinėje vietoj kadaise populiaraus „Garso“ kino teatro iškilo Stasio Eidrigevičiaus menų centro pastatas. Tikimasi, jis taps savas bei reikšmingas panevėžiečiams ir įdomus miesto svečiams.
„Stasys“ – kelia šiltas emocijas užrašas ant pastato fasado, tarsi labas, štai aš atvykau – kviečiu su manimi draugauti. Galbūt per drąsu vietai prognozuoti legendos ateitį, kai ji dar net neatidaryta lankytojams.
Tačiau potencialo S. Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) tikrai turi. Jo salėse įsikurs ekspozicija – žvaigždė: beveik 900 kūrinių kolekcija, padovanota paties menininko.
Nacionalinės premijos laureatas S. Eidrigevičius – garsus ir užsienyje. Jo darbai eksponuojami Londone, Niujorke, Vašingtone, Vatikane, Tokijuje ir Lenkijoje, kurioje jis gyvena. Tačiau Panevėžys vienintelis turės tokią gausią kolekciją.
Tiek kūrinių atiduoti Panevėžiui ir suteikti čia įsikūrusiam meno centrui savo vardą S. Eidrigevičių paskatino ir nostalgiški jausmai – menininkas gimė šio Aukštaitijos miesto apskrityje, Mediniškiuose, 1949 metais.
„Šiame pastate kursime ne tik S. Eidrigevičiaus meno sklaidos vietą. Tai bus ir centras, siekiantis įsilieti į europinį ir pasaulio kultūros kontekstą, bendravimo, laisvos minties raiškos vieta, kultūrinio dialogo erdvė, jungianti profesionalų meną ir vietos kūrybinį potencialą“, – sako Vaida Andrijauskaitė, SEMC vadovė. Ji planuoja ir kitų meno kūrėjų ekspozicijas, žada atvežti tarptautinio lygio menininkų darbų.
Dabar tik reikia baigti statybų procesą, kuris neplanuotai užtruko. Vienu kartu negavus reikiamo finansavimo, 2026,65 kv. m SEMC pastatas statomas etapais. Pirmoji pastato dalis netrukus bus priduota statybos inspekcijai ir, paruošus ekspoziciją, lankytojus įsileis jau netrukus.
Lygiagrečiai bus ruošiamasi antram etapui – prijungti pastato tęsinį su daugiafunkcėmis erdvėmis menui bei renginiams ir dar keliomis ekspozicijų salėmis.
Pasak V. Andrijauskaitės, išskirtiniam menui eksponuoti ir pastato norėjosi su konceptualia architektūrine idėja – kad net jo išorė keltų panevėžiečių kultūrinę savimonę. Kartu buvo svarbu vietoj reikšmingo miestiečiams „Garso“ kino teatro pasiūlyti lygiavertį, stiprų emocinį krūvį nešantį statinį.
Pastato architektūrinius sprendinius suprojektavo Aurimo Syruso vadovaujami „IMPLMNT architects“ architektai.
Statybų darbus atliko PST
Pastato statybai naudotos kuo natūralesnės medžiagos, pagamintos mažinant aplinkos taršą. Taip pat ir suprojektuota taip, kad kuo mažiau tų medžiagų reikėtų. Statyta naudojant gelžbetonio konstrukcijas, dengtos plonos perdangos.
Generalinės rangos darbus atliko akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (PST), pasirinkta konkurso būdu dėl geriausio pasiūlymo, turimų kompetencijų ir ilgametės patirties.
Prieš SEMC statybas PST teko užduotis suorganizuoti senojo „Garso“ kino teatro pastato nugriovimą. „Kai turėjome pradėti griovimo procesą, matėme ir jautėme žmonių reakcijas, jų buvo įvairių, ir tai suprantama – tai statinys su savo ilga istorija, daug kam iš miestiečių keliantis sentimentų ar turintis kitokią vertę“, – prisimena Tadas Kanišauskas, PST projekto vadovas.
Tai, kad legendinio „Garso“ griovimas palies panevėžiečių jausmus, buvo tikėtasi. Dėl pastato išsaugojimo su gyventojais ilgai diskutavo atsakingos institucijos, nors sovietmečio pastatas ir nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Sprendimą griauti „Garsą“ nulėmė prasta būklė – kapitališkai remontuotas jis prieš 24 metus, be to, aplinkinė infrastruktūra nebetinkama mūsų epochai. „Projekte buvo numatyta palikti senojo pastato pamatus, tad panaudojome jų fragmentus – pamatus galima pamatyti pastato rūsyje“, – komentuoja T. Kanišauskas.
Taip pat pavyko išsaugoti senąjį ąžuolą, nors naujojo pastato pamatai nuo medžio atsidūrė vos per metrą. PST, iškasusi penkių metrų duobę tarp pamatų ir ąžuolo, šalia jo šaknų įrengė metalinę sienelę – ji ir apsaugojo medį statybų proceso metu.
Kadangi pastatas projektuotas kuo paprastesnis, siekiant „nepavogti“ dėmesio nuo jame integruojamo meninio turinio, jo statybos neišsiskyrė ypatingu sudėtingumu: įrengti įprasti gręžtiniai poliniai pamatai, naudotos monolitinės plokštės.
Sudėtingesnis etapas, įsiminęs PST projektų vadovui, – fasadų plokščių montavimas, jų iš viso sumontuota apie 440. „Dėl vietos trūkumo teritorijoje plokštes prisivežėme prie pat pastato, galima sakyti, beveik tiesiai nuo ratų ėmėme ir montavome“, – šypsosi T. Kanišauskas.
Taip pat galvosūkis buvo primontuoti nerūdijančio plieno plokštes interjere taip, kad montavimo vietos būtų paslėptos.
Kaip pastato išskirtinumą projektų vadovas pamini inžinerinį sprendinį – mikroklimato kontrolės sistemą, pritaikytą būtent muziejams, galerijoms ir kitoms patalpoms, kuriose saugomi meno eksponatai. Tam, kad vertingų kūrinių būklė išliktų nepakitusi, jiems reikia tiksliai sureguliuotos temperatūros, oro sausumo. Įrengta sistema padės tai užtikrinti.
Rūsyje įrengta ir nauja kino salė. Seno pastato ardymo metu išsaugotas originalusis užrašas-iškaba „Garsas“, jis buvo atnaujintas ir sumontuotas prie naujos kino salės įėjimo.
„Norisi tikėtis ir linkėti, kad ši sutvarkyta erdvė Panevėžio centre įgautų naują kvėpavimą, pritrauktų kultūros, meno mėgėjus ir apskritai plačiąją bendruomenę joje susitikti, veikti, kurti.
Manau, šis projektas yra sėkmingo vizijos išpildymo pavyzdys, kai bandoma organiškai sujungti „sena“ ir „nauja“, – tam tikrose vietose ir toliau atsispindės buvusio „Garso“ palikimas, o kartu atsiranda daug naujų pastato funkcijų, papildomos gyvybės jame ir aplink jį, atliepiančios šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aktualijas. Džiaugiamės galimybe prisidėti darbais vėl įveiklinant šią svarbią Panevėžio erdvę“, – teigia PST generalinis direktorius Tomas Stukas.
Patvarios nerūdijančio plieno durys
Didžiausias Europoje vartų, durų, staktų ir pavarų tiekėjas – UAB „Hörmann Baltic“ S. Eidrigevičiaus centre pasirūpino visais įėjimais ir išėjimais. Kompanija tiekė ne tik lauko ir vidaus duris, bet ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės susukamus vartus, įėjimo kontrolės sistemą ir evakuacinių užraktų sistemą.
Patalpoms pasirinkti du gamintojų TOREC ir FREISEN plieninių durų modeliai. Iš viso sumontuota daugiau kaip 50 durų. Kai kurios durys yra nudažytos, o kitos pagamintos iš nerūdijančio plieno ir nedažytos. Skirtingas paviršius parinktas atsižvelgiant į sienų apdailą, kad durys harmoningai derėtų su aplinka ir taptų mažiau pastebimos.
Vienos iš jų standartiškai atsiveria, o kitos – atvirkščiai. Tai reiškia, kad vienoje plokštumoje esančios durys atsiveria į patalpą, o kitos – į koridorių. Naudojamos vienvėrės ir dvivėrės durys. Visos durys yra tvirtos, patvarios ir gali atlaikyti didelius lankytojų srautus. Gamintojas atliko bandymus akredituotoje laboratorijoje ir gavo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kiekvienos durys gali atlaikyti iki milijono atidarymo ir uždarymo ciklų.
Be to, vidaus patalpose sumontuotų durų vyriai yra paslėpti, tai padeda išlaikyti subtilią interjero estetiką. Durų varčia ir stakta pagamintos taip, kad iš abiejų pusių būtų vienoje plokštumoje. Koridoriuje stakta ir varčia ne tik lygiuojasi tarpusavyje, bet ir su sienos plokštuma.
Meno centro patalpose durys buvo specialiai pagamintos šiam projektui. Čia atsižvelgta ne tik į durų konstrukciją, padengimą ir furnitūrą, bet ir į architekto norą turėti didelės apimties duris, kurias būtų lengva varstyti net ir vaikui. Durų aukštis vietomis siekia net iki 3000 mm.
UAB „Hörmann Baltic“ taip pat tiekė žaliuzinius, cinkuoto plieno vartus, susukamas grotas pastato automobilių stovėjimo garažui.
Gyvybiškai svarbiose pastato vietose į sienų konstrukciją integruotos šešios ugniai atsparios užuolaidos EI60, užtikrinančios, kad nelaimės atveju būtų atskirtos zonos ir ugnis neplistų.
Visos sistemos sujungtos su pastato apsaugos ir gaisrinėmis sistemomis, užtikrinant maksimalų saugumą bet kokioje situacijoje.
Kaip teigia įmonės atstovas ir projektų vadovas Agnius Sobatas, įmonė atstovauja gamintojui, kuris kuria gamtai neutralius produktus ir siekia sukurti produktą, kuris tarnautų visą gyvenimą, mažintų vartojimą.
„Šiandien tai puikiai sekasi, nes palaikome ryšį su klientais ir pastebime, kad mūsų projektiniai sprendimai puikiai tarnauja. Kai grįžta patenkinti klientai, gimsta nauji projektai“, – sako A. Sobatas.
„MAPEI Ultratop Terrazzo“ – moderni mozaikinio betono grindų danga
Vienas iš naujojo muziejaus interjero akcentų – bendrosiose erdvėse įrengtos „Mapei“ cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“ ir „Ultratop Natural Effect“. Šias sistemas tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje.
Naudojant dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistemą „Mapei Ultratop“, įrengti ~12 mm storio mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“) ir ~6 mm storio nepoliruoto natūralaus betono („Ultratop Natural Effect“) grindų paviršiai pagal architektų suformuotą užduotį. Dengiant šias grindų dangas specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams ir dėmėms. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą.
Pagrindinių muziejaus ekspozicinių erdvių mozaikinio betono grindims architektai pasirinko baltos spalvos mišinio „Ultratop Extra White“ ir smulkių, tankiai surištų, natūralaus balto akmens užpildų kombinaciją.
Būtent mišinio spalva „Extra white“ ir leido išlaikyti vientisą dangą net po poliravimo, be atsiveriančių tamsių smulkių užpildų, kas būdinga kitų spalvų „Ultratop“ mišiniams. Tai leido sukurti šviesų, natūralų ir minimalistinį grindų paviršių, kuris taps idealiu ir neįkyriu fonu ateities muziejaus ekspozicijoms.
Techninėse patalpose panaudota „Ultratop Natural Effect“ – populiariausia rinkoje liejamųjų cementinių grindų sistema. Ji yra itin plačiai taikoma ne tik biuruose, komercinėse erdvėse ir kitose viešosiose vietose, bet ir privačiajame sektoriuje – šią dangą savo namams renkasi vis daugiau vartotojų kaip alternatyvą medinėms, PVC ir keraminių plytelių dangoms.
Didžioji dalis „Mapei“ grindų sistemose naudojamų produktų yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai ir turi ypač vertingą dokumentaciją – EPD (angl. Environmental Product Declaration). Šios gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai.
Šis sertifikavimas ypač aktualus ir svarbus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.
UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti projektuotojus, rangovus ir užsakovus visais klausimais, susijusiais su MAPEI statybinių sistemų parinkimu ir panaudojimo galimybėmis.
Mozaikinio betono laiptai – plačios dizaino galimybės
SEMC erdvėse į ekspozicijas vedančius laiptus pagamino UAB „Veikta“. Padengti mozaikiniu betonu, laiptai atrodo tarsi vientisi ir idealiai dera interjere.
„Mozaikinio betono mišinį kiekvienam užsakovui kuriame individualiai – atsižvelgiame į spalvos pageidavimą, įvertiname reikalingą mišinio atsparumą. Šį kartą pagal architektų užduotį mišinį vizualiai derinome prie grindų dangos ekspozicijų salėse – tai buvo pagrindinis iššūkis“, – sako Andrius Kryžiokas, įmonės „Veikta“ vadovas.
Mozaikinio betono mišinį įmonė privalėjo pagaminti lygiai tokį patį, koks kitos įmonės naudotas liejant SEMC salių grindis: dekoratyvinį betoną „Ultratop“ maišė su baltos skaldos užpildais.
Pasak vadovo, įprastai grindims taikomą mišinį L formos skerspjūvio laiptų antpakopiams įmonei teko naudoti pirmą kartą. Tačiau sprendimas pasiteisino – kadangi kiekviena pakopa padengta visiškai, vizualiai laiptai atrodo vientisi.
Tačiau tokio sumanymo įgyvendinimas buvo ir sudėtingas, ir rizikingas.
„Būtent L formos mozaikinio betono laiptų elementų gamyba yra gana sudėtinga, nes mišinys formose tankinamas vibru, o tuo pat metu turi būti išlieta ir horizontali, ir vertikali plokštuma kaip vienas elementas“, – komentuoja A. Kryžiokas.
Be to, „Ultratop“ mišinys yra stipriai plastifikuotas ir labai sėslus, tad naudojant jį laiptų elementams gaminti kilo rizika, kad nušlifavus paviršius pasimatys nevienodas skaldos ir dekoratyvinio betono pasiskirstymas, o tai būtų laikoma mišinio suvibravimo trūkumu.
L formos skerspjūvio laiptai taip pat turėjo būti pagaminti itin tikslių matmenų, vengiant mažiausios paklaidos, kad kuo sklandžiau susijungtų su nerūdijančio plieno turėklo šono apdaila. Kadangi gaminiai buvo suprojektuoti gana ploni, iki 3 cm storio, ir sąlyginiai ilgi, kilo iššūkių ir juos išliejant, ir tinkamai uarmuojant, kad atlaikytų apdirbimo, pakavimo, transportavimo ir montavimo apkrovas.
„Kadangi mūsų įmonė tokių elementų yra gaminusi ne kartą ir anksčiau, visos iškeltos užduotys buvo įvykdytos sėkmingai. Esame dėkingi nuolatiniam užsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, kad pasitiki mūsų ilgamete gamybos patirtimi ir patiki savo užduotis“, – sako A. Kryžiokas.
PAA praustuvai – pagaminti individualiai
Meno centro interjero lakoniškumas apgalvotas iki subtilių niuansų. Prie jo išpildymo teko prisidėti ir PAA kompanijai, kuri aktyviai įsitraukė į architektų vizijos įgyvendinimą – pagamino vienetinius praustuvus WC kambariams.
Praustuvų konstrukcijoms kaip pagrindas naudotas PAA standartinis modelis „Flow 450“, tik jis modifikuotas pagal architektūrinį sumanymą.
„Dažnai imamės koreguoti praustuvus pagal individualius matmenis – tuo esame išskirtiniai. Tačiau šį kartą darėme daugiau pakeitimų – praustuvams labai išploninti kraštai, išdidintas dubuo, paaukštinta priekinė plokštė“, – komentuoja Lina Balčiūnė, PAA atstovė Lietuvoje.
Išskirtinis tapo ir praustuvas su estetiškai integruotu kūdikių vystymo stalu. „Viešosiose patalpose vystymo stalai dažnai būna tiesiog pastatomi baldai ar atlenkiamas nuo sienos plastikinis stalas. O čia architektai sumanė kūrybingai įkomponuoti vystymo vietą specialiai tam sukurtoje įduboje“, – sako L. Balčiūnė.
Visi praustuvai menų centro WC kambariams pagaminti kaimyninėje Latvijoje esančioje PAA gamykloje. Jiems panaudota „SilkSTONE“ medžiaga – vienalytė, būtent ir leidžianti pagaminti neįprastų formų ir dydžio praustuvus. Taip pat ši medžiaga higieninė, itin lengvai prižiūrima. „Nereikia jokios chemijos, užtenka prabraukti šiurkščia kempine“, – sako L. Balčiūnė.
Todėl šios medžiagos praustuvus klientai dažnai renkasi viešosiose WC patalpose, viešbučiuose, mokyklose – ten, kur kasdien būna dideli žmonių srautai. Mažai priežiūros reikalaujantys paviršiai leidžia praustuvams ilgai išlikti geros išvaizdos ir taupo patalpų valymo laiką.
Vidaus ir išorės apdailai panaudoti patvarūs dažai su ekologiniu ženklu
Panevėžio meno centro patalpos dažytos vandeniniais matiniais dažais „VIVACOLOR Acrylate Matt“ (spalva – RAL 9003), įvertintais tarptautiniu ženklu „Ecolabel“, Suomijos ekologiniu ženklu „Šiaurės gulbė“ ir atitinkančiais mažos emisijos klasę M1.
Šiais dažais dengtas paviršius yra ypač atsparus šlapiam šveitimui (1-oji atsparumo šlapiam šveitimui klasė pagal ISO 11998), todėl jie labai tinka viešosios paskirties patalpoms, turinčioms atlaikyti nuolatinį lankytojų srautą, o naujajame S. Eidrigevičiaus meno centre jų tikrai netrūks.
Taip pat labai svarbu, kad dažuose yra minimalus lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis, dėl to šiuos dažus gali toleruoti net ir kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės.
„VIVACOLOR Acrylate Matt“ nevarva ir netyška, gerai sukimba su naujais ir anksčiau dažytais betoniniais, tinkuotais, glaistytais, tapetuotais, plytų bei gipso kartono paviršiais ir tolygiai juos padengia. Dulkės prie „VIVACOLOR Acrylate Matt“ nudažytų lubų ar sienų nelimpa jau po 50 minučių, kitą sluoksnį galima dengti po dviejų valandų.
Naujojo meno centro fasado apdailą atlikusi UAB „Švykų priešgaisrinės sistemos“ naudojo visiškai matinius dažus „VIVACOLOR Hansa Facade“ (spalva – RAL 9016), tinkamus įvairiausios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, pramoninių ir sandėliavimo – išorei dažyti. „VIVACOLOR Hansa Facade“ rekomenduojami ir naujiems, ir nenaujiems tinkuotiems, betoniniams, mineralinio pluošto paviršiams. Netinka jie tik kalkiniais dažais padengtoms sienoms.
„VIVACOLOR Hansa Facade“ yra vandeniui nelaidaus silikoninio priedo, todėl jie, palyginti su kitais tokios pat paskirties dažais, atsparesni atmosferos poveikiui. Labai gera jų ir dengiamoji geba – pavyzdžiui, priklausomai nuo dengimo būdo ir dengiamo paviršiaus faktūros (betonas, tinkas ar plytos, lygu ar nelygu) litro pakanka 4–6 kv. m ploto padengti vienu sluoksniu.
Netipiniai ŠVOK sprendiniai dėl gero mikroklimato
Tinkamu S. Eidrigevičiaus menų centro patalpų mikroklimatu pasirūpino jau 20 metų sėkmingai inžinerinių paslaugų veiklą visoje šalyje plėtojančios Panevėžio UAB „Asirinta“ įmonių grupė.
„Mūsų dabar jau yra keturios įmonės, iš viso apie 250 aukštos kvalifikacijos specialistų, tad galime greitai ir profesionaliai atlikti net ir didžiausius užsakymus“, – pasidžiaugia „Asirintos“ direktorius Valdas Strelčiūnas ir apie darbus naujajame menų centre paprašo papasakoti gamybos vadovą Nerijų Purvėną.
„Šiame objekte mes įrengėme šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir šilumos gamybos sistemas, – sako gamybos vadovas. – Pastato patalpų lubos ganėtinai aukštos, o vėdinimo sistema projekte buvo numatyta netipinė – su drėkinimo ir vėsinimo funkcija, tad teko šiek tiek pasukti galvą, kaip užtikrinti oro tiekimą iki darbo zonos.“
Kita ypatingesnė užduotis buvo sumontuoti ganėtinai specifinius, lyginant su kitais vėsinimo įrenginiais, tikslios kontrolės vėsinimo įrenginius CC1, CC2 ir CC3.
Taip pat pastate buvo įrengtos iš viso aštuonios vėdinimo kameros: OTŠ1–OTŠ8.
Dar vienas netipinė užduotis – sumontuoti šilumos ir šalčio gamybos įrenginius Š1, Š2 ir V1, vasarą gaminančius ir į pastatą tiekiančius šaltį, o žiemą – šilumą.
„Turėjome įrengti ir ganėtinai sudėtingą šilumos ir šalčio mainų mazgą, kad papildomai galėtų būti įjungiama iš miesto tiekiama šiluma, jei savo jėgomis pagaminamos per mažai“, – tęsia N. Purvėnas. Ypatingesnė buvo ir šaldymo mašina CL1, tiekianti šaltį vėdinimo įrenginiams ir tuo pat metu susidariusią perteklinę šilumą panaudodama reikiamai temperatūrai atkurti vėdinimo įrenginiuose po drėkinimo proceso.
Pati šildymo sistema, pasak gamybos vadovo, labiau tipinė – grindinio šildymo sistema su keliais radiatoriais.
„Tačiau tai yra patikrintas ir visuose tokio pobūdžio objektuose pasiteisinęs sprendinys“, – pabrėžia N. Purvėnas. O štai ozono generatorius, skirtas virtuvės patalpose esančiam oro šalinimo gaubtui, – jo teigimu, ganėtinai neįprastas dalykas tokio pobūdžio pastatuose.
„Vėsinimas patalpose atliekamas ventiliatoriniais vėsintuvais (angl. fancoil), kurie šaltį gauna iš jau minėtojo ganėtinai sudėtingo įrenginio – šilumos ir šalčio mainų mazgo, – pamini dar vieną netipinį sprendinį gamybos vadovas ir apibendrina: – Kalbant apskritai, visus sprendinius sąlygojo ganėtinai aukštos lubos – pagal tai buvo parenkama įranga, galinti išlaikyti reikiamų parametrų mikroklimatą patalpose.“
Betono gaminiai, kuriantys švarią ir lakonišką aplinką
Kuriant šio išskirtinio pastato aplinką buvo panaudoti UAB „Betono mozaika“ gaminami produktai. Projektui kartu su architektais parinkti gaminiai „Kuba“, dengti natūralaus akmens faktūra „Silver“.
„Dirbdami su architektais ir rinkdami projektui gaminius, turėjome įvertinti porą svarbių sąlygų – užtikrinti aplinkos vaizdo tęstinumą, nes vėlesniuose etapuose planuojamas šalimais esančios teritorijos užstatymas išlaikant aplinkotvarkos gaminių tąsą, ir užtikrinti, kad kiekvienos trinkelės atspalvis būtų panašus, nes danga turėjo atrodyti vientisa“, – sako Romas Venckus, įmonės „Betono mozaika“ generalinis direktorius.
Pasak jo, „Kuba“ produktas yra pamėgtas architektų, kurie projektuoja viešąsias erdves, nes tai yra vienos smulkiausių trinkelių, gaminamos įmonės „Betono mozaika“. Gaminio plotis ir ilgis – vos po 100 mm. Iš „Kuba“ gaminių sudėtas grindinys atrodo itin subtiliai, estetiškai, prie jo puikiai dera įvairios medžiagos ir architektūriniai sprendimai.
Prie SEMC išskirtinai lakoniško ir švaraus fasado pasirinkta viena populiariausių ir mažiausiai pretenzingų faktūrų – „Silver“: žaisminga, natūraliai atrodanti ir nedominuojanti aplinkoje. Prie SEMC pastato ji vizualiai papildo aplinką, sujungia fasadą, mažosios architektūros elementus ir betono dangą į vientisą erdvę, tarsi į baltą drobę. Natūraliai nelygi akmens faktūra taip pat susisieja su fasado paviršiaus gruoblėtumu.
Technologiją, kurią taikant sukuriama natūralaus akmens faktūra, įmonė puoselėja ilgus metus. Pagaminti produktai dengiami natūralaus akmens skaldelės mišiniu, kuris vėliau atitinkamai apdirbamas. Akmens skaldelės variantų pasirinkimas – beribis, o derinant su baltu ar natūralios spalvos cementu įmanoma išgauti itin plačią atspalvių paletę.
* SEMC pastate kompanija „Schindler“ įrengė tris naujausius energinio efektyvumo standartus atitinkančius keleivinius liftus, kurių komplektacijoje numatyta elektros energijos gaminimo galimybė.
* Viso pastato apšvietimą įrengė UAB „Energy Green“: cilindrinės formos šviestuvai parinkti dėl derėjimo prie interjero ir techninių charakteristikų lemiamo energinio efektyvumo, o ekspozicijų erdvėms – prožektoriai, turintys šviesos kampo reguliavimo galimybę, leidžiančią skirtingoms meno ekspozicijoms apšvietimą pritaikyti individualiai.
Objektas: S. Eidrigevičiaus daugiafunkcis menų centras (SEMC)
Adresas: Respublikos g. 40, Panevėžys
Pastato plotas: 2026,65 kv. m
Generalinis rangovas: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST)
Statybos trukmė: 2021–2023 metai
Architektai: Studija „IMPLMNT architects“, MB SYRUSAS
Nuotr.: Laimono Ciūnio
Partnerių turinys