Spalio 8-ąją pasirašyta didžiausios apimties PPP sutartis Baltijos šalyse atveria kelią 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciniam sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksui, dar žinomam Nacionalinio stadiono vardu.
Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutartį pasirašė su privataus kapitalo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ kontroliuojama bendrove „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Bendra 25 metų trukmės sutarties vertė siekia 280 mln. eurų, investicijų suma sudarys apie 100 mln. eurų.
Projektas bus įgyvendintas taikant viso ciklo modelį – koncesininkas bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą. Komplekso statyba turės būti užbaigta per trejus metus po sutarties uždarymo. Po objekto pridavimo koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.
„Tai bus vienas reikšmingiausių visuomenės raidai projektų Vilniuje ir Lietuvoje. Toli gražu ne dėl to, kad per dešimtmečius stadiono užuominos ant Šeškinės kalvos įgijo simbolinę reikšmę – atgaivinta reikšminga miesto dalis ir sukurta itin aktuali sporto bei neformalaus švietimo infrastruktūra turėtų miestui ir šaliai uždirbti dviženklę socialinę ir ekonominę grąžą“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.
22 hektarų teritorija, kurioje šiuo metu styro nebaigto statyti stadiono griuvėsiai, per trejus metus bus atgaivinta. Joje bus pastatytas UEFA IV kategorijos 15 000 vietų stadionas su sporto muziejumi, 3 tūkst. vietų IAAF standartus atitinkančiu lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.
Projekto architektai – JAV architektūros įmonė „Populous“ ir Lietuvos „Cloud architects“. Kompleksas atitiks A++ energetinio efektyvumo klasę ir bus sertifikuotas BREEAM.
Koncesijos bendrovę „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ kontroliuoja „BaltCap Infrastructure Fund“, valdantis 98 proc. jos akcijų.
100 mln. eurų dydžio, 20 metų trukmės „BaltCap Infrastructure Fund“ sukurtas investavimui į infrastruktūros projektus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Savo portfelyje BInF turi ne vieną privačios ir viešosios partnerystės (PPP) projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
