Tarptautinė 2022 m. Europos Miestų Viešųjų Erdvių apdovanojimų žiuri, susitikusi liepos 14 ir 15 d., išrinko 5 šių metų finalininkus. Laimėtojas bus viešai paskelbtas apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks Barselonos šiuolaikinės kultūros centre (CCCB) lapkričio 14 ir 15 d.
Europos Miestų Viešųjų Erdvių apdovanojimai – tai kas dvejus metus teikiamas garbingas apdovanojimas, kuris jau nuo 2000 m. renka geriausius Europos miestų viešųjų erdvių kūrimo, renovacijos ir rekonstrukcijos projektus. Šiemet rekordinis dalyvių skaičius – 326 projektai iš 35 šalių – patvirtino viešųjų erdvių aktualumą ir svarbą miestų plėtrai tiek dabartiniame ir ateities kontekste.
Barselonos šiuolaikinės kultūros centras (CCCB) gegužės 17 d. baigė registraciją į 2022 m. Europos Miestų Viešųjų Erdvių apdovanojimus, o vėliau tarptautinė žiuri išrinko finalininkus, 2018–2021 m. įgyvendintus projektus. Kandidatuojantys 326 darbai, tai – gerokai daugiau, nei dviem ankstesniais 2018 ir 2016 m., kuomet buvo pristatyti 279 ir 276 darbai. Daugiausiai darbų pristatė Ispanija, Lenkija, Italija, Prancūzija, Portugalija. Be to, tarp 35 atstovaujamų šalių, pirmą kartą buvo įtraukta Armėnija, vėl sugrįžo projektai iš Kipro, Islandijos, Gruzijos ir Latvijos, taip pat dalyvavo Ukrainos atstovai.
Tarptautinės komisijos žiuri prezidentė buvo žemės ūkio inžinierė ir kraštovaizdžio dizainerė – Teresa Galí-Izard, kuri dėsto kraštovaizdžio architektūrą Ciuricho ETH universitete. Taip pat, komisiją sudarė architektūros kritikas, istorikas ir žurnalo „The Architecture Observer“ redaktorius – Hansas Ibelingsas, antropologijos mokslų daktarė ir patarėja tvarumo klausimais Atėnuose- Eleni Myrivili, Šveicarijos architektūros muziejaus Bazelyje direktorius – Andreas Ruby, architektė, „Patch“ direktorė ir „Assemble“ (Londonas) įkūrėja – Paloma Strelitz ir architektų studijos OFIS Liublianoje įkūrėjas – Špela Videčnik.
2022 m. apdovanojimų finalistais komisija paskelbė šiuos darbus:
Catharijnesingel, 2020. Utrechtas, Nyderlandai. Autoriai: OKRA landschapsarchitect
Atkūrus Catharijnesingel gatvę, pašalinamas automobilių eismas, kuris užėmė didžiają gatvės dalį, ir grąžinamas vanduo tam, kad būtų sukurta nauja miesto viešoji erdvė – prieinama dviratininkams ir pėstiesiems. Šis projektas yra pavyzdys, kaip atgaivinti unikalias miesto savybes, jo identitetą grąžinant vandenį ir jo biologinę įvairovę. Gamtos įkvėpti elementai – medžiai, augmenija, grindinio medžiagos ir gatvės baldai, buvo kruopščiai atrinkti ir numato, kaip gamta vystysis ateityje. Kuriamas naujas, natūralus ir sveikas mikroklimatas, kuris vaidins svarbų vaidmenį augant pasaulinei klimato krizei.
FLOW, 2021. Briuselis, Belgija. Autoriai: POOL IS COOL, Decoratelier Jozef Wouters
Flow, suprojektuotas ir pastatytas dalyvaujant penkiasdešimčiai jaunuolių, yra pirmasis baseinas po atviru dangumi, pastatytas Briuselyje per keturiasdešimt metų. Šis projektas pristato laikiną struktūrą, kuri sukuria susitikimų vietą žmonėms, norintiems mėgautis grynu oru ir vandeniu. Kaip paprasta, ekonomiška, modulinė sistema, kurią nesunkiai gali pastatyti grupė žmonių, ji yra puikus pavyzdys, kaip kiekvienas gali dalyvauti kuriant aktyvią, sveiką viešąją erdvę.
Hage, 2021. Lundas, Švedija. Autoriai: „Brendeland & Kristoffersen“ architektai, Price & Myers
Lundo katedros vedėjai nusprendė panaudoti savo turtą viešajai erdvei sukurti, kuri būtų alternatyva spačiai augančios urbanizacijos logikai apylinkėse. Kiemas, iš trijų pusių įrėmintas plytų sienomis, atgautomis iš nugriauto gamyklos pastato, įskūręs vis dar neužstatytoje teritorijoje Lundo pakraštyje. Žemės savininkas nusprendė neatsilikti nuo urbanizacinės vietovės plėtros, o leisti jai eiti savo keliu, atviru miestiečiams. Kiemo atnaujinimo projektas yra pirmasis žingsnis į laipsnišką vietos evoliuciją.
Saint Sernin aikštė, 2020. Tulūza, Prancūzija. Autoriai: Joan Busquets, Pieter-Jan Versluys, BAU
Saint Sernin aikštės Tulūzoje projektas atkuria istorinės miesto struktūros iškilumą. Jos paviršių užėmę automobiliai buvo pašalinti, o išnykę medžiai grąžinti kaip viešosios erdvės apipavidalintojai. Šio autorių pasiūlymo paprastumas, medžiagų panaudojimas ir vietovės paveldo įprasminimas tapo projekto varikliu, padėjusiu atgaivinti kadaise buvusią viešąją erdvę ir sukurti naują, kurią būtų galima pritaikyti įvairiems viešiesiems poreikiams.
„Sporta pils dārzi“ miesto sodas Rygoje, 2021. Ryga, Latvija. Autoriai: Artilērijas dārzi
Miesto bendruomenės sodas „Sporta pils dārzi“ yra populiarios iniciatyvos atgaivinti apleistus sklypus rezultatas ir tampa nauja viešosios erdvės tipologija. Projektas susideda iš užsodintų ir tarpinių erdvių, kurios bus užimtos renginių ir bendruomenės susitikimų metu. Rezultatas – nauja sistema, miesto erdvės modelis, apimantis produktyvią, kultūrinę ir socialinę logiką, kai naujai atsirandantys gamtos elementai integruojami kaip bendruomenės erdvės dalis.
