Ką įsivaizduojate išgirdę žodį „plytos“? Senamiesčius? Dulkėtą statybų aikštelę? Ilgus šimtmečius didelė dalis pastatų buvo statomi iš plytų. Plytos buvo tiek konstrukcinė, tiek apdailos medžiaga. Šiais laikais yra daug efektyvesnių technologijų namams statyti, net ir pačios plytos išaugo į keliskart didesnius, energiškai efektyvesnius blokelius, kurie beveik visuomet slepiasi po storu šiltinimo sluoksniu, tad tampa nematomi. Vis dėlto mūsų simpatija šios medžiagos estetikai nedingo.
Šiandien plytos – apdailos medžiaga. Kartais tai – visa plyta, kartais – klijuojamos apdailinės klinkerio plytelės. Ši medžiaga savotiškai prabangi, pavyzdžiui, galima rasti rankų darbo šiais laikais žiestų, autentiškų plytų. Būna, žinoma, ir paprastesnių variantų. Lietuvoje ši apdaila dar dažnai siejama su klasikinio įvaizdžio pastatais. Vis dėlto pasaulio architektūros naujienose vis dažniau matome plytų apdailą pačiame įvairiausiame kontekste. Rezultatas – modernus, urbanistinis, paliekantis stiprų įspūdį.
Pasaulio architektūros tendencijų apžvalga – kasdienė veikla „Kubinio metro“ architektų biure, tad norime parodyti geriausių pavyzdžių tam, kad kuo daugiau įspūdingos architektūros atsirastų ir mūsų gyvenamojoje aplinkoje.
Plytos ir funkcionali šiuolaikinė architektūra – „Newport Street“ galerija Londone
„Newport Street“ galerija Londone („Caruso St John Architects“) praėjusiais metais laimėjo vienus svarbiausių kasme
ių architektūros apdovanojimų – „RIBA Stirling Prize 2016“ (RIBA – Royal Institute of British Architects). Kuo šis iš aplinkos pernelyg neišsiskiriantis pastatas ypatingas? Galerija išsidėsčiusi palei geležinkelio liniją Newport gatvėje ir driekiasi per visą jos ilgį, ją sudaro penkių pastatų kompozicija. Trys per vidurį esantys pastatai – Viktorijos laikų teatro dekoracijų kūrybinės dirbtuvės, saugomos paveldo. Jas naujoji galerija ne tik sujungia, bet ir įrėmina naujais pastatais gatvės galuose.
Natūralus noras, kad rekonstrukcija leistų gatvei likti gatve, o trijų dalių pastatų kompozicija tiesiog virstų penkių, ir nulėmė tiesų ir vienareikšmį plytų apdailos pasirinkimą mastelį atitinkantiems, tačiau gana masyviems, funkcija paremtiems naujiems tūriams gatvės galuose. Plytų atspalviai atidžiai priderinti prie esamų pastatų, šis pažįstamas, vietinis elementas leidžia drąsiai žaisti pastatų tūriais primenant pasauliui apie pastato laiką ir subtiliai atkreipiant į save dėmesį. „Newport Street“ galerija vertinama kaip geras pusiausvyros tarp radikalaus ir jautraus požiūrio į esamą aplinką pavyzdys. Pastato išorė architektų yra nuoširdžiai ir kartu ryžtingai įliejama į kontekstą, na, o galerijos vidus negailestingai pertvarkytas tam, kad atliktų galerijos funkciją. Per visus penkis pastatus driekiasi vientisos parodų erdvės kiekviename iš trijų aukštų, jas perveria tik ekscentriški skulptūriški laiptai. Balta dažytų ir plytinių sienų spalva padeda susikaupti.
Kodėl tai svarbu? Kartais plytų apdaila nuvertinama dėl senamadiškumo, tačiau iš tiesų plytos gali kurti ir modernią atmosferą. Kuriamos modernios formos dėl savo apdailos paprasčiausiai neišsiskiria iš aplinkos, todėl itin tinka dirbant jautriose, visuomenei svarbiose vietose.
Plytos ir tradicinės formos gyvenamajai architektūrai – „Barretts Grove“ daugiabutis Londone
Šių metų RIBA apdovanojimų laimėtojai dar nepaskelbti, ta
iau tarp atrinktų šešių kandidatų – dar vienas paprastumu įspūdingas plytomis apdailintas pastatas. Architektų „Groupwork + Amin Taha“ ryškus daugiabutis namas „Barretts Grove“ stovi gana padrikoje, standartiškoje Londono gatvėje. Pastatas dera prie aplinkos, tačiau jos nemėgdžioja, net tam tikra prasme jai prieštarauja savo vientisumu. Stambiu raudonų plytų raštu dengtas ne tik visas fasadas, bet ir stogas. Stambus plytų raštas puikiai tinka didelei plokštumai, tačiau, žinoma, nėra laikančioji konstrukcija. Medžiagiškumas šiam pastatui ypač svarbus. Visas vidinis pastato sluoksnis – CLT (Cross Laminated Timber) medžio, kuris veikia tiek kaip pagrindinė konstrukcija, tiek kaip vidaus apdaila. Vidinės laikančiosios sienos – taip pat nedengtų plytų. Skaičiuojama, kad šie nestandartiniai sprendimai padėjo sutaupyti 15 % statybos išlaidų (namui nereikia vidaus apdailos!), laiko ir suvartotos energijos. Architektai apibendrina, kad dėl pasirinktų medžiagų „Barretts Grove“ pavyksta būti namais, o ne dar viena standartine balta dėžute be sielos mieste.
Kodėl tai svarbu? Lietuvai šis tradicinės modernios architektūros siluetas taip pat būdingas, todėl ir svarbus. Dažnai jam taikoma medžio apdaila, kuri primena sodybas. Plytos šiuo atveju kuria kitokį vaizdą, būdingą dvarams ar Klaipėdos kraštui. Kitas aspektas – nekilnojamojo turto, ypač daugiabučių namų, miestų centruose kainoms augant, neretai kyla klausimas dėl pastato autentiškumo, istorijos, išskirtinumo ir kokybės.
Plytos interjere – „YCL Bazillion“ interjeras Vilniuje
Būtų sudėtinga rasti geresnį konceptą klinkerio plytoms panaudoti interjere nei „YCL“ architektūros studijos interjeras Bazilijonų gatvėje, Vilniaus senamiestyje. Interjeras įkvėptas klaidžių senamiesčio gatvių skleidžiamos mistiškos atmosferos ir vienuoliško asketizmo (Bazilijonų vienuolyno gatvė, kurioje įvykdytas projektas). Šis dvilypumas atsiskleidžia ir konceptiškai padalijus nedidelę 45 m2 buto erdvę. Taisyklinga buto forma skelta pusiau įstriža siena, kuri skiria dvi pagrindines funkcines erdves. Pirmoji – prieškambario, vonios kambario ir miegamojo zona. Čia vyrauja asketiškoji, kiek mistiška nuotaika, kurią padeda sukurti tamsios klinkerio plytos. Sprendimas puikiai tinka naktinei poilsio zonai, taip pat – funkciškai patogus pagalbinėms patalpoms. Kitoje – dieninėje – namų pusėje, atvirkščiai, vyrauja šviesus monochrominis vaizdas – balta, pilka, juoda ir, žinoma, saulės šviesa pro langus. Erdves simboliškai sujungia tomis pat klinkerio plytelėmis dengta centrinė buto siena, kurioje – židinys, vakaro metu abiem erdvės padedantis susilieti į vientisus jaukius namus.
Kodėl tai svarbu? Senamiestyje ar Naujamiesčio loftuose įprasta palikti atidengtą vieną ar keletą plytų sienų, taip išsaugant vietos autentiką. Kartais plytos dažomos, kartais – tiesiog chemiškai apdorojamos, kad nebyrėtų. Žinoma, tai puikus sprendimas. Vis dėlto „YCL“ studijos pavyzdys rodo, kaip įprastas apdailos medžiagas galima panaudoti konceptualiai, bet kartu toks sprendimas gali idealiai įsilieti į aplinką ir kurti ypatingą atmosferą.
Kas toliau? Plytų apdailos kryptys Lietuvoje – „Kubinio metro“ biurų rekonstrukcija Vilniuje
Akivaizdu, kad plytų apdailos kryptis Lietuvos architektūroje dar neišnaudota, tačiau turėtų puikiai tikti – ypač naujiems, moderniems pastatams, taip pat – rekonstrukcijoms urbanistinėje aplinkoje, miestų centruose. Šiose vietose privalu jautriai, atsakingai reaguoti į aplinką, tačiau kartu projektuoti drąsius, išskirtinius sprendimus, kuriant vis dar besivystantį šalies architektūros veidą.
Pakviesti dalyvauti „MG Valdos“ konkurse pastatų kompleksui J. Jasinskio g. renovuoti ir biurams jame įrengti, kaip vieną pagrindinių koncepto dalių, o kartu ir apdailos sprendimų pasirinkome būtent klinkerio plytų apdailą. Esamų pastatų kompleksas įsikūręs chaotiškoje ir intensyviai apstatytoje aplinkoje, šalimais esančiais pastatais atskirtas nuo pagrindinių gatvių, apsuptas automobilių aikštelių. Pastatai nėra suvokiami kaip vientisas objektas, nėra aišku, per kur į juos reikėtų patekti, o didžiausia problema – aplinkui nėra jokios viešosios erdvės, tad urbanistinė aplinka – nepatraukli.
Kaip tokioje padrikoje erdvėje sukurti pridėtinę vertę, pastatą, kuris būtų patrauklus biurų pirkėjams ar nuomininkams? Architektūra visuomet turėtų prasidėti nuo žmogaus. Pastatą įvilkome į vientisą ryškią perforuoto rūdyto metalo lukštą, kuris padeda jam suteikti patrauklumo, būti gerai matomam, tačiau kartu ir dera prie industrinės, urbanistinės aplinkos. Analogiška perforuoto metalo siena U formos pastatų kompleksui leido suformuoti vidinį kiemą. Iš kiemo į aplinkines aikšteles perkeliamos automobilių stovėjimo vietos, o bendruomeniška erdvė atiduodama biurų darbuotojams bei miestiečiams. Joje, kuriant kontrastą pastatų išorei, pasitelkiant šiltą, natūralių gamtos spalvų klinkerio plytų apdailą, nuo grindinio kylama aukštyn sienomis. Sprendimas leidžia ilsėtis akims, tačiau miestą mėgstantiems žmonėms primena, kad jie – Vilniaus centre. Kieme formuojama centrinė judėjimo ašis – moderni arkada, kuri pabrėžia įėjimą ir padeda lengvai orientuotis pastate. Taip pat – spalviškai deranti beržų alėja, stendai lauko parodoms rengti, dviračių saugykla, interaktyvi lauko erdvė su vaizdo projekcijomis.
Kodėl tai svarbu? Mūsų, kaip architektų, pagrindinis siekis – ne tik projektuoti funkcionalų pastatą (tai, ko gero, sugeba dauguma), tačiau taip pat kurti patrauklias viešąsias erdves ten, kur jų trūksta, tiek tiesioginiams pastatų naudotojams, tiek visiems miestiečiams. Toks tikslas neabejotinai kuria pridėtinę vertę, skatina bendruomeniškumą ir gerina visą gyvenamąją aplinką. Tai lengviausia pasiekti natūraliausiais gamtos elementais – augalais, vandens telkiniais, medžiu. Tačiau tokiems sprendimams reikia nuolatinės priežiūros, tad urbanistinėje, komercinėje aplinkoje puiku naudoti universalesnes medžiagas – ypač metalą, apdailines plokštes, plytas.
Gera architektūra ar interjeras yra lyg atsakymas į klausimą. Ji gali tapti prekių ženklu, pridėtine verte, reklama, kviečiančia apsilankyti, vietos urbanistinės problemos sprendimu, gyvenimo būdo simboliu, vietos, pastato ar jo funkcijos istorija. Apdaila – akivaizdu – neatskiriama architektūros dalis, pastato veidas, kuris neretai lieka paskutinėje vietoje, teturi banalų paaiškinimą: taip gražu, patogu, geras vaizdo ir kainos santykis. Vis dėlto pastato apdailai pasirinkti svarbu turėti teisingus argumentus, tai – holistinis sprendimas. Iš keturių aptartų pavyzdžių matyti, kad plytų apdaila – subtilus miestietiškos architektūros pasirinkimas. Ji padeda išspręsti ne vieną problemą: jautriai ir kartu šiuolaikiškai įsilieti į senamiesčius, kurti natūralumo, šilumos atmosferą industrinėje aplinkoje, plytos dera prie daugybės kitų medžiagų, mastelių, ypač tinka vietose, kur apdaila turi būti funkcionali.
