Investicijos ir žinios, kurias pasitelkus kuriamos inovacijos, – tokius pagrindinius sėkmės veiksnius įvardija viena stipriausių Lietuvos bendrovių „Šilputa Group“. Įmonė užsiima produktų iš polistireninio putplasčio gamyba ir savo šiltinimo sprendimais suteikia galimybę statyti mažai energijos naudojančius pastatus bei pasyviuosius namus. „Polistireninio putplasčio naudojimo problematiką sudaro tai, kad žmonės nenori priimti naujovių, kurios dažnai savo savybėmis būna kur kas efektyvesnės. Kai kurie vis dar įpratę kliautis sena patirtimi, neieško naujų sprendimų“, – teigia „Šilputa Group“ PDD pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius.
Tiems, kas nori keistis
Bendrovė „Šilputa Group“ – neabejotina gamybos sektoriaus lyderė tiek pagal pardavimo pajamas, pelną, tiek pagal pelningumą. „Labai daug investuojame į naujoves, kuriame naujus produktus, remiame technologinę pažangą. Konkurencija šiame sektoriuje aštri, – sako „Šilputa Group“ PDD pardavimų vadovas R. Mackevičius. – Stipri komanda, intensyvus darbas, derybos – labai svarbūs efektyvios veiklos veiksniai. Ypač svarbu nuoseklus planavimas bei mokėjimas priimti, diegti naujoves. Galime pasigirti ne tik per daug metų sukaupta patirtimi, bet ir ištobulinta gamybos technologija – moderniausia polistireninio putplasčio produktų gamykla Baltijos šalyse. Siūlome ir kuriame įvairių tipų šiltinimo sprendimus, sugebėjome maksimaliai ištobulinti kuriamų produktų savybes. Anksčiau buvusį pjaustytą polistireninį putplastį papildėme formuoto polistireninio putplasčio itin aukšto slėgio gaminiais, kurių poros uždaros.“
R. Mackevičius viena pagrindinių polistireninio putplasčio naudojimo problemų vadina nenorą keistis, domėtis naujais produktais inovatyviais sprendiniais. Kaip pavyzdį jis pateikia šildomųjų grindų klojimą: „Žmonės deda putplastį, ant jo metalinį tinklą, po juo „kareivukus“, tada pila betoną. Šis sukrenta į tarpus. Kur prasideda problemos? Prie metalinio karkaso pririštą vamzdelį veikia šilumos ir šalčio ciklas, jis juda, t. y. traukiasi, plečiasi, jį veikia prisilietusi metalinio tinklo dalis, kuri ilgainiui pratrina vamzdelį ir pradeda leisti vandenį. Kontūras tampa nesandarus. Antra bėda – neatsargūs betonuotojai išlaužo „kareivukus“, juos sugrūda į polistireninį putplastį. Situacija tokia, kad viename montuojamų grindų gale vamzdelis aukščiau, kitame – žemiau, grindys šyla netolygiai. Kitas atvejis, kurį sunku pamatyti, tas, kad betonuotojas tiesiog perlenkia vamzdelį ant jo užlipdamas ir kontūras neįšyla. Visų šių problemų gali išvengti UAB „Šilputa Group“ klientai, pasirinkę „Thermo“ grindis, kurių originali forma lemia patogų ir, svarbiausia, greitą šildymo vamzdelių montavimą. To rezultatas – ilgalaikė konstrukcija ir praktiškai eliminuotos visos įmanomos klaidos. Anot „Šilputa Group“ PDD pardavimų vadovo, montuojant šildomąsias grindis, ant šios šildymo sistemos galima laipioti, nereikia metalinių tinklų, dėl kurių gali prasitrinti vamzdeliai. „Greita, kokybiška, patogu ir patikima“, – gaminio pranašumus vardija įmonės atstovas.
Formuotas putplastis subrandinamas per 24 valandas
Pasak pašnekovo, dėl sezoniškumo, ant fasado klijuojant įprastą pjaustytą polistireninį putplastį, įmonės nespėja patenkinti visų naudotojų poreikio ir klientai dažnai statybinę medžiagą gauna nestabilią, nesubrandintą. Kokia problema? „Gaminys gali susitraukti puse centimetro kvadratiniam metrui. Per tokį tarpą šiluma neišeis, bet namo siena trauks šaltį, o su juo atkeliaus drėgmė, su šia druskos, kurios formuosis ant polistireninio putplasčio kraštų ir nuo savęs stums sienos išorinę apdailą. Toks fasadas po dešimties metų ims laupytis, – aiškina R. Mackevičius. – Atsiras bėda ieškoti tokios pat spalvos dažų – esamus ant namo jau bus paveikusi saulė, tad, jeigu ir kur nors buvo padėtas indelis atsargai, jis netiks. Teks perdažyti visą namą. Jeigu žmogus pasiruošęs po dešimties metų investuoti tą skirtumą ar dar didesnę pinigų sumą, nei jis būtų pirkęs kokybiškas medžiagas, viskas gerai. Šiuo atveju, godus moka triskart brangiau. Pakalbėjome apie matomą dalį – fasadą. O kaip su tuo polistireniniu putplasčiu, kuris nematomas, pavyzdžiui, dedamas į cokolį? Niekas ir nemato, kad namo sienos pūva.“
R. Mackevičius sako, kad įmonės „Šilputa Group“ naująjį gaminį, formuotą polistireninį putplastį, kuris yra subrandinamas per 24 val., montuoti nusipirkus galima jau kitą dieną. Gaminys išsiskiria tiksliais matmenimis, tad šiltinant naudojami plonesni lapai, išlaikantys būtinąsias savybes. Uždarų porų statybinė medžiaga nekaupia drėgmės, turi aukštesnes technines charakteristikas gniuždymo, varžos, lenkimo požiūriu. Ant plokštės sužymėti matmenys palengvina montavimą.
Stogui, įvažiavimui, vidinėms pertvaroms
Dvi pagrindinės pastatų fasadams šiltinti naudojamos medžiagos – polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Įmonės atstovas teigia: svarbu žinoti, kad, nors polistireninis putplastis tikrai neatsilieka ir dažnai net lenkia savo šilumos savybėmis vatą, kaip šiltinimo sistemą stogams privaloma naudoti jį kartu su vata dėl paprastos priežasties – garso izoliacijos. Vata garsą sulaiko geriau. Kombinuojant šias medžiagas stogui šiltinti, skirtingos perdangos suteikia dvigubą naudą.
Pasak R. Mackevičiaus, naudoti polistireninį putplastį vidinėse pertvarose nėra populiaru. Priežastis – prasta garso izoliacija: „Gal polistirenas būtų tvirtesnis kažką montuojant, bet tiesiant laidus patogumas bus mažesnis.“
Vienos sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių bendrovių Lietuvoje „Šilputa Group“ PDD pardavimų vadovas R. Mackevičius primena, kad polistireninį putplastį galima naudoti ir įrengiant įvažiavimus į kiemus, keliuose ir pan. Specialistas sako, kad medžiaga labai padeda tiems, kas tingi nukasinėti sniegą – danga taip greitai neperšąla, o, saulei pašvietus, sniegas greičiau nutirpsta.
