„Netrukus pradėsime darbus dar dviejuose strategiškai svarbiuose objektuose – startuos tilto per Kruną rekonstrukcija ir bus atnaujinti Sargėnų viaduko tvarkymo darbai. Finansavimas keliams ir jų infrastruktūrai yra ribotas, lėšų netenkinančios būklės infrastruktūros atnaujinimui trūksta. Vien netenkinančios būklės tiltų sutvarkymui Lietuvoje yra reikalingi 407 milijonai eurų. Dėl šių priežasčių turimą finansavimą privalome naudoti itin racionaliai ir apgalvotai, dedame visas pastangas, siekdami išnaudoti ir papildomo finansavimo galimybes, ieškome naujų būdų, kaip užtikrinti greitesnę kelių infrastruktūros plėtrą šalyje“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Tilto per Krunos upę rekonstravimo darbai iš dalies bus finansuojami Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) lėšomis – „Via Lietuva“ ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) pasirašė sutartį dėl papildomo, daugiau kaip 9,4 mln. Eur vertės finansavimo Krunos tilto rekonstrukcijai.

Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvendinant tilto rekonstrukciją priimtas sprendimas, pirmiausia, statyti laikinąjį tiltą. Pradėjus Krunos tilto rekonstrukciją, eismas vyks laikinu tiltu ir dviem rekonstruojamo tilto juostomis, taigi, su papildomais nepatogumais eismo dalyviai nesusidurs.

Laikinas tiltas bus dviejų eismo juostų viena kryptimi. Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama. Tokiu būdu judriausioje šalies automagistralėje bus užtikrintas sklandus eismas, mažinant spūsčių, eismo įvykių tikimybę.

Planuojama, kad visas projektas – laikinojo tilto pastatymas ir esamo tilto rekonstravimas – bus baigtas 2027 m. pabaigoje. Darbus atliks UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.

Pasirašius sutartį dėl papildomų darbų atlikimo rekonstruojant magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė-Suvalkai pradžioje esantį Sargėnų viaduką, darbai netrukus bus atnaujinti ir šiame objekte.  Planuojama, kad viaduko remontas bus baigtas iki šių metų pabaigos.

Darbų vykdymo metu, išardžius dalį konstrukcijų, buvo nustatyta, kad būtina atlikti papildomus estakados perdangos sijų remonto darbus. Šių darbų nebuvo galima numatyti iš anksto. Todėl buvo paskelbtas viešojo pirkimo konkursas, kuriam sėkmingai pasibaigus, pasirašyta sutartis ir netrukus prasidės viaduko atnaujinimo darbai.

Papildomus darbus atliks AB „Kelių priežiūra“. Sutarties vertė – 372 tūkst. Eur su PVM. Planuojama, kad papildomi darbai bus atlikti iki š. m. rugpjūčio mėnesio.

Atnaujinus darbus, kaip ir buvo planuota, Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bus vykdomi dviem etapais. Pirmojo etapo metu remonto darbus suplanuota atlikti dešinėje estakados pusėje, automobilių eismą kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai leidžiant kaire estakados puse. Atitinkamai antrame darbų etape remonto darbai būtų vykdomi estakados kairėje pusėje, tuo metu automobilių eismas Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelyje vyktų dešine estakados puse.

Šiuo metu taip pat toliau aktyviai vykdomi ir A. Meškinio tilto rekonstrukcijos bei Marvelės viaduko kapitalinio remonto darbai. A. Meškinio tilto rekonstrukcijos pabaiga suplanuota šių metų pabaigoje, Marvelės viaduko – iki šių metų gruodžio mėn.

Tiltų ir viadukų tvarkymas yra tarp svarbiausių bendrovės „Via Lietuva“ prioritetų. Planuojama, kad šiais metais bus pradėta tvarkyti ar sutvarkyta 30 tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose.

Primename, jog praėjusią savaitę „Via Lietuva“ taip pat pradėjo konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu valdomų projektų įgyvendinimo galimybių. Šio finansavimo modelio pritaikymas  leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros gerinimo projektus.

Suplanuotų konsultacijų metu „Via Lietuva“ planuoja įvertinti projektus, kurie galėtų būti įgyvendinti pasitelkiant Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės modelį. Svarstoma, jog šiuo finansavimo principu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio, Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Zarasų miesto aplinkkelio statybos bei kelias Kaunas-Prienai-Alytus.