Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ įvyko statybų verslo ir baldų paroda „RESTA 2024“. Kaip ir kasmet, žurnalas STRUCTUM šioje parodoje dalyvavo su novatoriško dizaino stendu – šiemet jis buvo skirtas vertikalių ateities miestų sampratai, kurie pastatyti naudojant tvarias, aplinkai draugiškas medžiagas, gamtos integraciją bei atspindi technologijų siūlomas galimybes.
Miestų pažeidžiamumas klimato kaitos kontekste
Jau ne vienerius metus kalbama, kad miestai, turintys didelį gyventojų tankį ir išvystytą infrastruktūrą tampa ypač pažeidžiami tam tikrų klimato kaitos padarinių ir kitų aplinkos veiksnių, tokių kaip karščio bangos, staigūs potvyniai, tarša, triukšmas ir dirvožemio tarša.
Verta paminėti, kad karščio bangos laikomos vienu iš svarbiausių klimato kaitos padarinių, turinčių labai neigiamą poveikį miestų gyventojams. Didelis temperatūros padidėjimas gali sukelti sveikatos problemas, ypač senyviems žmonėms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms, taip pat padidinti oro kondicionierių naudojimą, kas dar labiau didina energijos vartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį.
Dėl šių grėsmių miestų gyventojams ir dalyvaujantiems miestų planavime ir infrastruktūros kūrime, būtina ieškoti sprendimų, padedančių susidoroti su iššūkiais. Tai apima urbanistinės plėtros planavimą, kuris atsižvelgia į klimato kaitos poveikį, infrastruktūros gerinimą, siekiant sumažinti pavojų nuo potvynių, tvarios transporto sistemos plėtrą, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir t.t.
Žinoma, Europos valstybės neužsimerkia prieš kylančias grėsmes: skaičiuojama, kad daugiau nei 100 miestų šiuo metu mažiausiai 70 proc. elektros energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vandens, geoterminės, saulės ir vėjo. Į šių miestų sąrašą patenka Reikjavikas Islandijoje, kur didžiąją miesto dalį maitina geoterminė ir hidroelektrinė, Bazelis, Šveicarijoje – 100 proc. atsinaujinančios energijos gaunama iš miesto energijos tiekimo įmonės.
Strategijose atsiranda vertikalaus miesto koncepcija
Akivaizdu, kad šiandieninės miesto plėtros koncepcijos negali ignoruoti didėjančių klimato kaitos iššūkių. Diskusijų pirmajame plane atsiranda tvaraus miesto koncepcija, kuri apima ekologišką praktiką, žaliąsias erdves ir pagalbines technologijas miesto aplinkoje, siekiant sumažinti oro taršą ir pagerinti oro kokybę, apsaugoti natūralius gamtos elementus.
Tvarios miesto plėtros koncepcijos yra skirtos prisitaikyti prie šių iššūkių ir sumažinti jų poveikį. Vertikalių miestų planavimas yra vienas iš būdų, kaip tai pasiekti.
Vertikalių miestų planavimo modelis leidžia ne tik maksimaliai išnaudoti turimą miesto plotą ir taupyti brangią žemę, bet ir ženkliai prisideda sprendžiant klimato kaitos iššūkius. Tiesa, vertikalūs miestai taip pat gali turėti teigiamą poveikį miesto gyventojams ir aplinkai. Šie miestai gali sukurti bendruomeniškesnę ir žalesnę aplinką, kurioje žmonės gali gyventi, dirbti ir poilsiauti, viską turėdami po ranka.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. 68 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, todėl tvaraus miesto koncepcija, kurią įgyvendina vertikalūs miestai, yra svarbus būdas prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių ir efektyviau išnaudoti miesto plotą.
Vertikalūs miestai atveria naujus horizontus ir skatina kūrybingumą, ir inovacijas architektūros pasaulyje. Įgyvendinant projektus, kuriuose yra atsižvelgiama į darnų miesto planavimą ir gyventojų poreikius, kuriami unikalūs ir įspūdingi architektūros kūriniai.
Diskusijos epicentre – medinė architektūra
Į STRUCTUM diskusiją buvo pakviesti kompetentingi architektūros, statybos ir politikos sričių atstovai, kurie dalijosi įžvalgomis apie tvarių ateities miestų vystymą.
Medinė architektūra – vienas dažniausiai keliamų tvarumo kelių kalbant apie miestų plėtrą. Vilniaus miesto medinė architektūra yra vertinga tiek Europos, tiek Lietuvos paveldo kontekste, tuo tarpu ir Medinės Šnipiškės, kurias drąsiai galime vadinti istoriniu Vilniaus mikrorajonu. Šiandien sparčiai augantis ir besivystantis Šnipiškių rajonas ne tik atrandamas vis daugiau vilniečių, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė turi paruošusi strategiją, kaip prikelti šį rajoną naujam gyvenimui, kartu išsaugant jo autentiką. Šiais metais Vilnius su medinių Šnipiškių teritorija dalyvauja ir projekte „Išmanusis miestas 10“.
STRUCTUM stende – pakartotinai naudota mediena ir augmenija
Statybų sektorius ir miestų plėtra kelia didelę taršą, palieka didelį Co2 pėdsaką. Vedamas tvarumo sampratos žurnalas STRUCTUM paruošė „RESTA 2024“ parodos lankytojams novatorišką stendą, kuriame pakartotinai panaudota praėjusių metų stendo medinė konstrukcija.
Parodos dalyvių akis džiugino naujomis idėjomis apipinta, 5 metrų aukščio konstrukcija, pagaminta iš 3 kub.m. grynos medienos, kuri buvo dekoruota žaliais ir žydinčiais gyvais augalais. Stendą papildė minimalistiniai staliukai ir prie žemiškų spalvų derantys melsvos spalvos minkštieji pufai, skirti diskusijos dalyviams bei stendą aplankiusiems parodos svečiams prisėsti.
Šių metų STRUCTUM stendas tapo žaliuojančia oaze parodos svečiams, nešančia tvarumo, mažesnio vartojimo ir daugkartinio panaudojimo idėjas.
Konstrukcijoje panaudota mediena ir kiekvienas ją puošiantis žiedas tarsi pasakojo savo istoriją apie tvarią ir darnią miestų plėtrą ir gamtos grožį.
STRUCTUM komanda dėkoja įmonėms, prisidėjusioms prie nuostabaus stendo sukūrimo: „Jūrės medis“, „ISKU baldai“, „Narbutas Lietuva“, „Augalų centras“, „Akmas“.
Diskusiją apie tvarių ateities miestų vystymąsi žiūrėkite naujausiame žurnalo STRUCTUM tinklalaidės DnA+ epizode:
