„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovė „LTG Link“ pradeda konsultacijas su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14-kos keleivinių greitųjų traukinių pirkimo. Jie būtų naudojami nuo 2028-ųjų, nutiesus europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“.
Centriniame viešųjų pirkimų portale „LTG Link“ nurodė, jog svarsto kelias traukinių įsigijimo alternatyvas, iš kurių geriausia yra 14 traukinių po 250 vietų. Kiti variantai – 14 traukinių po 200 vietų arba 10 traukinių, kurių kiekvienas galėtų vežti po 300 keleivių.
Kartu su traukiniais būtų perkama 30 metų jų techninės priežiūros ir personalo apmokymo paslauga.
„Šiame etape mūsų tikslas yra surinkti informaciją apie gaminamus traukinius, duomenys bus naudojami planavimo etapui, kaštų ir naudos analizei ir pirkimo biudžeto sudarymui“, – teigia „LTG Link“.
„LTG Link“ nurodo, kad būsimo konkurso sąlygas ketinama paruošti kitais metais, konkursą paskelbti ne anksčiau kaip 2024 metais, o sutartį su nugalėtoju pasirašyti 2025-aisiais.
Tokiu būdu norima suformuoti visą bendrovės greitųjų traukinių parką, skirtą „Rail Balticai“. „LTG Link“ teigia, kad du pirmieji traukiniai nuo 2028-ųjų trečiojo ketvirčio pradės reguliariai kursuoti tarp Varšuvos ir Panevėžio per Kauną, apie 2030-uosius – tarp Vilniaus ir Kaunas bei Varšuvos, o vėliau – tarp Vilniaus ir Rygos bei Talino, Kauno ir Varšuvos.
„Lietuvos geležinkeliams“ ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ yra paskelbusi maždaug 30-ties preliminarios apie 200 mln. eurų vertės keleivinių traukinių pirkimo konkursą.
Susisiekimo ministerija BNS pranešė, kad rugsėjo pirmoje pusėje gauti atnaujinti jo dalyvių pasiūlymai ir konkurso procedūros vyksta toliau.
Skelbta, kad „Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
169 kilometrų „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno link Lietuvos-Latvijos sienos statybos pradėtos balandį.
Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol neskelbiama. 2014–2021 metais projektui skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, šiemet skirta dar keli šimtai milijonų eurų.
Tinklalaidės DnA+ epizode pristatomas Vilniaus stoties regeneracijos projektas:
Šaltinis: BNS
