Šiltas pasyvusis langas
Po penkerių metų Europos Sąjungoje įsigalės reikalavimas, kad visi naujai statomi pastatai būtų projektuojami ir įrengiami pagal pasyviųjų namų statybos reikalavimus. Tai, žinoma, galioja ir langams. Tokių namų langų šilumos laidumo koeficientas turi neviršyti 0,8 W/m2K. Taip pat svarbu, kad jau angoje sumontuotam langui šis parametras neviršytų 0,85 W/m2K. Būtini trijų stiklų paketai su šilumos laidumo koeficientu ≤ 0,7 W/m2K; paketuose –
šiltasis rėmelis iš plastiko ir nerūdijančiojo plieno vietoj tradicinio šilumai labai laidaus aliuminio; lango rėmas – vienaip ar kitaip šildytas. Langai turi būti sandariai sumontuoti, rėmą montuojant į izoliuojamąją medžiagą, kad pats rėmas būtų kuo labiau padengtas.
Pagal šiluminę varžą langai yra silpniausia statinio vieta (remiantis įvairiais šaltiniais, 35–53 % šilumos netenkama per langus), todėl tokius langus rekomenduojama statyti ne tik į pasyviojo namo sienas, bet ir į naujus tradicinės statybos pastatus bei rekonstruojant ar renovuojant senuosius. Pasyvusis langas ne tik taupo energiją, bet ir suteikia sveiką bei malonią gyvenamąją aplinką. Be grynai šiluminių charakteristikų, svarbių pagrindiniam pH faktoriui (< 15 kWh/m2 energijos šildymui), tik pasyvieji langai su ne didesniu nei 0,85 W/m2K šilumos perdavimo koeficientu užtikrina ir vadinamuosius komforto parametrus.
Beje, pasyviajam namui skirti langai dažnai painiojami su tais, kurie skirti mažų energijos sąnaudų namui (tokio lango pagrindinis kriterijus U yra ne didesnis kaip 1 W/m2K, o energija 1 m2 šildymui per metus – 35 kWh). Dažniausiai tai profiliuočiai su priklijuotu arba taše įaugintu poliuretanu. Pagrindinis tokių langų trūkumas, kad mediena nekvėpuoja ir kaupia drėgmę. Be to, visos trys profiliuočių sudedamosios medžiagos tarpusavyje susijusios ir esant temperatūros pokyčių veikia skirtingai, todėl ilgainiui atsiranda problemų kampuose. Esminis pasyviųjų langų skirtumas yra tas, kad jiems faktiškai jokios įtakos neturi nei laiko tėkmė, nei klimato sąlygos. Tiek pats šiltasis profiliuotis, tiek jo aliuminis kampuose sujungti atskirai ir kietai, o ant medinio rėmo užspausti tvirtikliais. Langai padengti aliuminiu, o jų priežiūra – minimali.
Išmanieji langai
Pietų Korėjos mokslininkai pristatė naujausią technologiją, padedančią konstruoti tobulesnio tipo langus. Tokie langai reaguoja į oro temperatūros pokyčius ir taip taupo energiją. Jie patamsėja, kai lauke oro temperatūra staigiai šokteli, ir tampa skaidrūs, kai ji sumažėja, kad galėtų sukaupti kuo daugiau saulės šilumos. Panašaus tipo langai jau egzistuoja, tačiau naujoji mokslininkų technologija tobulesnė – ji leidžia itin operatyviai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Išmanieji langai ne tik saugo pastato vidų nuo perkaitimo, atspindėdami nereikalingą atsitiktinių vasaros saulės spindulių dalį. Kartu jie padeda išlaikyti kambario šilumą, sugerdami saulės šviesą žiemą. Šie ekonomiški langai yra kur kas pigiau pagaminami, greičiau reaguojantys į temperatūros pokyčius ir ne tokie kenksmingi kaip jų pirmtakai, šiuo metu esantys prekyboje. Naujieji langai geba per kelias sekundes iš visiškai pritemusių tapti skaidrūs. O pagal senąsias technologijas pagaminti langai reaguoja gerokai lėčiau, dažnai tenka patiems perjungti jų režimą.
Saugo nuo kenksmingos spinduliuotės
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai atliko eksperimentus ir ištyrė, ar šiuolaikiniai langai apsaugo nuo mikrobangų poveikio. Iš išorės sklindančios mikrobangos gali pakenkti namuose esantiems prietaisams. Esant išorinei elektromagnetinei spinduliuotei, pablogėja įvairių prietaisų funkcionavimas, atsiranda ryšio klaidų. Spinduliuotei sustiprėjus elektronikos prietaisai gali būti sugadinti nepataisomai: perdega prietaisuose esančios mikroschemos ar tranzistoriai, optinio skaidulinio ryšio jautrūs priėmimo stiprintuvai ir pan. Mokslininkų teigimu, nuo šio poveikio gali apsaugoti modernūs stiklai, tačiau dabartinių langų paketų gamintojai nepateikia duomenų apie tai, kiek jie apsaugo nuo mikrobangų poveikio. Norint sumažinti langų šiluminį laidumą, šiuolaikiniuose stiklo paketuose naudojamos energiją tausojančios plonos metalo dangos. Tačiau šios dangos atspindi ir mikrobangų spinduliuotę. Viena vertus, tai gerai, nes gali padėti apsisaugoti nuo nepageidaujamo spinduliavimo, kita vertus, tai gali stipriai slopinti ir naudingus ryšio signalus. FTMC atliekamas tyrimas gali būti itin naudingas įrengiant specialios paskirties patalpas: duomenų saugyklas, karines vadavietes, saugumo tarnybų patalpas. Tokiose patalpose elektromagnetinio saugumo reikalavimai itin svarbūs ir pastatuose gali būti naudojami tik gerai nuo mikrobangų saugantys stiklo paketai. Dabar langų laidumą mikrobangų spinduliuotei galima pasitikrinti tik mokslininkams atlikus specialius tyrimus. Manoma, kad ateityje langų gamintojai tokius duomenis taip pat turės nurodyti ant savo gaminamų produktų. Šiuo metu pateikiamos langų šiluminio laidumo ar saulės spinduliavimo pralaidumo savybės bei atsparumas smūgiams.
Renkiesi, ką matyti
Tarptautinis elektronikos koncernas „Samsung“ yra pristatęs naują skystųjų kristalų (LCD) ekraną, kurį ateityje sėkmingai galėtume naudoti vietoj savo langų stiklų. Ekrano permatomumas siekia apie 20 %, o tai kur kas geresnis rodiklis negu daugelio šiuolaikinių skystųjų kristalų ekranų – 5 %. Įstačius tokį vietoj stiklo ir žvelgiant pro jį į gatvę, galima naršyti internete, tikrinti, koks rytoj bus oras, skaityti elektroninį paštą. Negana to, naujasis „stiklas“ permatomas tik iš vidaus ir turi virtualias užuolaidas – perbraukus pirštu, langas visiškai užtemsta. Tokių stiklų langus gaminančios bendrovės dar nesiūlo, tačiau patobulinus technologiją, sumažinus kainą ir pasiekus, kad tokį langą maitintų saulės energija, gal tai būtų visai įtikėtina.
Langai – saulės elementai
Technologija, kaip langai gali virsti saulės elementais, jau išrasta JAV, Masačusetso technologijos institute. Šios technologijos pagrindas – organiniai saulės elementai, galintys sugerti tik infraraudonąją šviesą, o matomos šviesos spindulius praleisti. Tokių elementų plėvele padengtas paprasto lango stiklas galėtų teikti elektros energiją įvairiems prietaisams, o šio energijos šaltinio diegimo išlaidos būtų labai nedidelės, nes būtų galima pasinaudoti esamomis langų konstrukcijomis. Kad ši technologija galėtų tapti komerciškai pritaikoma, gali prireikti dešimtmečio, tačiau jau dabar pabrėžiami jos pranašumai: jiems pagaminti nereikia tiek daug energijos kaip silicio saulės elementams, jie neužimtų papildomos vietos, o, padengus langų vidinę pusę, organiniai saulės elementai būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Be to, sugerdami šiluminius spindulius, jie sumažintų ir kondicionavimo poreikį karštomis dienomis.
Gal nebevalysime?
Jungtinės Karalystės stiklų gamintojai „Pilkington“ yra sukūrę savaime nusivalantį langų stiklą. Jo specialus paviršius sugeba atstumti purvą taip, kad jį nuplautų paprasčiausias lietus. Panašias technologijas ištobulino ir kiti gamintojai: pirmiausia tokie stiklai buvo pritaikyti moderniuose biurų dangoraižiuose. Nuolat ieškoma ir įvairių stiklo apsaugos būdų – dangų, kurios sukurtų užtvarą tarp stiklo ir išorės veiksnių, neleistų jam chemiškai reaguoti. Dažnai šios dangos stiklo paviršiams suteikia hidrofobinių savybių – atstumia vandenį ir dauguma lašų nubėga stiklo paviršiumi, mažiau kaupiasi kalkių.
