Radvilų rūmų komplekso rekonstrukcija Vilniaus centre atskleidžia šio išskirtinio objekto sudėtingą istoriją ir prisideda prie miesto kultūrinio veido atnaujinimo. Šis projektas siekia sujungti praeities palikimą su šiuolaikine muziejinės erdvės vizija, suformuojant vientisą muziejaus kompleksą. Architektūriniu sprendimu Radvilų rūmų pastatai bus susieti su naujai remontuojamais ir pritaikomais tūriniais sprendiniais, išlaikant jų istorinį bei urbanistinį charakterį.

Istorijos refleksija ir architektūrinė interpretacija

Radvilų rūmų kompleksas remiasi istorinio užstatymo raida – XVI a. rūmų U formos struktūra su penkiais paviljonais. Projektuojant numatyta rekonstruoti centrinius ir pietinius paviljonus bei juos sujungiančius korpusus. Ši koncepcija ne tik atkartoja rūmų pirminį siluetą, bet ir sukuria architektūrinį dialogą su XIX–XX a. perimetrinio užstatymo pėdsakais.

Vilniaus gatvės pusėje planuojama lygi plokštuma, kuri pereina į palaipsniui žemėjančią viešąją erdvę. Pandusai ir amfiteatro elementai sukuria teatrališką perėjimą iš modernistinės XX a. erdvės į XVII a. rūmų kiemą. Šis architektūrinis sprendimas jungia istorinį ir šiuolaikinį kontekstus, suteikdamas miestui naują kultūrinės patirties erdvę.

Rytinėje teritorijos dalyje esantis tarpukario sporto maniežas transformuojamas į išskirtinę ekspozicinę erdvę, papildomai pritaikant greta esančius techninius priestatus. Kiemo erdvėje, po naujai formuojama plokštuma, bus įrengtos papildomos ekspozicinės salės, išlaikant istorinio kiemo struktūrą.

Muziejaus centrinė jungtis užtikrins patogius ryšius tarp rūmų korpusų, sporto maniežo pastato ir Liejyklos gatvėje esančio pastato. Taip kompleksas taps vientisu muziejaus organizmu, pritaikytu lankytojų, personalo ir techniniam aptarnavimui.

Kokybiškos viešosios erdvės miestui

Projekte ypatingas dėmesys skiriamas viešosioms erdvėms. Radvilų rūmų kiemas, pažemintas iki istorinio lygio, bus grindžiamas akmens trinkelėmis, sukuriant unikalią, reprezentacinę muziejaus erdvę, skirtą viešiems renginiams ir meno ekspozicijoms. Šalia Vilniaus gatvės numatoma žalia miesto aikštė su nereguliariai pasodintais medžiais ir augmenija. Ši erdvė suskaidyta į kelias funkcines zonas, kurias jungia takai ir amfiteatro elementai, sudarantys galimybę poilsiui ir miestiečių susibūrimams.

Želdynų sprendimai atspindi ekologinį požiūrį – aikštėje išsaugomi esami medžiai ir sodinami nauji, atsparūs miesto sąlygoms. Šis sprendimas ne tik pagerina sklypo ekologinę būklę, bet ir sukuria atpažįstamą žalią miesto siluetą. Nauji medžiai sodinami nereguliariai, užtikrinant po grindiniu esančių archeologinių sluoksnių apsaugą.

Istorija ir funkcionalumas susijungia

Radvilų rūmų kompleksas tampa ne tik istorinio paveldo šedevru, bet ir modernia kultūros erdve. Čia numatytos kavinės ir muziejaus parduotuvės zonos, kurios pritrauks lankytojus ir užtikrins patogų muziejaus funkcionavimą. Vidiniai kiemeliai bus pritaikyti nedideliems renginiams, o vasaros metu įveiklintas amfiteatras suteiks galimybę rengti naujas, interaktyvias veiklas.

Šis projektas ne tik išlaiko Radvilų rūmų istorijos esmę, bet ir paverčia kompleksą svarbiu miesto kultūrinės infrastruktūros akcentu, pritaikytu šiuolaikinio lankytojo poreikiams.

Projektuotojas: Processoffice UAB, Atodangos UAB

Architektai: Vytautas Biekša, Robertas Zilinskas

Statytojas: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Tekstas parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją