Iki 160 milijonų eurų – tiek kainuos didelio efektyvumo Kauno kogeneracinės jėgainės statybos. Tai yra kaina jėgainės, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos – apie 70 MW. Šie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos, t.y. apie 40 proc. Kaunui centralizuotai tiekiamos šilumos. Gaminti energiją iš atliekų, o ne pirkti ją iš kaimynų yra naudingas sprendimas ir strategiškai, ir finansiškai.
Energetika jau seniai neatsiejama nuo aplinkos apsaugos. Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2°C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc. Globalūs klimato kaitos iššūkiai skatina atsižvelgti ir į aktualias socialines – aplinkosaugines problemas bei pasiūlyti naujų sprendimų.
Pažangiau, efektyviau, pigiau
„Lietuvos energijos” atstovai pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu išrūšiuotas, tačiau perdirbti netinkamas komunalines atliekas tenka šalinti sąvartynuose, nors iš jų būtų galima gaminti šilumą ir elektros energiją. Klaipėdoje jau kurį laiką veikia analogiška jėgainė, tačiau jos pajėgumai riboti, todėl tiek Vilniaus, tiek ir Kauno regionuose komunalinės atliekos tvarkomos vis dar nepažangiausiais būdais – šalinant atliekas perpildytuose sąvartynuose. Todėl Lietuvos Respublikos Valstybiniame atliekų tvarkymo plane yra numatyta, kad iš komunalinių atliekų pajėgumai energijai gauti turi būti įrengti iki 2020 metų.
Numatyta, kad Lietuvoje veiks trys jėgainės, atliekas verčiančios energija. Viena šiuo metu veikia Klaipėdoje, kitas dvi nuspręstą statyti Kaune ir Vilniuje. Tai bus papildomi vietiniai šilumos ir elektros energijos gamybos šaltiniai, drauge sprendžiantys ir miestų atliekų tvarkymo bei taršos mažinimo problemas.
„Kalbant apie atliekų tvarkymo efektyvumą, svarbu, tokios jėgainės turi būti arti atliekų tvarkymo centrų. Atsižvelgiant į tai, kad Kaunas yra geografiniame šalies centre, nuspręsta jėgainę statyti čia. Be to, arti yra šilumos vartotojai ir pagaminta šiluma centralizuoto šilumos tiekimo tinklais gali pasiekti kiekvieną centralizuotai besišildantį Kauno gyventoją. Statyti tokią jėgainę šalia potencialių šilumos vartotojų yra vienas iš esminių energijos panaudojimo efektyvumo kriterijų“, – sako „Lietuvos energijos” Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Tiems, kurie baiminasi dėl įvaizdžio, kurį sukurs šios paskirties pastatas miesto prieigose, pasak pašnekovo, kadangi jėgainė yra prie vieno iš pagrindinių įvažiavimų į Kauno miestą, suderinus su architektais visam pastatui buvo pasirinkta pilkos spalvos „Alucobond” plokščių apdaila. Dėl to jėgainė atrodys patraukliai..
Stato rangovai iš visos Europos
Jėgainė visu pajėgumu pradės veikti jau 2020 metais. Iki tol rangovai iš visos Europos suvienijo jėgas vardan šiuolaikiniais technologijų sprendimais paremto objekto statybos.
Pasak „Lietuvos energija“ atstovo A.Ketleriaus, jau šešerius metus Klaipėdoje veikia šiuolaikiška atliekas naudojanti jėgainė, tačiau Kauno kogeneracinė jėgainė bus dar modernesnis Klaipėdos jėgainės analogas, kurioje yra montuojama naujausia atliekų vertimo energija, dūmų valymo ir kt. įranga, leisianti pasiekti dar didesnį efektyvumą, mažesnes emisijas į aplinką. Statomoje Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegta ir viena pažangiausių amoniako įpurškimo taškams optimizuoti skirta akustinio temperatūros matavimo sistema (AGAM), todėl toks technologinis sprendimas leis užtikrinti mažiausias azoto oksidų (NOx) emisijas.
A.Ketlerius pažymi, kad jėgainėje bus įrengti modernūs dūmų valymo įrenginiai – be selektyvaus nekatalitinio NOx valymo – pusiau sauso tipo valymo įrenginys, kaip reagentus naudojantis negesintas kalkes ir aktyviąją anglį bus įrengti ir rankoviniai filtrai bei visa eilė kitų šiuolaikinių technologinių sprendimų, užtikrinančių patikimą, saugų ir efektyvų elektrinės eksploatavimą.
„Kuro bunkerio (pastato, kuriame atliekos bus priimamos, sandėliuojamos, maišomos ir tiekiamos į katilą) konstrukcinė dalis buvo betonuojama pasitelkiant slenkančių klojinių technologiją, t. y. betonavimo darbai beveik mėnesį buvo vykdomi nepertraukiamu grafiku, ištisą parą, tuo užtikrinant greitą ir kokybišką darbų atlikimą“, – pasakoja A.Ketlerius.
Yra kompleksinis uždavinys
Kaip ir abu jėgainės pastatai, taip ir administracijos pastate bus įrengtos šiuolaikiškos inžinerinės sistemos, sumontuotas energiją taupantis LED apšvietimas, administracinis pastatas atitiks A+ energetinio efektyvumo klasę. Tai vienas didžiausių ir kompleksiškiausių šiuo metu Lietuvoje vystomų statybos projektų, kurio valdymas reikalauja susitelkimo ir praktinių žinių.
„Lietuvos energijos“ ryšių su visuomene skyriaus vadovas išduoda, kad daugiausiai pastangų vis dar reikalauja sėkmingas projekto valdymas, vykdomi viešieji tarptautiniai pirkimų konkursai ir kasdienis darbų kokybės užtikrinimas.
„Dirbame su daugybe rangovų ir tiekėjų. Taigi, procesų valdymas, užtikrinimas, kad darbai būtų įgyvendinami tinkamai, saugiai ir laiku, yra kompleksinis bei sudėtingas uždavinys. Turbūt didžiausias iššūkis buvo tinkamai ir laiku paruošti statybos aikštelę, kad eliminuotume galimą nepalankių gamtos sąlygų įtaką. Taip pat suvaldyti statybos procesą, kadangi statybvietėje vienu metu dirba daug rangovinių organizacijų iš beveik visos Europos, koordinuoti jų tarpusavio darbą bei užtikrinti darbų saugą“, – sako A. Ketlerius.
Valstybės kapitalo energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija” priklauso 51 proc. jėgainę statančios įmonės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva” valdo 49 proc. akcijų.
„Lietuvos energijos“ nuotr. / Kauno kogeneracinė jėgainė
