Už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ įvertinus bendro audito, kurį pernai atliko Baltijos šalių aukščiausios valstybinio audito institucijos, išvadas, žada pokyčius. Auditoriai nevyniojo į vatą: „siekiant valdyti išlaidų padidėjimo ir vėlavimo rizikas „Rail Baltica“ projekte, reikia tobulinti jo įgyvendinimą”.
Pasak auditorių, Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atliktas bendras auditas parodė, kad „Rail Baltica“ projekte yra nustatytos valdymo funkcijos, atsakomybės ir procedūros, bet dėl projekto valdymo trūkumų kyla rizika, kad bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 m.
„Rail Baltica“ yra didžiausias infrastruktūros projektas nepriklausomų Baltijos valstybių istorijoje. Apskaičiuota, kad 870 km geležinkelio linijos nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos kaina sieks 5,79 mlrd. EUR. Šiam projektui Europos Sąjunga pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę iki šiol yra skyrusi apie 85 proc. lėšų,. Vadovaujantis dotacijų su Europos Sąjunga susitarimais, projekto paramos gavėjai yra dalyvaujančių šalių ministerijos, atsakingos už projektą ir bendra įmonė „RB Rail AS“, o jį įgyvendina nacionaliniai projekto vykdytojai – geležinkelių įmonės.
Projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto, kuris nustatytas Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijų susitarimuose. Nuo sutarto laiko grafiko viso projekto atskirų veiklų įgyvendinimas atsilieka vidutiniškai 1,5 metų. „RB Rail AS“ bendrovė 2019 m. birželio mėn. įvertino, kad, jei pasitvirtintų rizikos ir laiku nebus gauta finansavimo, projektas gali būti atidėtas iki 2030 m. kovo mėn. Nepaisant to, 2017 m. atlikta sąnaudų ir naudos analizėje numatyta projekto vertė ir pabaigimo data neatnaujintos. Apskaičiuota, kad pirmojo pasirašyto dotacijos susitarimo biudžetas bus viršytas 59,3 mln. Eur, nors antrojo dotacijos susitarimo biudžetas yra 231 tūkst. Eur mažesnis už nustatytąjį.
Auditas parodė, kad pasirinktas projekto įgyvendinimo modelis neprieštarauja Baltijos valstybių teisės aktams, o tarp paramos gavėjų ir projekto vykdytojų nėra interesų konfliktų. Tačiau nėra mechanizmo, kuris užtikrintų bendros išeities, kai nesutampa jų poreikiai, radimą. Taip prarandamas laikas, nes skiriasi Baltijos šalių tolimesnė projekto valdymo vizija, pavyzdžiui, ieškant sprendimų dėl „RB Rail AS“ tolimesnio finansavimo ar infrastruktūros valdymo modelio.
AAI taip pat nustatė, kad, nors visos trys Baltijos šalys yra įtraukusios projektą „Rail Baltica“ į valstybės biudžeto planavimą, tačiau nė viena iš jų nėra pasitvirtinusi ilgalaikio finansavimo planų iki projekto pabaigos. Šalys taip pat neturi planų, užtikrinančių projekto nacionalinį finansavimą, jei jo įgyvendinimo išlaidos būtų didesnės, nei planuotos, ir (arba) Europos Sąjungos bendras finansavimas būtų mažesnis, nei numatyta.
„RB Rail AS“ veiksmų planas
Pasak „RB Rail AS“ atstovų, audite pelnytai įvardijamas bendros, į kasdienę veiklą integruotos, rizikų valdymo sistemos poreikis. Tam, kad rizikos būtų valdomos bendrai, „RB Rail AS“ įsigijo planavimo, grafikų, ataskaitų ir rizikų valdymo programinę įrangą. Ji bus naudojama užtikrinti, kad grafikas ir biudžetas būtų aiškiai apibrėžti bei stebimi viso projekto gyvavimo ciklo metu, taip pat padės greitai nustatyti reikalingus pokyčius, galimas problemas ir rizikas, jas suprasti ir proaktyviai valdyti. Tikimasi, kad ši sistema pradės veikti 2020-ųjų liepą.
Centrinis projekto koordinatorius „RB Rail AS“ yra pasiruošęs padėti projekto savininkams – Baltijos šalių susisiekimo ministerijoms – atlikti reikalingus sprendimų priėmimo, pokyčių valdymo ir ilgalaikio finansinio planavimo pokyčius. Šias sritis auditas įvardijo kaip nedelsiant reikalaujančias projekto savininkų dėmesio.
Auditas patvirtino, kad „RB Rail AS“ parengė tinkamą pirkimų ir sutarčių valdymo tvarką. Auditas taip pat patvirtino, kad šios tvarkos laikomasi tinkamai. Tai labai svarbus įvertinimas, kuris reiškia, kad viešieji „RB Rail AS“ pirkimai vykdomi teisingai. Tačiau auditas įvardino ir vietas, kur, patobulinus reglamentavimą ir įgyvendinimą, „RB Rail AS“ galėtų pasiekti dar aukštesnę pirkimų ir sutarčių valdymo kokybę. Reaguodama į tai, „RB Rail AS“ iki 2020-ųjų kovo parengs naujas pirkimų komisijos narių ir išorinių ekspertų atrankos bei preliminarių rinkos apklausų vidines procedūras.
Auditas taip pat pabrėžė nuoseklios rizikos valdymo sistemos, kurią turi taikyti visos į projektą įsitraukusios šalys, svarbą. Audito išvadose įvardijama, kad „RB Rail AS“ nustatė, įvertino ir prioretizavo globalaus projekto įgyvendinimui kylančias rizikas.
Tikslino informaciją
„Pasitikime ir gerbiame bendro audito, kurį atliko nepriklausomos Estijos, Latvijos ir Lietuvos audito institucijos, išvadas. Esame pasiryžę veikti ir jau ėmėmės priemonių skirtų pasiekti apčiuopiamų pokyčių srityse, kurias įvardijo auditoriai“,- teigia Agnis Driksna, laikinai einantis „RB Rail AS“ vadovo ir valdybos pirmininko pareigas.
„Audite pabrėžiamos grafiko ir biudžeto rizikos, tačiau mūsų tikslas – užbaigti projektą 2026-aisiais. Esame įvardinę tam būtinas sąlygas, įskaitant ir geresnį sprendimų priėmimo procesą projektavimo ir statybos metu bei laiku skiriamą finansavimą. Jei šios sąlygos bus įgyvendintos efektyviai, „Rail Baltica“ projektas bus užbaigtas laiku“,- sako A. Driksna.
Vertindamas „Rail Baltica“ kaštų augimą, „RB Rail AS“ vyriausiasis finansininkas Ignas Degutis teigia: „Kuo ilgiau vyksta „Rail Baltica“ projektavimas, tuo daugiau techninės informacijos tampa prieinama planuotojams ir tuo aiškesni tampa suinteresuotųjų šalių poreikiai. „Rail Baltica“ kaina visose šalyse bus perskaičiuota 2021-aisiais užbaigus detalųjį techninį projektavimą ir atlikus papildomas keleivių ir krovinių srautų studijas. Tačiau yra ir daug galimybių konsoliduoti projekto kaštus pasitelkiant bendrus pirkimus ir išmanius inžinerinius sprendimus.“
Kalbėdamas apie biudžeto augimą pagal pirmąjį dotacijos susitarimą, kuris įvardintas audito ataskaitoje, Ignas Degutis pabrėžia, kad 2019-ųjų gruodžio 17 d. bendra įmonė ir Europos Komisija pakeitė pirmąją dotacijos sutartį ir atnaujino finansuojamų darbų sąrašą bei apimti. Tai reiškia, kad visos planuojamos veiklos atitinka pirmuoju susitarimu skirto finansavimo sąlygas ir nustatytą kalendorių.
„Rail Baltica“ rezultatai 2019-aisiais
Nors auditas reikalauja ryžtingų „Rail Baltica“ įgyvendinimo pokyčių, 2019-aisiais rezultatai buvo svarbūs ir apčiuopiami. Bendras „Rail Baltica“ komandos – nacionalinių įgyvendinančių institucijų, naudos gavėjų, Europos Komisijos, bendros įmonės ir tiekėjų iš visos Europos – darbas leido:
- Pradėti 411 km ilgio pagrindinės linijos projektavimo darbus.
- Pasirašyti šešias, 58 mln. EUR vertės, detaliojo techninio projektavimo sutartis su patyrusiomis tarptautinėmis inžinerinėmis kompanijomis.
- Pradėti projektuoti keleivių terminalus Pernu ir Taline, projektuoti ir statyti Rygos centrinę stotį.
- Pradėti „Rail Baltica“ terminalo Rygos tarptautiniame oro uoste statybos darbų pirkimą.
- Pradėti kelių ir geležinkelių infrastruktūros statybos darbus Lietuvoje ir Estijoje.
- Pasistūmėti vykdant erdvinį planavimą, įskaitant ir žemės paėmimą, Lietuvoje: procedūros užbaigtos ruože Kaunas – Lietuvos-Latvijos v.s. ir pradėtos ruože Vilnius-Kaunas.
- Parengti „Rail Baltica“ traukinių eismo planą, kuris leis užtikrinti greitojo geležinkelio jungtį tarp Baltijos šalių sostinių kas dvi valandas.
- Projektuoti „Rail Baltica“ skaitmeniniu būdu, pasitelkiant išmanias technologijas.
- Užtikrinti 800 mln. eurų finansavimą ir pradėti rengti kitas CEF paraiškas, kurios turi būti pateiktos iki 2020-ųjų vasario.
- 2019-aisiais į pagrindinės linijos projektavimo darbus įtraukti aštuonias Baltijos šalių įmones.
- 2019-aisiais „RB Rail AS“ įvykdyti 66 pirkimus, kurių bendra vertė yra 64,2 mln. eurų. Anot „RB Rail AS“ vykdytos tiekėjų apklausos, beveik 70% teigia, kad pirkimų kokybė yra aukšta arba labai aukšta.
Zaha Hadid architektų studijos vizualizacija (Rygos „Rail Baltica“ stoties terminalo projektas)
