Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos infrastruktūros, tačiau įžvelgiamas jos potencialas suderinti laidžią ir integruotą želdynų sistemą su žmogaus veikla.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto penkto kurso architektūros studentė Dovilė Mežanec su darbo vadovu doc. Sauliumi Pamerneckiu ėmėsi rengti šios Anykščių teritorijos atnaujinimo projektą ir sieks sukurti kokybišką ir aktualų projektą, atskleidžiantį pasirinktos teritorijos pranašumus.
Anykščių rajono savivaldybė išsikėlė tikslus atnaujinti miesto senosios dvarvietės (ONIXTI) teritoriją, kad ši atspindėtų ir reprezentuotų savo istorinį bei kultūrinį kontekstą.
Projekto „Išmanusis miestas 9“ dalyvių prašoma suplanuoti teritoriją iš kelių dalių (festivalių pieva, menininkų rezidencijos su gyvenamąja erdve, kūrybinių dirbtuvių erdvės ir kt.) bei užtikrinti, kad konkrečioje teritorijoje, priklausomai nuo jos ypatybių, būtų derinama kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas, ūkinių veiklų plėtra.
D. Mežanec ši teritorija sužavėjo išskirtine gamtine aplinka ir kultūrinių objektų gretumu. Čia yra Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pastatas su priklausiniais, Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos pastatas ir Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė.
„Kurdama teritorijos atnaujinimo projektą stengsiuosi atskleisti gamtines ir kultūrines teritorijos savybes, pabrėžti jos turimus ypatumus, išsaugant ryškiausias charakteristikas“, – sako D. Mežanec.
Projekto dalyvė įsitikinusi, kad bandymas daryti tik kosmetinį miestų ir miestelių gaivinimą jų nepakeičia, o norint kurti darnų miestą, reikia orientuotis į ilgalaikius sprendimus.
„Tam, kad išsaugotume ir stiprintume stipriąsias miesto dalis, turime kurti erdves, sutelkiančias žmones bendrauti ir kultūrai, atgaivinti kultūros paveldo objektus, skirti dėmesio miesto centrų ir svarbių objektų pasiekiamumui ir patrauklumui, – pasakoja jaunoji architektė.
„Negana to, turime apgalvoti visus žmonių gyvenimo aspektus ir pasiūlyti palankiausius jų problemų sprendimus, pradedant nuo paprasto palankumo pėstiesiems didinimo iki dialogo su pačiais miestų gyventojais ir įsiklausymo į jų matomas problemas.“
