Vilniuje, Oskaro Milašiaus gatvėje, iškilo 10 aukštų monumentalus statinys – naujas Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastatas. Tai ne tik įspūdingas architektūrinis sprendinys – tai įvykis visai mūsų šalies valstybinei archyvų sistemai.

„Nuo 1990 m. Lietuvos valstybės centrinėse įstaigose sukaupta daugybė dokumentų. Juos reikia išsaugoti ateities kartoms, ir tai yra archyvų priedermė. Mums reikėjo naujų saugyklų“, – sako Dalius Žižys, Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) direktorius. Naujojo 6,8 tūkst. kv. m ploto pastato užsakovas – LCVA, tačiau jis skirtas visai Lietuvos archyvų sistemai, visiems 9 valstybės archyvams.

„Jeigu jie nebeturės kur dėti savo dokumentų, galės pasinaudoti naujojo pastato patalpomis – jame įrengta apie 45 tiesinius kilometrus mobilių lentynų, tad gali tilpti milžiniškas skaičius popierinių dokumentų“, – pabrėžia LCVA vadovas.

Saugyklos sudaro 80 proc. patalpų: jose palaikomas tam tikras mikroklimatas – speciali temperatūra ir drėgmė, kad dokumentai būtų tinkamai saugomi. Dalis likusių patalpų skirtos atvežamiems dokumentams parengti saugoti: čia jie iškraunami, rūšiuojami, dezinfekuojami ir tik tada gabenami į saugyklas.

„Iš Pietų Korėjos įsigijome dezinfekavimo kamerą dokumentams kaitinti specialiuose garuose – taip užmušami visokie pelėsiai, gyviai ir mikroorganizmai, kurie galėtų užkrėsti archyvus“, – toliau vardija naujojo archyvo privalumus D. Žižys.

Dar viena labai svarbi naujovė – patalpa dokumentų skaitmeninimo darbams atlikti: ji yra 6 metrų aukščio, įrengta per du aukštus, kad būtų galima iš viršaus fotografuoti didelio formato dokumentus.

Džiaugiasi LCVA direktorius ir sprendimu įrengti geoterminį šildymą: „Buvo išgręžti bene 36 gręžiniai – net 130 metrų gylio. Tačiau dabar esame nepriklausomi nuo centrinio šildymo sistemos. Visas A+ energinio naudingumo klasės pastatas kondicionuojamas, visuose kabinetuose palaikoma maloni temperatūra nepriklausomai nuo šildymo sezono pradžios.“

Tiesa, naujajame pastate bus vos keletas kabinetų. Kiti darbuotojai liks dirbti senajame pastate. Kad nereikėtų vaikščioti per lauką, naujasis ir senasis pastatai sujungti tik darbuotojų judėjimui skirta galerija.

O štai naujojo pastato pirmajame aukšte numatyta daug erdvės lankytojams. Čia suplanuota ekspozicijų zona, kuriose bus rengiamos visos šalies valstybinės archyvų sistemos teminės parodos plačiajai visuomenei, jau įrengta didelė, šviesi ir šilta skaitykla.

Pasak D. Žižio, palyginti su rezultatu, projektas kainavo ne tiek ir daug – 8,658 mln. eurų.

„Naujasis pastatas dėl architekto išmoningumo atrodo, kaip, manau, ir turėtų atrodyti archyvas. Be to, yra labai labai tvirtas. Pasak statytojų, čia tiek daug betono, kad jei į pastatą atsitrenktų lėktuvas, jį reikėtų sušluoti, o pastatas taip ir liktų stovėti“, – sako LCVA vadovas.

Visur jo ekscelencija betonas

„Apskritai kalbant, archyvas yra didelės belangės dėžės arba seifo po atviru dangumi atitikmuo“, – sako naujojo LCVA pastato architektas Arūnas Lapinskas.

Jo teigimu, gretimi senieji LCVA pastatai pagal pirminį sumanymą nebuvo skirti saugykloms, tik vėliau įgijo šių dienų paskirtį. Iš čia ir gimė naujojo archyvo pastato architektūrinė vizija – struktūra, kuri vizualiai ir konceptualiai primintų saugyklose laikomas archyvų bylas, pastatas būtų įsimintinas, taptų archyvų komplekso reprezentaciniu tūriu.

„Į projektuojamą pastatą reikėjo sutalpinti keliasdešimt kilometrų archyvavimo lentynų, tad naujasis archyvas viso esamo komplekso kontekste automatiškai įgijo solisto vaidmenį. Kad jaunasis išsišokėlis labai neriestų nosies, sparnai buvo šiek tiek pakirpti – atsižvelgta į kaimyninių tūrių užstatymo linijas ir pirmųjų aukštų įgilinimą po antresolinėmis dalimis“, – tęsia A. Lapinskas.

Vis dėlto pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo suprojektuoti ilgaamžį pastatą iš itin patvarių ir kokybiškų medžiagų.

„Norint įsodinti naują pastatą, reikėjo nukasti dalį esamo šlaito ir suprojektuoti 61 metro ilgio ir iki 4,40 metro aukščio atraminę sieną. Likęs šlaitas apželdintas grunto eroziją prevenciškai stabdančiais augalais“, – sako architektas.

Pastato fasadams dėl fizinių ir estetinių savybių buvo pasirinktos fibrobetoninės plokštės. Norint perteikti stilizuotas archyvuojamų dokumentų bylų nugarėles, sukurti vienetiniai trimačiai elementai (bareljefai) pagrindiniame archyvo fasade. Jų šešėlių žaismas kurs dinaminį siužetą O. Milašiaus gatve judantiems žmonėms.

Architektas atkreipia dėmesį į praktikoje rečiau pasitaikančią stiklo vitriną: „Ji atkartoja minėtuosius trimačius elementus ir primena vaikystėje iš popieriaus lankstytas armonikėles. Kartu su kompozicine darna ši šiaurinio fasado vitrina atliks ir erkerių funkciją – sugaudys natūralią šviesą.“

Pasak A. Lapinsko, absoliučioje daugumoje patalpų pasirinkta universali betono apdaila. „Grindys, sienos, lu-bos – visur jo ekscelencija betonas: gražiai senstanti, gyva, šilta medžiaga, kurios kiekvienas kvadratinis centimetras vis kitoks, su sava patina ir unikalumu. Jis – kaip geras vynas, metams bėgant tik gerės, turtės ir nenustos džiuginti“, – sako architektas.

Dėl archyvo specifikos, A. Lapinsko teigimu, tradicinė apdaila nė negalima. „Kur reikėtų laikinai padėti dešimtis kilometrų aplinkai jautrių dokumentų, jei nuspręstume perdažyti saugyklų sienas?“ – klausia jis.

Kiekvieno aukšto saugyklose įrengta atskira kondicionavimo sistema. Yra stacionari gaisro gesinimo vandens rūku sistema, centrinė pastato dulkių surinkimo ir pašalinimo sistema.

Interjere dominuojantis natūralaus betono spalvos fonas pagyvinamas ryškiai raudonomis durimis ir sieninėmis plytelėmis sanitarinėse patalpose.

Ant kiekvienų vidaus durų – specialiai šiam pastatui sukurti unikalūs patalpų paskirties žymėjimo logotipai: lengvai suprantami, traukiantys akį, grafiški, iš ilgaamžių medžiagų. Tokios pat stilistikos ir informacinis skydas pirmajame pastato aukšte.

Dominuojančią betoninę dangą sušildo baldai su natūralaus uosio masyvo, kontrastingo juodo HPL ir metalo detalėmis. Minkštosioms baldų dalims parinktas į bendrą pastato koloritą puikiai įsiliejantis šiltų atspalvių įvairiaspalvis gobelenas. Skaitykloje – šiuolaikiškame geros patirties visuomeniniame interjere dažni sprendiniai: nuo patogaus žemo krėslo iki jaukių „Lounge“ modelio kėdžių.

Vėdinamam pastato fasadui – unikalus karkasas

Jį suprojektavo ir pagamino būtent unikalių vėdinamų fasadų projektavimo, gamybos ir tiekimo srityje besispecializuojanti įmonė „Materials.lt“.

„Mes dirbame su įvairiais Vakarų Europos gamintojais bei prekių ženklais ir savo klientams dažniausiai parduodame visą vėdinamo fasado sistemą – t. y. laikantįjį karkasą kartu su ilgaamžėmis, aukščiausios kokybės apdailos ir šiltinimo medžiagomis, bei visomis reikiamomis tvirtinimo detalėmis. Atliekame skaičiavimus ir pateikiame detalų fasado darbo projektą, pagal kurį galima nesunkiai viską sumontuoti. Tai palengvina ir pagreitina darbą architektams bei rangovams, kartu užtikrinama ir kokybė. Mes nesame tik projektuotojai ar tik karkaso pardavėjai, mes esame unikalių vėdinamų fasadų sistemų – apdailos su laikančiuoju karkasu – gamintojai ir tiekėjai“, – pabrėžia įmonės vadovas Alius Pažėra.

LCVA naujojo pastato atveju aplinkybės susiklostė kitaip: apdailos plokštėms gaminti rangovas pasirinko kitą gamintoją, tačiau šis specializuojasi tik plokščių gamybos srityje, todėl ir kreipėsi į „Materials.lt“ dėl unikalaus laikančiojo karkaso.

„Šitas projektas buvo išskirtinis. Nors ir mes tiekiame tokius betoninius apdailos elementus, rangovas jau buvo priėmęs sprendimą, todėl iš mūsų reikėjo tik laikančiojo karkaso projektavimo ir gamybos paslaugos“, – sako A. Pažėra.

Užduotis kėlė iššūkių, nes apdailos elementai – didelių gabaritų ir svorio: 3,6 metro aukščio ir 1,20 metro pločio, sveriantys apie 170 kg.

„Visas tai reikėjo pakabinti ant pastato plokštumos, o keturios pastato sienos – skirtingos. Galinė siena vienokia, šoninės kitokios, priekinė dar kitokia. Iššūkių kėlė ir tai, kad tą sunkią apdailą reikėjo atitraukti nuo sienos maždaug 40–60 centimetrų, vienur daugiau, kitur mažiau“, – pasakoja „Materials.lt“ vadovas.

Pati sudėtingiausia plokštuma – iš gatvės pusės. „Ten buvo oras – nebuvo nieko, prie ko būtų galima karkasą pritvirtinti, todėl teko sukurti išskirtinę konstrukciją, kuri ne tik atlaikytų visų aukštų svorį, bet ir išlaikytų tolygų, ne didesnį kaip dviejų milimetrų įlinkį. Dėl to nusprendėme panaudoti savo partnerių „Daver steels“ temples ir faktiškai ore sukūrėme tokią konstrukciją, prie kurios būtų galima tvirtinti sunkias betonines plokštes“, – didžiuojasi savo komanda A. Pažėra.

Kitas sunkumas buvo tas, kad iš išorės apdailos tvirtinimai turėjo būti nematomi, o plokštės – rombo formos. Taip pat ant priekinio frontoninio fasado tam tikrose vietose, turėjo būti pritvirtinta dar sunkesnių tūrinių elementų.

„Kad tai įgyvendintume, atlikome daug inžinerinių ir stãtinių skaičiavimų, bandymų ir parengėme detalų fasado projektą. Tai išties unikalus, nerūdijančiojo plieno ir aliuminio karkasas“, – pabrėžia A. Pažėra.

„Visi karkaso sprendiniai pritaikyti būtent šitam objektui. Kita vertus, kiekvienas projektas unikalus, visada turi ieškoti originalių sprendinių, atlikti individualius skaičiavimus. Gaila, kad dabar galiojantis statybų reglamentas sunkina tokių sprendinių įgyvendinimą“, – sako „Materials.lt“ vadovas ir priduria: įmonės darbuotojai sukaupę didelį inžinerinių žinių bagažą, tad kuo sudėtingesnė užduotis – tuo jiems patrauklesnis iššūkis. Skirtingai nei tiems, kurie parduoda tik apdailą arba standartinius sprendinius.

„Unikalios vėdinamų fasadų sistemos – mūsų niša ir mūsų darbas“, – teigia „Materials.lt“ vadovas A. Pažėra.

Automatizuota pastato valdymo sistema – saugumo ir komforto sistema

Naujojo LCVA pastato apsaugos ir gaisro aptikimo ir signalizavimo, mikroklimato valdymo, procesų automatizavimo ir vaizdo stebėjimo sistemas automatizavo ir į vieningą pastato valdymo sistemą integravo 17 metų šioje srityje besispecializuojanti UAB „Telsi“.

Pirmiausia, pasak projekto vadovo Jevgenijaus Kirilovo, teko parengti detalizuotą darbo projektą įvertinant pastato inžinerinių sistemų poreikį, o tada jau prasidėjo darbai.

Visame pastate buvo automatizuota gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, kuri, užfiksavusi pavojų, perima tam tikrų įrenginių bei sistemų valdymą: dūmų šalinimo sistemas, ugniagesių liftus, gaisro gesinimo sistemą saugyklų zonoje ir t. t. Specializuota saugyklų gaisro gesinimo sistema dubliuojama su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, kad gesinimo procesas būtų saugesnis. Tam tikslui gesinimo paleidimą dubliuoja aptikimo sistemos mygtukai, kuriais reguliuojama gesinimo proceso pradžia.

„Mygtuką reikia spausti dėl saugumo, nes gesinimo sistemoje palyginti didelis slėgis, tad jei ji savaime įsijungtų, žmogus galėtų būti užkluptas nesaugioje vietoje ir nukentėti“, – paaiškina J. Kirilovas.

Jeigu gaisro židinys lieka nepastebėtas, gaisrą užfiksuoja automatiniai gaisro aptikimo jutikliai, įsijungia garso ir šviesos signalizatoriai (sirenos), atsakingas personalas pulte identifikuoja gaisro židinio vietą ir skuba imtis reikiamų veiksmų. Signalus apie gaisrą taip pat gauna budėtojai pirmame aukšte ir saugos tarnyba.

„Taigi, įrengta trejopa apsauga nuo gaisro: židinio automatinis aptikimas arba rankinis fiksavimas ir įspėjimas apie gaisrą pačiame pastate, aktyviųjų gaisro stabdymo sistemų valdymas pastate, signalo perdavimas reaguojančiam personalui“, – sako J. Kirilovas ir pabrėžia: tokia priešgaisrinė apsauga įrengta būtent saugyklose. Ten reikėjo automatizuoti ir atskirą dūmų bei šilumos šalinimo sistemą.

Saugyklose buvo įgyvendinti ir kiti automatikos sprendiniai, reikalingi patalpų drėgmės lygiui matuoti tuo pat metu valdant patalpų mikroklimatą ir duomenis integruojant į vieningą pastato valdymo sistemą. Taip pat geoterminio šildymo valdymo automatizavimas su galimybe duomenis matyti prisijungus per uždarą vidaus tinklą ar per išorę.

Galiausiai UAB „Telsi“ technikas-kūrėjas pastatui pritaikė standartinę valdymo programą. Ją koreguodamas pagal sumontuotų sistemų skaičių ir valdymą išdėstė taip, kad pastato valdytojui būtų patogu gyvai stebėti pastato inžinerinių sistemų duomenis, analizuoti ir, esant poreikiui, priimti sprendimus dėl sistemų valdymo, taip pat patogiai keisti parametrus ir pritaikyti naujiems pastato poreikiams.

„Automatizuota pastato valdymo sistema – saugumo, taupymo ir komforto sistema“, – akcentuoja J. Kirilovas.

Pasak jo, tai jau ne pirmas UAB „Telsi“ darbas tokios paskirties pastatuose, ypač su archyvais – tiek valstybiniais, tiek privačiais, – tad užduotys buvo aiškios, reikėjo jas tik kokybiškai įvykdyti. Bet, kaip visada, statybos procese teko susidurti ir su iššūkiais, pavyzdžiui, darbo procesą paįvairino faktas, kad beveik visos pastato vidinės sienos ir pertvaros yra iš monolitinio betono, be mums įprastos apdailos. Dėl to sienos per statybos laikotarpį sugėrė daug drėgmės, ir tai turėjo tiesioginės įtakos mikroklimato sistemos parametrų reguliavimui saugyklos patalpose.

Būtent dėl to, kad nėra apdailos, teko labiau apmąstyti ir kitą užduotį – kaip nutiesti kabelius iki sistemų komponentų, kad būtų ne tik funkcionalu, bet ir estetiška. Tai buvo išspręsta suprojektavus ir sumontavus naujus kabelių kanalus.

Baldai – be kompromiso tarp tvarumo ir patvarumo

Jaukios ir komfortiškos darbo vietos, konferencijų ir skaityklos erdvės naujajame LCVA pastate kuriamos prekių ženklo NARBUTAS baldais.

Darbo vietoms pasirinkti „NOVA Wood“ stalai ir jų junginiai natūralios medienos kojomis. Taisyklingą ir patogią darbuotojų sėdėseną užtikrins prie individualių poreikių lengvai pritaikomos populiariausios prekių ženklo NARBUTAS darbo kėdės WIND – modernaus dizaino ir su reguliuojama juosmens atrama.

Daug dėmesio, žinoma, skirta dokumentų laikymo sistemoms. Kabinetuose ir bendrosiose erdvėse puikiai pritaikyta prekių ženklo NARBUTAS naujovė – modulinė lentynų sistema COMBUS: ji gali būti naudojama ir kaip įprastos lentynos, ir kaip sienelė erdvėms atskirti bei formuoti.

Minkštasuoliai pirmiausia turi užtikrinti komfortą ir jaukumą, todėl pasirinkti išlenktos formos VEGAS, o privatumo jausmui sukurti priderinti NARBUTAS TWIST&SIT – jų uždaros atlošo formos leidžia atsiriboti nuo aplinkinio triukšmo. Kėdės konferencijų erdvėje taip pat iš šios kolekcijos – skandinaviško dizaino ir pastelinių spalvų.

„Pasirinkus prekinį ženklą NARBUTAS nereikėjo ieškoti kompromiso tarp tvarumo ir patvarumo, kadangi visiems baldams buvo suteikta 10 metų garantija, – sako „NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė Laura Šakinė. – Šie baldai išliks tinkami daugelį metų ir dėl savo minimalistinio dizaino bus lengvai pritaikomi net iš esmės keičiant interjerą.“

„NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė atkreipia dėmesį, kad naujoji lentynų sistema COMBUS gaminama laikantis visų ekodizaino principų: pritaikius atitinkamus inžinerinius sprendinius, medžiagų panaudojama tik tiek, kiek reikia, be to, šios lentynos gali būti lengvai atnaujintos pakeitus vieną ar kitą detalę – taip ir vėl nešvaistomi ištekliai.

„Pagal architekto parengtą interjero projektą rinkdami baldus ir medžiagiškumą, siekėme išlaikyti vientisumą: visur pastebimas tamsaus metalo ir šviesaus medžio kontrastas, minkštasuolių audiniai suteikia aplinkai šilumos ir jaukumo“, – pasakoja L. Šakinė.

Jos manymu, tokie išskirtiniai projektai gali pateikti įvairių iššūkių, tačiau visada svarbiausia – atvira komunikacija su klientais ir architektais.

„Šiuo atveju kliento poreikiai ir architekto vizija iš pat pradžių buvo aiškiai suformuluota, todėl norimą rezultatą pasiekėme pasitelkę didžiulį prekių ženklo NARBUTAS asortimentą – standartinės baldų kolekcijos buvo lengvai pritaikytos šiame nestandartiniame projekte ir užtikrino visus kliento poreikius“, – sako „NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė.

Naujajame LCVA pastate netipinę užduotį atliko elektroninės saugos ir išmanių pastatų srityje besispecializuojančios STEBKAM profesionalai – sumontavo dalį šviestuvų ir kabelių.

Betonines glaistytas-poliruotas grindis LCVA įrengė visoje šalyje kokybiškais darbais garsėjanti Lietuvos ir Čekijos įmonė „Grinduva“, kurioje dirba atestuoti statybos vadovai ir patyrę betonuotojai: moderni įranga ir pažangios technologijos bei naujausios medžiagos kiekviename objekte jiems leidžia pasiekti maksimalų rezultatą.

Objektas: kultūros paskirties pastatas O. Milašiaus g. 25, Vilnius

Užsakovas / Vykdytojas: Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA)

Generalinis rangovas: UAB „Gilesta“

projekto vadovas ir Architektas: Arūnas Lapinskas

Projektuotojas: UAB „Šiltas namas“

LCVA archyvo nuotr.