Vyriausybė pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje esančio pastato atnaujinimo projektui. Sovietmečiu statytas, energetiškai neefektyvus ir nusidėvėjęs pastatas po modernizacijos taps šiuolaikiškais ir tvariais valstybės įstaigų namais. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projektų valdymo agentūros parama.
„Jau yra parengti ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderinti projektiniai pastato modernizacijos pasiūlymai. Taigi iškart po šio Vyriausybės sprendimo galime pereiti į aktyvią projekto vykdymo fazę ir ruoštis rangos ir techninio darbo projekto rengimo pirkimui. Rangovą tikimės turėti 2024-ųjų antrąjį ketvirtį, o projektą įgyvendinti iki 2026 metų pabaigos“, – teigia Ernestas Česokas, Turto banko laikinasis vadovas.
Šiuo metu pastate įsikūrusios Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Turto banko vertinimu 10 tūkst. kv. m ploto administracinį pastatą Gedimino prospekte valstybei apsimoka pasilikti, mat tokio dydžio objektų miesto centre nėra daug.
Jį sutvarkius pagal šiuolaikinius standartus, į pastatą sugrįš minėtos ministerijos, kurioms atsisakius dalies šiuo metu naudojamo ploto, papildomai čia galės įsikurti Valstybės duomenų agentūra. Pirmąjį pastato aukštą ketinama išnuomoti privačiam sektoriui ir atverti visuomenei.
Trečdaliu mažesnis energijos suvartojimas
Gedimino pr. 38, Vilniuje esantis 9 aukštų administracinis pastatas statytas dar 1972 metais. Nuo Tauro kalno ir Lukiškių aikštės gerai matomas statinys, Turto banko Vilniuje valdomų pastatų portfelyje yra vienas energetiškai neefektyviausių, jo energetinio naudingumo klasė tesiekia F.
Modernizavus pastatą, ketinama pasiekti ne mažesnę nei A energetinio efektyvumo klasę, pastato energijos suvartojimas mažės bent trečdaliu, o metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija mažės beveik 17 tonų.
„Įgyvendinus projektą, šis pastatas bus ne tik žymiai taupesnis ir efektyviau naudojamas, bet ir patogesnis čia dirbantiems bei besilankantiems žmonėms“, – įsitikinęs E. Česokas.
Po kapitalinio remonto pastatas labiausiai pasikeistų viduje, tačiau pokyčiai matysis ir išorėje – pirmąjį aukštą numatoma atverti visuomenei – čia galėtų veikti kavinė ar kita bendros paskirties komercinė veikla. Taip pat atsirastų naujas įėjimas iš Gedimino prospekto pusės, kuris būtų pritaikytas individualių poreikių turintiems žmonėms.
Pastato akcentu taps centrinėje dalyje projektuojamas atriumas, kuris buvo numatytas dar pradiniame pastato projekte prieš 50 metų, tik naudotas kitai funkcijai. Aplink šią centrinę ir šviesią erdvę bus išdėstytos darbo ir poilsio zonos.
Geresnės darbo sąlygos 700 darbuotojų
Projektiniai pastato pasiūlymai numato visiškai naujos kokybės, modernius ir šviesius biurus, šiuolaikiškas erdves pasitarimams, konferencijoms, darbuotojų komandiniam darbui ir poilsiui. Dalį koridorinės sistemos pakeis pusiau atviros biurų erdvės, su vienviečiais ir dviviečiais pokalbių kambariais, susitikimų salėmis ir alternatyviomis darbo erdvėmis. Skaičiuojama, kad darbo sąlygos pagerės daugiau nei 700 čia dirbsiančių žmonių.
Modernizuojamas pastatas vertinamas kaip aukštos architektūrinės vertės, todėl projektiniuose pasiūlymuose išlaikoma autentiška pastato išraiška, tūris, plastiški aukštuminės dalies fasadai, antro aukšto konsolinės dalies granito apdaila.
Projektiniuose pasiūlymuose pavyko atkurti dalį atriumo, kuris buvo numatytas pradiniame prieš 50 metų rengtame pastato projekte. Planuojama interjere eksponuoti konstrukcijų prasme unikalią kesoninę perdangą.
Projektui skirta ES fondų parama
Projektas finansuojamas Turto banko, valstybės ir ES fondų lėšomis. Jau yra gauta 9,7 mln. eurų dydžio Aplinkos projektų valdymo agentūros parama. Įgyvendinus projektą, bus parduota apie 8 tūkst. kv. m valstybei nereikalingo valstybės nekilnojamojo turto, įskaitant ir dabartinį Valstybės duomenų agentūros pastatą Gedimino prospekte Vilniuje. Preliminari parduoti planuojamo turto bendra rinkos vertė apie 14 mln. eurų.
Turto bankas iš viso šiuo metu vykdo 32 įvairius modernizacijos projektus visoje Lietuvoje, kurių bendra vertė siekia 150 mln. eurų. Dalis modernizacijos vykdoma pasitelkiant ES investicijas, kita dalis dengiama pardavus neefektyvius valstybei priklausančius pastatus.
