Siekiant kuo geriau informuoti visuomenę apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausia galimybių veiklos pasaulyje, kuriamas specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Jis taip pat padės įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams, ir matyti esamą profesijų panoramą. O kol jis kuriamas, rinkdamiesi, kur ir ką studijuoti, abiturientai turi patys analizuoti Lietuvos bei pasaulio darbo rinkos tendencijas ir remtis Lietuvos įdarbinimo rinkos specialistų prognozėmis. Tiesa, atliekamos apklausos rodo, kad statybų sektoriuje stinga konkrečios specializacijos profesionalų, turinčių specifinių žinių ir motyvacijos, o iš ką tik studijas baigusių jaunuolių reikalaujama praktinės patirties.
Atsigaunančiam statybų sektoriui bus sunku pasiekti prieškrizines aukštumas, nes, pasak AB SEB banko vyriausiosios analitikės Vitalijos Tauraitės, kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta. Beje, ši tendencija ateityje vis labiau ryškės. Kad pirmiausia reikia imtis veiksmų, sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, sutinka ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas. „Emigracija daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybų sektoriaus, juntamas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklose, kurti darbo išteklių registrą“, – tvirtina jis.
O ką apie statybinių, architektūrinių profesijų specialistų poreikį statybų rinkoje, tokias profesijas įgijusių studentų kvalifikaciją ir darbdavių lūkesčius, tokius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kolegijų reitingus kalba potencialūs darbdaviai?
Karjeros pradžia – statybos aikštelė
Šiuo metu „YIT Kausta“ yra viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių. Tokią sėkmę lemia ne tik aukšta darbų kokybė, kūrybiški sprendimai bei nepriekaištinga įmonės reputacija, bet ir stipri kvalifikuotų darbuotojų komanda. Jai vadovaujantis Kęstutis Vanagas apie buvusių studentų karjerą bendrovėje turi konkrečią nuomonę: „Aukštųjų mokyklų studentai dažniausiai ateina su nemažomis finansinėmis ir karjeros ambicijomis, tačiau įmonės vidinė nuostata tokia, kad, prieš tampant jaunuoju specialistu, visų pirma reikia išbandyti savo gebėjimus statybos aikštelėje, nes dažniausiai aukštųjų mokyklų studentų paruošimas būna tik teorinis, realios darbinės praktikos bagažą jie turi dar labai nedidelį. Pastebėjome, kad kolegijų studentų ambicijos yra realesnės, o darbinis pasiruošimas dažnai net tinkamesnis tam tikroms pozicijoms užimti. Profesinių mokyklų studentai paruošiami išties gerai, tačiau dažnam stinga vidinės motyvacijos dirbti. Pastaraisiais metais susiduriame su problema, kad Lietuvos profesinėse mokyklose paruošti studentai po studijų iškeliauja dirbti tiesiai į užsienį. Tokių ketinimų dažnai neslepia nei patys studentai, nei mokyklos. Todėl dabar sunkiausia rasti darbininkiškų profesijų atstovų: mūrininkų, betonuotojų, suvirintojų.“
Darbas po praktikos
Paklaustas, ar į statybų sektorių ateinantys dirbti jauni specialistai skiriasi nuo savo pirmtakų, K. Vanagas patvirtina, kad tikrai skiriasi ir į gerąją pusę. Ypač skiriasi tie žmonės, kurie ateina pabaigę mokslus. Anksčiau visi norėjo iškart būti projektų vadovais, o dabar jie mielai dirba ir darbininkais, ir statybos vadovo asistentais, ir tiekimo skyriuje, ir kituose padaliniuose. „Kasmet priimame po 15 studentų atlikti praktikos, – sako jis. – Jauni žmonės dažniausiai nesibodi pradėti dirbti nuo žemiausio laiptelio, o tai tikrai sveikintina. Jie yra atsakingesni ir gal labiau žino, ko nori. Dauguma mūsų bendrovėje įsidarbinusių studentų atėjo pas mus į praktiką, o, puikiai užsirekomendavus, jiems buvo pasiūlyti ir darbo santykiai. Net ir praktikai mes stengiamės išsirinkti labiausiai motyvuotus, tikslo siekiančius jaunuolius, kurie nori mokytis, žino, kokią specialybę pasirinko ir kodėl, bei nori augti savo srityje. Žinoma, tarp darbininkų taip pat yra visokių žmonių. Vieni noriai mokosi amato ir siekia tapti gerais specialistais, kiti patys nežino, ko nori.“
Dažniausiai atlikti praktikos kviečiami ketvirto kurso universitetų studentai, aktyviausiai bendradarbiaujama su Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais. Susipažinti su jaunimu ir pasikviesti juos į praktiką įmonei būtų labai patogu per universitetų karjeros dienas. Po praktikos geriausiai pasirodžiusiems studentams būtų pasiūlytos įdarbinimo ir karjeros galimybės. „Tačiau šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad karjeros dienos universitetuose organizuojamos tada, kai studentai jau privalo būti pasirinkę praktikos vietas, o tai labai apsunkina ryšių užmezgimo ir tolesnio bendravimo procesus tiek darbdaviams, tiek patiems studentams“, – apgailestauja įmonės vadovas.
Pirmenybė universitetams
AB Panevėžio statybos trestas (PST) – vienintelė Lietuvos statybų bendrovė, savo veiklą statybų sektoriuje vykdanti jau daugiau kaip 55 metus. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusį didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją. Toks klientų požiūris pelnytas atkakliai dirbant ir investuojant į naujausių technologijų diegimą bei naudojimą gamyboje ir, žinoma, į darbuotojus. Pasak PST statybos direktoriaus Dariaus Urbono, jų įmonėje labiausiai pasigendama statybos darbų vadovų, projektuotojų, kvalifikuotų statybininkų. O baigusiems mokslus ir pradėjusiems dirbti studentams trūksta patirties, komunikacijos įgūdžių bei užsienio kalbų žinių. Aiškiai juntama, kad studentai mažai dėmesio skiria specialybės dalykams. Įmonės vadovas pastebi, kad statybų srities specialistus geriausiai rengia universitetai.
Labiausiai laukiami studentai, baigę Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Patyrusių praktikų nuomone, studijų programas reiktų tobulinti, daugiau dėmesio skiriant pačios specialybės dalykams. Kalbėdamas apie karjeros ir finansines galimybes, D. Urbonas patikina, kad PST darbuotojams moka konkurencingą atlyginimą, priklausantį nuo darbo rezultatų ir turimos kvalifikacijos. Bandomuoju laikotarpiu gali būti mokamas mažesnis atlyginimas, vėliau, įvertinus darbuotojo kvalifikaciją, mokamas pareigybę atitinkantis atlyginimas.
Studijos baigtos – mokykitės dirbti
„Universitetai ir kolegijos studentams siūlo tikrai plataus spektro įvairių studijų krypčių, susijusių su statybinėmis, architektūrinėmis profesijomis, – sako vienos pirmaujančių nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovių Lietuvoje UAB „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. – Problema ne konkrečių profesijų atstovų trūkumas, o studentų, baigusių mokslus ir atėjusių į darbo rinką, paruošimas. Atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius itin sparčiai keičiasi dėl Europos Sąjungos direktyvų ir vidaus nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančių tendencijų, sunku būtų įsivaizduoti studijų programą, kuri ketverius bakalauro metus nebūtų keičiama ir išliktų perspektyvi. Tačiau studijų programos dažnai būna tvirtinamos net ne vieno bakalauro studijų trukmei, o kelių.“
Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, teorinių žinių aspektu mūsų šalies universitetai ir kolegijos statybinių profesijų, interjero dizaino specialybės studentus paruošia gan stipriai. Taip yra dėl ugdymo įstaigose vyraujančio teorinio modelio metodikos bei stiprių dėstytojų teoretikų, tačiau pašnekovė pripažįsta, kad tikrasis išmanymas apie statybinių profesijų subtilybes ateina kartu su praktika, kuri įgyjama tik baigus studijas ir įsidarbinus konkrečioje įmonėje ar srityje. Dažniausiai ką tik studijas baigę darbuotojai supranta, kad jiems pirmiausia reikia įgyti praktinės patirties, norint visokeriopai išmanyti pasirinktą sritį, ir tik tada siekti karjeros ar pripažinimo. Įmonės statybų skyriuje dirba projektų vadovai, kuriems paskiriamas gyvenamųjų, komercinių ar pramoninių pastatų vystymas. Naujai atėjusių jaunų darbuotojų mokymu užsiima ilgametę patirtį turintys projektų vadovai. Jaunieji kolegos dažniausiai dirba kartu su projektų vadovu kaip asistentai. Taip greičiausiai vyksta mokymosi procesas ir įsisavinamos praktinės žinios.
Reikia glaudesnio bendravimo
„Esminis kriterijus, užtikrinantis geresnį mokslus baigusių žmonių integravimosi į darbo rinką procesą, būtų glaudesnis universitetų bendradarbiavimas su statybų sektoriaus ir nekilnojamojo turto bendrovėmis, siūlant studentams praktikos ir stažuočių galimybes. Kuo greičiau studentas galės pradėti taikyti teorines žinias praktiškai, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus paruoštas tinkamai ir neiškils problemų įsidarbinant specialistu norimoje srityje, – įsitikinusi „MG Valdos“ vadovė. – Kalbant apie finansinį atlygį, jis priklauso nuo jaunajam kolegai skiriamų darbų ir atsakomybės, tad kiekvienu atveju jis yra skirtingas. Be to, atlyginimas labai priklauso nuo praktinių žinių, jeigu tokių studentas įgijo dar aukštojoje mokykloje. Karjeros ir finansinės galimybės taip pat priklauso ir nuo darbuotojų ambicijų. Jeigu darbuotojas yra linkęs prisiimti atsakomybę ir renkasi teisingus sprendimus, netrukus jis jau gali tapti projektų vadovu ir būti atsakingas už konkretaus projekto vystymą.“
