Apželdinamos pramoninių pastatų „kalvos“ susilieja su laukų žaluma

2021 m. gegužės 26 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Šalia pagrindinio šalies transporto koridoriaus, jungiančio Klaipėdos tarptautinį jūrų uostą su Kaunu bei Vilniumi, ir vos už 40 km nuo Palangos oro uosto iškilęs didelis pramoninis kompleksas – lyg po kepurėmis „pakištas“ po žaliuojančiais stogais. Trys kresni susiglaudę didelio ploto pastatų korpusai rikiuojasi palei greitkelį, prasilenkdami kas kelis žingsnius vienas nuo kito, atsukę nuožulnias žaliuojančias „kaktas“ į kelią, lyg į jį žvelgdami. Pramoniniai statiniai tarsi pridengti ir vizualiai tapo landšaftu.

Objektas: SBA industrinių inovacijų slėnis

Adresas: Klaipėdos r.

Plėtotojas: SBA nekilnojamojo turto bendrovė „SBA Urban“

Architektai: „Paleko archstudija“, architektas Rolandas Palekas

Techninis projektas: AB „PST projektai“

Generalinis rangovas: AB Panevėžio statybos trestas

Plotas:

logistikos centro – daugiau nei 30 tūkst. m2,

gamyklos – apie 13 tūkst. m2

Statybos pradžia (I etapas): 2019 m.

Statybos pabaiga (II etapas): 2020 m.

Bendros investicijos (du etapai): daugiau kaip 30 mln. Eurų

Į tvarumą orientuotos investicijos

Tai žaliosiomis technologijomis paremtas, vienas tvariausių Baltijos šalyse SBA industrinių inovacijų slėnio logistikos ir gamybos kompleksas. Koncerno „SBA Grupės“ įmonė „SBA Urban“ jo projektą prie Klaipėdos pradėjo vystyti 2019 metais. Pirmasis projekto etapas užbaigtas 2020 m. balandį, antrojo etapo pabaiga – 2020 m. gruodis.

Po pirmojo plėtros etapo šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda pastatytas ir pradėjo veikti aplinkai draugiškomis technologijomis paremtas unikalios architektūros 30 tūkst. m2 logistikos centras UAB „Innovo Logistika“, į kurį buvo investuota 18 mln. eurų. Jis užima du statinio korpusus. Trečiajame korpuse, kuris iškilo po antrojo statybų etapo, 24/7 režimu veikia apie 13 tūkst. m2 automatizuota baldų ruošinių gamykla „Laminn“. Investicijos į šį pastatą ir įrangą siekė apie 15 mln. eurų. Iš gamyklos kiekvieną parą į Lietuvoje įsikūrusias baldų gamybos įmones su produkcija iškeliauja apie 40 vilkikų. Logistikos centras vienu metu gali priimti net 27 sunkvežimius, kurie savo tikslą pasiekia sausumos keliais arba jūra iš Klaipėdos tarptautinio jūrų uosto.

„SBA Grupės“ viceprezidentas Egidijus Valentinavičius sakė, kad, nepaisant pernai visame pasaulyje sudėtingo laikotarpio, suplanuotos investicijos SBA industrinių inovacijų slėnio klasteryje nebuvo stabdomos. Numatoma tolesnė šio klasterio plėtra. Visą kompleksą užbaigti planuojama 2027 metais. Bendra „SBA Grupės“ šalia Klaipėdos valdoma teritorija, įskaitant slėnį, sudaro 50 ha.

2020 m. gruodį „SBA Grupė“ už 28,6 mln. eurų pardavė logistikos centro ir gamyklos pastatus Estijos fondų valdymo įmonei „EfTEN“ priklausančiam „EfTEN Real Estate Fund 4“. „SBA Home“ priklausančios įmonės „Laminn“ ir „Innovo Logistika“ toliau vykdo savo veiklą nuomai skirtame šio komplekso 44 tūkst. m2 plote.

„Šis žaliausias logistikos ir gamybos kompleksas Baltijos šalyse puikiai atitinka pirmo Baltijos valstybėse žaliojo, į tvarumą orientuoto nekilnojamojo turto fondo „EfTEN Real Estate Fund 4“ investicijų portfelio strategiją. Mums šiame sandoryje buvo labai svarbios tokios objekto savybės, kaip modernumas ir draugiškumas aplinkai, – teigė „EfTEN Capital“, AS, vadovas Lietuvoje Laurynas Žilys. – Objektas atitiko fondo investavimo strategiją dėl turto klasės (logistika), aukščiausio lygio nuomininko, patrauklių ilgalaikės nuomos sąlygų.“ Jo vertinimu, tvarūs, sertifikuoti objektai investuotojų, nuomininkų, bankų yra vertinami gerokai aukščiau už kitus, o ateityje atotrūkis tik didės.

„EfTEN“ valdomi fondai, investuojantys tik Baltijos šalyse, iki sandorio Klaipėdoje, buvo investavę Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Pasak šio investuotojo atstovo, industrinis objektas SBA industrinių inovacijų slėnio klasteryje yra išskirtinis dėl daugelio dalykų: be techninių parametrų, tvarumą užtikrinančių sprendimų ir įspūdingo dizaino, jis yra idealiai tinkamoje vietoje, su itin stipriu ilgalaikiu nuomininku.

Pramoniniai statiniai – kaip lanšafto dalis

Žvelgiant nuo greitkelio, SBA industrinių inovacijų slėnio masyvūs pramoniniai pastatai apželdintais stogais primena dirbtinę kalvą, o ne logistikos centrams ir gamykloms būdingus aiškių geometrinių formų kampuotus pastatus. Jo žalia „kepurė“ dera prie tolumoje žaliuojančių laukų ir darniai susilieja su aplinka, vizualiai sukurdama plokščiakalnio įvaizdį. Į greitkelį žvelgia gana statūs, skirtingų nuolydžių žali šlaitai, kurie kyla aukštyn, fasadui pereinant į apželdintą stogą. Po šiomis nuožulniomis žaliuojančiomis konstrukcijomis suformuotoje erdvėje įrengtos automobilių aikštelės ir poilsio zonos.

Logistikos centro ir gamyklos komplekso architektūrinės koncepcijos autoriai – „Paleko archstudijos“ architektai ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas. Techninį projektą parengė AB „PST projektai“.

Architektas R. Palekas prisimena, kad projekto vystytojas nuo projekto pradžios paprašė sukurti kažką išskirtinio, tad architektams kilo mintis kurti pastatą kaip landšafto dalį. „Pabandėme sujungti įprastą, standartinį didelio statinio tūrį su topografija, su žeme. Ir tai pavyko įgyvendinti – negaliu sakyti, kad buvo neįveikiamų dalykų“, – sako R. Palekas, nors sutinka, kad netradiciniai sprendimo būdai kelia daugiau iššūkių, tad kol kas Lietuvoje nėra labai įprasti, nes lengviau ir paprasčiau pastatyti paprastą statinį optimaliomis investicijomis, vengiant papildomų išlaidų.

Įspūdingo pramoninio komplekso koncepcijos autorius mano, kad investuotojui grįžta įvairiopa grąža. Pirmiausia neįprastas pastato vaizdas traukia žmonių žvilgsnius: matoma, kaip pieva tarsi užlipa ant pastato stogo ir jis tampa landšafto dalimi, o ne konkuruoja su juo, ne įsiręžia į jį savo vertikaliomis sienomis. Ne uždengia, bet tarsi jį pratęsia.

„Toks niuansuotas kraštovaizdžio ženklas džiugina akį, ją ramina, ir tai kuria pridėtinę vertę. Kitas svarbus dalykas – kad kylanti ant stogo pieva ant trijų statinio korpusų sukuria lyg ir kalveles, kurios tampa papildoma erdve tarp pastato ir landšaftinių pylimų, ji pridengta nuo greitkelio triukšmo bei taršos. Šios erdvės yra pietinėje pusėje, taigi susiformavusius kiemelius galima išnaudoti darbuotojų poilsio erdvei, automobiliams statyti, įėjimo į pastatą zonai ir pan.“, – kalbėjo architektas. Jis priduria, kad kiekviena projektinė galimybė gali būti panaudota įvairiai.

„Architektų misija yra kurti galimybes, o paskui pats gyvenimas sutvarko viską iki detalių“, įsitikinęs architektas R. Palekas.

Apželdintas pastato stogas turi net tik vizualinę paskirtį: po žaliuoju stogu įsikūrę biurai vasarą neperkaista, o žiemą taupo šilumos energiją. Komplekse gausiai integruoti energiją taupantys sprendimai. Pastatus šildo šilumos siurbliai „oras–oras“, įrengta išmanioji apšvietimo sistema.

Žaliosiomis technologijomis paremtas projektas buvo nemenkas iššūkis statytojams, todėl jam įgyvendinti pasirinkti itin patyrę partneriai.

Vadovavosi žmogaus ir gamtos darnos filosofija

AB Panevėžio statybos trestas projektavimo biuro „PST projektai“ vadovas Miroslav Buinovski buvo pagrindinis objekto projekto vadovas. Pasak jo, „SBA Grupė“  įmonės atstovai, tardamiesi dėl projektavimo darbų, kėlė tikslą turėti išskirtinius pastatus – tokius, kokių Lietuvoje nėra. „Dirbome komandoje kartu su „Paleko archstudijos“ architektais, kurie ir buvo pagrindinės idėjos autoriai. Architektūriniai sprendiniai pabrėžia gamtai draugišką, inovatyvią gamybinės įmonės filosofiją. Įvertinus sklypo lokaciją, masyvūs gamybiniai tūriai suliejami su aplinka, juos vizualiai „pakišant“ po landšaftu. Buvo sukurtas artimas žmogaus veiklos ir gamtos ryšys. Žali šlaitai apriboja triukšmą nuo magistralės pusės, sukurdami erdvę bendruomeninei ir reprezentacinei veiklai“, – pasakoja projekto vadovas.

Anot pašnekovo, formuojant į automagistralės pusę išeksponuotus gana stačius žalius šlaitus – fasadinius stogus – prireikė pasitelkti netradicinius sprendinius. Nestandartiniai konstrukciniai ir architektūriniai sprendimai reikalavo didelio projektuotojų komandos susitelkimo. Buvo pasitelkti  visų reikalingų grandžių specialistai – konstruktoriai, architektai, inžinieriai, todėl dabar galima džiaugtis puikiu rezultatu ir įgyvendinta pagrindine idėja.

Žalio fasadinio stogo projektavimas gamybiniame pastate suteikia šiam objektui išskirtinumo. Pastato integravimas į gamtinę aplinką, pasitelkiant natūralias medžiagas – apželdintąjį stogą, paįvairintą betoninių sijų ažūru – atveria naują požiūrį į gamybinių pastatų architektūrinę išraišką. Puiku, kai Lietuvos pramonės sektoriuje tenka būti vienu iš naujos žmogaus ir gamtos darnos filosofijos pradininkų.

Galima pasidžiaugti, kad, nors ir minimaliai, formuojant gamybines patalpas, atsižvelgta į įdomesnės aplinkos sukūrimą. SBA industrinių inovacijų slėnio gamybinių ir logistikos patalpų spalvinis sprendimas – tamsios spalvos ir LED apšvietimo stipraus baltos šviesos srauto kontrastas. Taip kuriama alegorija į žvaigždėtą naktinį dangų.

Pagrindinė fasadinė medžiaga – daugiasluoksnės sieninės plokštės. Šį pasirinkimą lėmė optimalus technologinių, energinių ir statybinių reikalavimų suderinamumas. Taip pat natūralus betonas, pasirinktas, nes yra ilgalaikis, tvirtas ir estetiškas. „Kadangi tai pramonės šakos objektas, įgyvendinome viską, ką norėjome ir ko reikalaujama pagal Lietuvos norminius teisės aktus. Pasiekėme tikslus, kuriuos mums kėlė užsakovas. Atsižvelgdami į papildomą investiciją ir objekto konceptą, manau, įgyvendinome daugiau nei įprastai“, – pasakoja M. Buinovski.

Pasak jo, vienas sudėtingesnių darbų buvo suderinti skirtingų nuolydžių žalio stogo konstrukcijas taip, kad būtų tenkinami reikiami atmosferos kritulių surinkimo reikalavimai, įvertinti jų poveikį konstrukcijoms ir statiems piltinio grunto šlaitams. Taip pat, projektuojant šlaitinius fasadus, reikėjo gerai apgalvoti ir žmonių saugos sprendinius.

Darbus atliko anksčiau nei planuota

AB Panevėžio statybos trestas statybų direktorius Kęstutis Tamošiūnas pasakoja, kad bendrovė vykdė dvi sutartis. Pagal pirmąją parengė konstrukcinės dalies darbo projektą ir pagal jį pastatė sandėliavimo paskirties pastatą –  pastatė konstrukcijas, visiškai sumontavo statinio karkasą, įrengė „sumuštinio“ tipo sienas ir stogą. Viso statinio plotas – 30 200 m2. Remdamasi antrąja sutartimi, įmonė pastatė gamybinės paskirties pastatą, atlikdama analogiškus darbus. Šio statinio plotas – 12 500 m2. Pagrindinis iššūkis – abu objektus reikėjo pastatyti per ypač trumpą terminą. Sandėlio statybos terminas – 5,5 mėn., o gamybinio pastato statybai skirti vos 3 mėnesiai. Sandėliavimo pastatą pavyko pastatyti per numatytą terminą, o gamybinį – netgi greičiau – per 2 mėnesius.

Didelis dėmesys skirtas medžiagų tiekimo grandinės kontrolei. Siekta, kad būtų užtikrintas gaminių ir medžiagų tiekimas konkrečiai nurodytais terminais ir eilės tvarka. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tiekėjų ir gamintojų atrankai, vertintas jų patikimumas. Daug dėmesio teko skirti ir pasirengimo statyboms procesui bei pačioms statybinėms pajėgoms. „Ypač griežtai stebėjome vykdomų procesų pažangą, o prireikus imdavomės koregavimo veiksmų. Norėdami užtikrinti, kad sutartis būtų vykdoma laiku, suformavome papildomą „savų jėgų“ rezervą. Jį buvome pasirengę panaudoti, jei tik pastebėtume kokių nors atsilikimo nuo grafiko ženklų“, – pasakoja K. Tamošiūnas.

Anot jo, norint pasiekti užsibrėžtus sutartinius terminus ir suteikti papildomą vertę užsakovui, teko ieškoti efektyvesnių sprendinių. Vietoje projekte numatytos „klasikinės“ stogo konstrukcijos, panaudota PIR ir PVC stogo konstrukcija, kuri ypač pasiteisino dėl galimybės ją sumontuoti per trumpesnį laiką, nei buvo suplanuota pirminiame etape. Be to, užsakovas gavo visapusiškai modernesnę ir patikimesnę stogo konstrukciją su papildomai padidinta garantija.

Įgyvendinant pirmąjį projektą, susidurta su išryškėjusia problema – „sumuštinio“ tipo plokščių skardos spalvos skirtumais. Jie pastebėti tik įrengus visą plokštumą ir tik esant konkrečiam apšvietimui. „Teko aiškintis priežastis, mastą ir imtis sprendimo veiksmų. Nustatyta, kad problema įvyko gaminant plokštes, todėl prireikė revizuoti visą produkciją, koreguoti užsakymus, permontuoti. Visi projekto dalyviai prisidėjo, kad problema būtų išspręsta operatyviai. Dar vienas iššūkis – nepalankios oro sąlygos montuojant stogą. Vyravo stiprūs vėjai, todėl teko stebėti orų prognozes ir darbą organizuoti nepaisant nei savaitės dienų, nei įprasto paros darbo laiko. Dirbdavome iškart tik atsiradus palankioms oro sąlygoms“, – apie iššūkius pasakoja K. Tamošiūnas.

Pasak pašnekovo, dirbdami su antruoju SBA industrinių inovacijų slėnio projekto etapu, specialistai jau žinojo, kokie iššūkiai jų laukia, ir išmoko buvusias pamokas, todėl nusprendė dirbti kitaip. Prieš pradedant darbus, visiškai sukomplektuotos ir į statybos aikštelę suvežtos visos darbui reikalingos pagrindinės medžiagos (gelžbetonis, metalas, plokštės ir t. t.). Taip išvengta galimų tiekimo sutrikimų. „Mūsų lūkesčiai buvo pateisinti – darbus baigėme anksčiau nei planavome, todėl labai džiaugiamės ypač sklandžiu darbu. Norime padėkoti užsakovui ir savo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialams, dirbusiems šiame objekte, už profesionalų ir geranorišką bendradarbiavimą, o metalo konstrukcijų gamintojui UAB „Ameko konstrukcijos“ – už kokybišką ir laiku atliktą darbą“, – džiaugiasi K. Tamošiūnas.

Stogo danga užtikrina minimalią jo konstrukcijos apkrovą

SBA industrinių inovacijų slėnyje pastato stogas įrengtas remiantis aukščiausiais kokybės standartais, jame įdiegtos modernios technologijos, o statyboms ir įrengimo darbams pasitelktos savo srities profesionalų komandos. Pastato stogas taip pat tapo svarbiu elementu, užtikrinančiu stabilią bei sandarią pastato konstrukciją ir papildančiu pastato eksterjerą.

Pastato stogo konstrukcijos įrengimo darbus atlikusios įmonės „Stogrenta“ vadovas Mantas Pevcevičius teigia, kad, nepaisant iššūkių, dėl sukauptos solidžios patirties įmonės darbuotojų komandai pavyko sėkmingai įrengti stogą. Stogui buvo pasirinkta speciali lengva hidroizoliacinė stogo danga, užtikrinanti minimalią stogo konstrukcijos apkrovą. Jam apšiltinti naudotos šilumos izoliacinės poliuretano plokštės, pagamintos iš standžių poliizocianurato (poliuretano) putų (PIR) šerdies. Poliuretano plokštės – patvari ir ilgalaikė šilumos izoliacinė medžiaga, išsiskirianti puikiomis atsparumo ugniai savybėmis. Nedidelis PIR plokštės svoris taip pat svarbi savybė, nes stogo atramoms tenka maža apkrova, o lengvas pastato stogas ir ekonomiškos apkrovas atlaikančios konstrukcijos buvo vienas pagrindinių tikslų projektuojant stogą.

Anot „Stogrentos“ vadovo, montuojant stogą reikia turėti specialią įrangą ir specifinių žinių. Tik tinkamai suplanuoti darbų procesai ir visų galimų aplinkybių įvertinimas leidžia maksimaliai įgyvendinti užsakovo reikalavimus. Įmonė stogų konstrukcijų montavimo ir projektavimo, stogo techninės priežiūros paslaugas teikia tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione. Specializuojasi dirbdama su įvairių tipų stogo konstrukcijomis ir daugiasluoksnėmis plokštėmis. Taip pat užsakovams ji gali pasiūlyti ne vieną kokybiškam ir ilgalaikiam stogui skirtą sprendimą: PVC stogo dangą „Protan“, termoizoliacines poliuretano plokštes su aliuminio folija, hidroizoliacinių membranų priedus (vėdinimo kilimėlius, įlajas, kabelių įvadus) ir kitus produktus. Bendrovė taip pat gali pasiūlyti klientams specialius sprendinius žaliesiems stogams: balastinę „Protan“ PVC dangą, itin atsparią šaknų įsiskverbimui ir didelio tankio PIR stogo plokštes, atlaikančias žaliojo stogo apkrovą.

Hidroizoliacinė PVC stogo danga „Protan“ pritaikyta gyvenamųjų, komercinių, pramoninių, žemės ūkio ar sporto paskirties pastatų sutapdintiesiems ir plokštiesiems stogams įrengti. Ši danga – populiarus ir praktiškas pasirinkimas, įrengiant įvairių sandėlių ar angarų stogus, nes užtikrina ilgą eksploatavimo laiką ir patikimą konstrukciją. Ji įprastai komplektuojama kartu su šilumos izoliacinėmis poliuretano plokštėmis, kurios iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksne aliuminio folija. Šis ir kiti įmonės „Stogrenta“ siūlomi sprendimai leidžia efektyviai įgyvendinti ambicingus architektūrinius projektus.

Metalinėms konstrukcijoms – rinkoje gerai žinomi dažai

SBA industrinių inovacijų slėnio pastatų metalo konstrukcijų ilgalaikiškumui užtikrinti parinkti aukštos kokybės antikoroziniai dažai „Tikkurila Temadur SC-F 50“, kuriuos pasiūlė kompanija „Tikkurila“. Atsižvelgiant į statinių paskirtį, labai svarbu, kad dažai būtų atsparūs atmosferos poveikiui, dilimui ir išsiskirtų ypač puikia apsauga nuo korozijos.

„Tikkurila Temadur SC-F 50“ – dvikomponenčiai, greitai džiūstantys, pusiau blizgūs poliuretaniniai dažai su antikoroziniais pigmentais, kurie užtikrina atsparumą korozijai net itin nepalankiomis klimato sąlygomis. Dažų sudėtyje yra poliuretano dervų, todėl šiuo produktu dengti paviršiai yra lengvai valomi, ilgai išlaiko spalvą ir blizgesį, neblunka veikiami tiesioginių saulės spindulių. Jie itin tinka plieniniams karkasams ir kitoms plieno konstrukcijoms.

Didelis privalumas, kad kokybiškos metalo dangos apsaugo ne tik nuo korozijos ir atmosferos poveikio, bet ir užtikrina didesnį visos metalo konstrukcijos patvarumą. Patvaresnės dangos ilgiau tarnauja, jų ilgesnį laiką nereikia atnaujinti, o tai padeda sutaupyti.

Kompanijos „Tikkurila“ siūlomos metalo dangos ir dengimo sistemos yra išbandytos tiek laboratorijose, tiek realioje aplinkoje. Metalo dangas sudarantys gaminiai ir dengimo sistemos atitinka pasaulinį plieninių konstrukcijų apsaugos nuo korozijos standartą ISO 12944. Šio standarto 5 skirsnis nustato, kokios apsauginių dangų sistemos turi būti naudojamos esant aplinkos koroziškumo kategorijoms C2, C3, C4 ir C5. Standartas taip pat nustato patvarumo kategorijas L, M, H ir VH, kurios rodo, kada dažų dangą reikia atnaujinti.

Pasirinkta tvari ir palanki aplinkai grindų danga

Dalyje SBA industrinių inovacijų slėnio administracinių patalpų pasirinkta ne tik ilgalaikė, atspari temperatūros permainoms, atlaikanti didelį žmonių srautą, bet ir estetiškai atrodanti grindų danga. UAB „Vaineta ir partneriai“, prekiaujanti interjero ir eksterjero apdailos medžiagomis, tiekė akmens masės plyteles, kilimines plyteles ir vinilines lenteles.

Bendrovės direktorius Neividas Biriukovas pasakoja, kad vienas pagrindinių užsakovo reikalavimų buvo pasiūlyti tokias medžiagas, kurios būtų kokybiškos ir draugiškos aplinkai, o aplinkoje dominuotų natūralių medžiagų imitacijos – betono, medžio ir žalumos.

Patogioms ir estetiškai atrodančioms kabinetų grindims įrengti UAB „Vaineta ir partneriai“ pasiūlė iš biurams skirtų kiliminių dangų bene populiariausią medžiagą – kilimines plyteles „Yuton 105“ ir „Urban retreat grass 103“. Jų panaudota 250 m2. Taip pat pasirinktos rusvos spalvos ir natūralaus dizaino rašto vinilinės lentelės „Tarkett ID inspiration 55“. Šia medžiaga, skirta komercinei aplinkai, kurioje vyrauja vidutinis ir didelis judėjimas, išklota net 750 m2 ploto.

500 m2 ploto laiptinėse panaudotos šiuo metu populiaraus skandinaviško stiliaus pilkos spalvos akmens bei medžio imitacijos plytelės. Jos yra ne tik gražios, šiuolaikiškos, bet ir praktiškos.

„Projektas įgyvendintas tikrai sėkmingai“, – sako bendrovės direktorius ir priduria, kad „Vaineta ir partneriai“ džiaugiasi galėjusi prisidėti prie tokio inovatyvaus objekto statybų ir didžiuojasi įgyvendinusi projekto užsakovo bei dizainerio užduotis taip, kaip sumanyta.

Užtikrintas optimalus mikroklimatas

UAB „Alinita“ direktorius Vitalijus Malinauskis pasakoja, kad SBA industrinių inovacijų slėnio projekte prie Klaipėdos jo įmonė dalyvavo nuo 2019 m. pradžios, prisijungusi rengiant pirmojo ir antrojo etapų techninį projektą. Bendrovės užduotis buvo atliki ŠVOK dalies – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų – abiejų pastatų techninį projektavimą ir ŠVOK montavimo darbus I-jame etape. „Dirbti su šiuo projektu buvo įdomu, nes reikėjo ieškoti inovatyvių, optimalių ir energiškai efektyvių sprendimų“, – sako įmonės vadovas.

Logistikos centro sandėliavimo pastato orui šildyti ir vėsinti suprojektuota kintamo šaltnešio srauto kondicionavimo sistema VRF (angl. Variable Refrigerant Flow), kuri gali būti naudojama tiek patalpoms vėsinti, tiek šildyti. VRF vėsinimo sistemos sukurtos taip, kad veiktų kuo efektyviau ir, palyginti su tradicinėmis sistemomis, jose patiriama kur kas mažiau energijos nuostolių. Efektyvios, paprastai projektuojamos, montuojamos ir prižiūrimos VRF sistemos išsiskiria pažangia technologija ir didelėmis galimybėmis bei mažiausiomis gyvavimo ciklo sąnaudomis (tai bendra suma lėšų, skirtų įrangai įsigyti, montuoti, prižiūrėti, veikti, išardyti ir utilizuoti) iš visų šiuo metu rinkoje siūlomų sistemų. Kaip teigia V. Malinauskis, pastate sumontuota 12 atskirų sistemų, kurių bendra šiluminė galia siekia 800 kW. Užsakovo patogumui patalpų oro temperatūrą patogu valdyti centralizuotai iš pastato valdymo sistemos.

Optimalų mikroklimatą pastato administracinėse patalpose užtikrina rekuperacinė vėdinimo sistema. Panaudoti vėdinimo įrenginiai turi A+ „Eurovent“ sertifikatą, rodantį, kad jie yra kokybiški ir atitinka tarptautinius standartus. Vėdinimo sistema dirba autonomiškai ir gali būti valdoma iš pastato valdymo sistemos. Siekiant užtikrinti vienodą šilumos palaikymą visose pastato patalpose, įrengta grindinio šildymo sistema su automatiniu temperatūros valdymu.

Įmonės „Alinita“ vadovas teigia, kad pagrindinis iššūkis šiame projekte buvo terminai: per gana trumpą laiką teko parengti darbo projektą ir laiku sumontuoti visas ŠVOK sistemas. Šioje srityje daugiau nei 23 metus dirbanti įmonė sukaupė didžiulę patirtį, dalyvaudama sudėtinguose ir dideliuose objektuose, tad sėkmingai ir laiku įvykdė darbus, o jų kokybę užtikrino įdiegtos tarptautinės kokybės vadybos sistemos ISO 14001, ISO 9001 ir OHSAS 18001.

Pasirinkta efektyviausia įranga

Pasak GLCO direktoriaus Dariaus Lastausko, užsakovas pageidavo turėti energiškai efektyvias kondicionavimo / šildymo sistemas, kurios atitiktų Europos Sąjungos keliamus žaliosios energijos reikalavimus: būtų tylios, efektyvios, patogios eksploatuoti ir valdyti.

Pagrindinis reikalavimas buvo šildymo efektyvumas ir įrangos sugebėjimas efektyviai šildyti patalpas, esant iki -25 °C lauko temperatūrai žiemą, nes tai buvo pagrindinis šilumos šaltinis ir kito šildymo šaltinio nebuvo numatyta iš viso.

„Šiam objektui tiekėme pačią efektyviausią įrangą, esančią rinkoje – „LG Electronics“ šilumos siurblius oras–oras su šildymo funkcija, esant žemoms aplinkos temperatūroms. Buvo parinkti VRF tipo šilumos siurbliai oras–oras, galintys efektyviai šildyti patalpas žiemą ir nenutraukti veikimo net ir esant aplinkos temperatūrai žemesnei negu -25 °C. Tokią specifinę įrangą gamina tik keli žymiausi VRF gamintojai pasaulyje“, – pasakoja D. Lastauskas.

„LG Electronics“ įranga turi įdiegtą „Continous heating“ (nepertraukiamo šildymo) funkciją, kuri būtina bet kokiai įrangai, kai pagrindinis šilumos šaltinis yra būtent oras–oras šilumos siurbliai.

Šios įdiegtos sistemos išsiskiria viena „žaliausių“ energijos rūšių pasaulyje ir yra visokeriopai skatinamos ES bendrijos. Taip itin sumažinamas iškastinio kuro energijos (t. y. elektros energijos) vartojimas.

Didžiausias iššūkis buvo parinkti tokią įrangą, kuri ne tik efektyviai šildytų patalpas žiemą, bet ir efektyviai jas vėsintų vasarą, nes baldinių plokščių gamybos procese staklės ir įrenginiai išskiria daug perteklinės šilumos. Be kokybiškos VRF vėsinimo įrangos darbo sąlygos vasaros metu galėtų pavirsti „pragaru“ įmonės darbuotojams.

Dėl ypatingų reikalavimų tiek šildymui, tiek vėsinimui parinkti specifiniai „LG Electronics“ VRF modeliai, apjungiantys šias abi funkcijas.

Kadangi gamybos metu išsiskiria daug dulkių, atsižvelgta ir į filtravimo bei įrangos išdėstymo aspektus, kad įranga gerai veiktų net ir esant labiau nei įprastai užterštai aplinkai.

VRF vėsinimo sistemos naudoja unikalią SLC technologiją, kai freono garavimo ir išpučiamo oro temperatūra pritaikoma pagal aplinkos ir vidaus sąlygas automatiškai. Dėl to nėra išpučiamas „labai vėsus“ oras, kad nepakenktų darbuotojų sveikatai. Vyksta „minkštas“ klimato reguliavimas – vėsinimas.

Nors tai jau nebe pirmas objektas, kur pagrindinis šilumos šaltinis yra oras–oras šilumos siurbliai, bet, atsižvelgiant į gamybinę objekto paskirtį ir dydį, tai vienas pirmųjų objektų Lietuvoje su tokia koncepcija. Džiugu, kad objektas sėkmingai atlaikė pirmąjį šaltąjį sezoną 2020–2021 m. žiemą, kuri buvo tikrai šaltesnė nei įprastai. Sėkmingas įrangos veikimas šaltuoju metų periodu tik įrodo kokybiškai atliktą inžinerinį darbą projektuojant ir pasirenkant įrangos gamintoją bei tipą.

Saugūs ir energiją taupantys valdymo sprendimai

Visus automatizavimo darbus – nuo vėdinimo (vėsinimo), šilumos atgavimo iš kompresorių, klimato kontrolės sistemų, apšvietimo tiek gamybos, tiek ir administracijos dalyse – SBA industrinių inovacijų slėnyje atliko UAB „Elteros projektai“. Patalpų gryną orą šiuo metu užtikrina apie 120 valdomų stoglangių, o šildymą – šilumos siurbliai, kurių poveikis aplinkai nepastebimas. Objekte panaudota gamintojo „Schneider electric“ produkcija.

Vaidas Mikalajūnas, UAB „Elteros projektai“ plėtros direktorius, teigia, kad dažniausia automatikos įmonės užduotis – suteikti pastatui išmanumo, gebėti išspręsti sunkiausius uždavinius per nustatytą, dažniausiai trumpą, laiko tarpą.

„Kaip sėkmingai pradėjome, taip ir užbaigėme procesų valdymo bei automatizacijos darbus SBA industrinių inovacijų slėnyje veikiančioje modernioje ir visiškai automatizuotoje baldų komponentų gamykloje „Laminn“ Klaipėdoje. Projekto užsakovas visoms inžinerinėms dalims kėlė savo standartizuotus reikalavimus. Sistema turėjo būti lanksti, intuityvi ir lengvai valdoma net ir neįgudusiam vartotojui. Ir, žinoma, viskas turėjo veikti, kaip numatyta projekte, – sako V. Mikalajūnas. – Didžiausias dėmesys buvo skiriamas sistemos saugumui, perspėjimo signalams ir energijos suvartojimo taupymui.“

UAB „Elteros projektai“ plėtros direktorius pasakoja, kad objekte suprojektuoti įrenginiai padeda fiksuoti ir taupyti elektros energiją. Lauko apšvietimas valdomas pagal laiko programą arba apšviestumo daviklį, todėl, pasirinkus norimus parametrus, taupoma pastato išorinio apšvietimo energija. Prie pastato valdymo sistemos galima prisijungti per nuotolinį serverį (angl. webserver) ir kontroliuoti arba stebėti norimus parametrus iš bet kurios pasaulio vietos, o visi duomenys kaupiami nuotolinio serverio atmintyje.

Pašnekovas pabrėžia, kad rangovams kelti didžiuliai reikalavimai – pastatas turėjo atitikti aukščiausius BREEAM vertinimo sistemos reikalavimus, būti palankus aplinkai, funkcionalus ir patogus vartotojui.

UAB „Elteros projektai“ – viena didžiausių automatikos srities įmonių Lietuvoje, gyvuojanti jau daugiau nei 10 metų. Per šį laiką įmonė, sukaupusi didelį žinių, sėkmingai atliktų darbų bagažą, gali pasiūlyti visas automatikos srities paslaugas: nuo projekto parengimo, automatikos skydų, elektronikos gaminių gamybos, montavimo, programavimo iki paleidimo – derinimo ir priežiūros paslaugų.

Naudota aukščiausios kokybės produkcija

SBA industrinių inovacijų slėnyje įsikūrusiam logistikos centru „Innovo Logistika“, kuriame vyksta intensyvūs krovos darbai, buvo pasirinkta Vokietijos koncerno „Hörmann“ gaminama produkcija. Tai aukštos kokybės, ilgai ir intensyviai naudoti skirti gaminiai, sukurti siekiant palengvinti žmonių darbą ir sutaupyti energijos išteklius.

UAB „Hörmann Baltic“ specialistai logistikos centrui pagal užsakovo reikalavimus pasiūlė geriausius sprendimus: greitai pakylančius pramoninius segmentinius vartus, skirtingo tipo krovimo rampas bei įvairią papildomą įrangą (saugos šviesoforus, apsauginius bamperius ir ratų kreipiančiąsias), skirtą saugiai eksploatuoti pastatą.

Sudėti 26 „Hörmann“ segmentiniai pramoniniai vartai SPU F42, kurių spalva pritaikyta prie fasado. Jie įstiklinti, taigi į patalpą patenka dienos šviesa. Kartu su vartais sumontuotos ir aukščio išlyginimo aikšteles HLS-2 FR su apšiltintu dugnu ir perimetro sandarinimo tarpine. Trys iš šių aikštelių sustiprintos, jų leistina apkrova apie 50 % didesnė nei įprastų rampų ir leidžia saugiai perkrauti ypač sunkias prekes. Didelių gabaritų krovinių logistikai pasiūlyti didelių gabaritų segmentiniai vartai SPU F42.

Visa ši įranga valdoma „Hörmann“ gaminama automatika, užtikrinančia greitą vartų pakėlimą ir saugų nusileidimą, taip pat aukščio išlyginimo aikštelių sujungimą su transporto priemonėmis.

Logistikos centre prie kiekvienos rampos sumontuota papildoma saugos įranga: LED šviesoforai (raudona ir žalia). Šie šviesoforai nurodo krovimo rampos užimtumą ir palengvina bekontaktį bendravimą su vairuotoju. Raudona šviesa reiškia, kad dar negalima nuvažiuoti nuo rampos, žalia – kad krovos darbai baigti: jau galima judėti.

Prekių ir personalo apsaugai nuo lietaus ar vėjo pasirinktos pripučiamos sandarinimo rankovės DAS-3 su šoninėmis pagalvėlėmis. Tai itin sandarios krovimo rankovės, kurios taip pat prisideda prie pastato energijos taupymo.

Atraminiai bamperiai su apsaugine cinkuoto metalo plokšte SB apsaugo pastatą nuo pažeidimų, statant transporto priemonę prie rampos. Jie veikia kaip apsauginės pagalvės, o cinkuoto plieno ratų kreipiančiosios WBM – 1900 x 320 x 170 Ø padeda vairuotojui prisiparkuoti. Jos nukreipia ratus tiesiai prie rampos, kad būtų kuo tikslesnis sujungimas su pastatu.

Sumontuoti greitaeigiai pramoniniai vartai ir apsaugos

SBA industrinių inovacijų slėnyje greitaeigius vartus ir apsaugas tiekė bei montavo UAB „Corda“ specialistai. Pasak šios bendrovės direktoriaus Dariaus Gedvilo, buvo keliami reikalavimai kokybei, ilgalaikiškumui, saugumui ir pristatymo bei montavimo terminams.

Greitaeigiai vartai turėjo atitikti reikalavimus, susijusius su dydžiu ir vėjo apkrovomis. „Keltas reikalavimas išlaikyti angos matmenis ir išsitekti tarp konstrukcijų, taigi turėjome į riboto dydžio vietą įstatyti didelius vartus, nesumažindami pravažiavimo angos pločio ir aukščio. Taip pat buvo svarbus atsidarymo greitis ir išlaikyti greitaeigiams vartams keliami saugumo standartai“, – pasakoja D. Gedvilas.

Pasak bendrovės direktoriaus, pasirinkti ir montuoti greitaeigiai pramoniniai vartai iš „Giesse“. Jie stiprūs ir patvarūs – atlaiko vėjo apkrovas, yra gana greiti pagal savo matmenis, įvertinant jų dydį, nes vienų vartų varčios plotas siekia 32,5 m2. Greitas automatinis atsidarymas ir užsidarymas užtikrina energijos taupymą, spartų įrangos judėjimą. Taikant automatinį valdymą ir 2,5 m aukščio saugos daviklių užuolaidą, fiksuojamos visos kliūtys, atsiradusios vartų angoje, ir vartai stabdomi atidarytoje padėtyje arba grąžinami į šią padėtį, todėl atitinka aukščiausius tokiems įrenginiams keliamus saugos reikalavimus.

Montuojant sienų ir kolonų apsaugas, pasiūlytos hibridinio plastiko amortizuojančios „D-flexx“ apsaugos. Jų pranašumas tas, kad jos nepažeidžia ir nebraižo inventoriaus, technikos, turi grįžtamąją deformaciją, be to, parinktos atsižvelgiant į gamykloje naudojamos technikos dydį ir judėjimo greitį. Pagal TÜV sertifikatuose pateiktus apkrovų laikymo skaičiavimus, įvykus „susidūrimui“, įranga ir pastato konstrukcijos apsaugomos nuo pažeidimų. Taip pat šios apsaugos nerūdija.

Sumontuoti saugos barjerai projektuojami ir sertifikuojami kartu su tvirtinimo elementais, kurie tiekiami kartu su atitvarais, taip užtikrinant atitiktį sertifikavimo metu gautiems duomenims dėl laikomųjų apkrovų. Atitvarai suprojektuoti taip, kad įvykus incidentui ne tik apsaugotų pastato konstrukcijas, įrangą ar darbuotojus, bet ir nesugadintų grindų dangos.

Pasirinkti modulinio tipo atitvarai, todėl incidento atveju (kai jis įvyksta atsitrenkus stambesnei (sunkesnei) ar didesniu nei numatyta greičiu važiuojančiai technikai) užtenka pakeisti vieną segmentą. Tai gerokai ekonomiškiau, lyginant su plieninėmis apsaugomis. Taip pat šių apsaugų nereikia dažyti, montuojant ir remontuojant nereikia atlikti jokių ugnies pavojų keliančių darbų (suvirinimas, pjaustymas abrazyviniais diskais ir kt.). Gaminant šias apsaugas išskiriama trečdaliu mažiau CO2, nei metalines. Visos apsaugos 100 % perdirbamos. Keičiant tik segmentus, apsaugų prireikia gaminti mažiau, todėl visa tai rimtas indėlis į klimato kaitos mažinimą.

„Reikėjo greitai pristatyti produktus ir atlikti darbus. Atsižvelgiant į projekto apimtis, tai buvo didelis iššūkis – turėjome dirbti labai greitai ir koordinuotai“, – sako D. Gedvilas.

Beje, neapsieita ir be originalių sprendimų. Statinio konstrukcijos suprojektuotos su dvigubomis kolonomis, tarp ašių sujungtomis metaliniais ryšiais, ant kolonų numatyti ir sumontuoti priešgaisriniai čiaupai, drenažiniai vamzdžiai. Šioms kolonoms apsaugoti reikėjo nestandartinių sprendimų, nes įprastos kolonų apsaugos neatitiko poreikių. Reikėjo ieškoti originalių sprendimų ir pasvirusioms konstrukcijoms – kai kurios buvo itin sudėtingos, kirtosi su judėjimo zonomis. Iš standartinių modulinių dalių buvo suprojektuotos ir sumontuotos reikiamų matmenų apsaugos.

„Šis projektas mums buvo ypatingas tuo, kad galėjome išbandyti save dirbdami su didelės apimties objektu, jį įgyvendinti operatyviai – skaičiavimai, projektavimai, derinimai, tiekimas ir montavimo darbai turėjo būti atlikti per ganėtinai trumpą terminą. Labai džiugino, kad užsakovas mumis pasitikėjo, galėjome pasiūlyti inovatyvius produktus“, – džiaugiasi D. Gedvilas.

Nuo pirmojo privažiavimo kelio iki trinkelių dangos įrengimo

Didelės apimties darbus SBA industrijos inovacijų slėnyje atliko UAB „Klaistvita“: įmonė kokybiškai įrengė priešgaisrinio vandentiekio, lauko buitinių tinklų ir lietaus nuotėkų tinklus, taip pat sumontavo lietaus nuotekų siurblines ir naftos produktų atskirtuvus. Dviejuose projekto etapuose dirbusi bendrovė taip pat įrengė 44 tūkst. m2 grindų pagrindo pastatuose ir profesionaliai atliko aplinkos tvarkymo darbus.

Didžiausią iššūkį įmonės komandai teko įveikti vienai pirmųjų 2019 m. vasarį įžengus į statybų aikštelę. Dėl nepalankių tų metų oro sąlygų užklupusios smarkios liūtys užtvindė sklypą ir trukdė privažiavimo kelio bei atviruoju būdu klojamų inžinerinių tinklų įrengimo darbams. Gausiai lyjant žiemą ir pavasarį, statybų aikštelėje buvo labai šlapia. Bet patyrusi statybos įmonė neatsiliko nuo įtempto darbų grafiko, pasitelkdama turimus šiuolaikiškus vikšrinius sunkvežimius ir įvairaus galingumo ekskavatorius.

Sklype įrengtos nuotekų siurblinės ir lietaus surinkimo šulinių bei didelės talpos infiltracinių kasečių sistemos įgyvendino svarbų visam projektui uždavinį: objekte tenkinami atmosferos kritulių surinkimo reikalavimai, nuo jų poveikio apsaugotos žaliojo stogo konstrukcijos bei piltinio grunto šlaitai. Šių šlaitų įrengimas taip pat buvo patikėtas įgyvendinti bendrovei „Klaistvita“. Skirtingo nuolydžio konstrukcijų stogui įrengtas gruntas, kuris susijungia su apželdinta stogo dalimi.

Lauko aikštelių, takelių ir privažiavimų prie pastatų grindiniui įrengti paklota apie 20 tūkst. m2 betono trinkelių dangos, kuri sukuria estetišką vaizdą, užtikrina patogų pėsčiųjų ir automobilių judėjimą bei natūralią vandens apytaką. Profesionaliai paruošus dirvą, įrengta apie 23 tūkst. m2 vejos. Didelės apimties darbai įmonei „Klaistvita“ ne naujiena: tiek privačių, tiek didelės apimties komercinių bei valstybinių projektų vamzdynus tiesianti įmonė turi daug patirties profesionaliai įveikti sudėtingas kliūtis.

Patikima ir moderni automobilių pravažiavimo sistema

Logistikos terminalų ir gamyklų teritorijoje itin svarbi automobilių pravažiavimo kontrolė.

SBA industrinių inovacijų slėnio pastatų komplekse UAB „Kitoks miestas“ („CityPro“) įdiegė modernią pravažiavimo kontrolės sistemą, paremtą transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo (angl. ANPR) technologijomis.

Įdiegtą pravažiavimo kontrolės sistemą sudaro automatiniai kelio užtvarai, valstybinių automobilių numerių nuskaitymo kameros, informacinės LED švieslentės, skirtos vairuotojams informuoti bei nukreipti bei informaciniai ženklai. Papildomų daviklių pagalba sistema nustato ir transporto priemonės tipą.

Automatinis valstybinių automobilio numerių atpažinimas – modernus skaitmeninių automobilių stovėjimo aikštelių pagrindas. Jis užtikrina patogų įvažiavimą ir išvažiavimą. Automatinius kelio užtvarus, ANPR kameras, LED švieslentes ir infoterminalus valdo programinė įranga. Tai leidžia stebėti įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių srautus realiuoju laiku. ANPR kameros kartu su programine įranga bei automatiniais kelio užtvarais sudaro visiškai automatinę transporto priemonių stovėjimo sistemą, kuri suteikia galimybę automatizuoti transporto judėjimo procesą, sumažinti išlaidas ir laiko išteklius automobilių stovėjimo aikštelių valdytojams bei operatoriams, o pravažiavimas tampa paprastas ir patogus vairuotojams.

ANPR sistema užtikrina tvarką teritorijoje, įleisdama tik sistemoje užregistruotus automobilius, užtikrindama greitesnį automobilių pravažiavimą bei sumažindama vairuotojų laukimo laiką prie automatinių kelio užtvarų. Informacinių LED švieslenčių pagalba vairuotojai lengviau bei greičiau randa atvykimo tikslą.

„CityPro“ įdiegta pravažiavimo kontrolės sistema yra integruota ir veikia kartu su „Equinox“ sandėlio valdymo sistema. Vieninga transporto srautų valdymo sistema suteikia galimybes realiuoju laiku matyti ir efektyviai kontroliuoti atvykusių transporto priemonių bei jų vairuotojų judėjimą. Optimalūs sprendimai leidžia sėkmingai suvaldyti itin didelį transporto priemonių srautą teritorijoje.

Visapusiškai tvarus, susiliejantis su gamta pastatų kompleksas, poveikio aplinkai nedarantys sprendimai – tai ilgalaikės tendencijos, kurios turėtų būti plėtojamas ne tik būstų ar komercinių pastatų, bet ir pramonės statinių rinkoje.

Donato Vaičiulio nuotr.

Temos:

statyba
https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/08/340x430_LIT.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!