Ar dėl išmanumo paaukosite privatumą?

2019 m. balandžio 5 d.

„The New York Times” rašo, kad per artimiausią dešimtmetį didieji pasaulio miestai taps išmaniaisiais žaliaisiais megapoliais  su keliomis dešimtimis milijonų gyventojų, tačiau jų mobilumui netrukdys nykstantis skirtumas tarp viešojo ir privataus transporto. Ir toliau bus perreinama prie atsinaujinančių išteklių, tad biurų dangoraižiai ne tik patys apsirūpins energija (kaip ir visi miesto šviestuvai, šviesoforai, kelio ženklai ir t. t.), bet ir jos perteklių tieks į miesto elektros tinkle, kariuomenės autonominių elektromobilių įkrovimui. Dauguma pastatų turės autonomines šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemas, nepriklausomas nuo miesto elektros tinklo, mokės sugerti ir valyti lietaus vandenį, o vėliau jį panaudoti. Kasdienis miesto gyvenimas taip pat pasikeis: gyventojai mainysis elektromobiliais, biurų durys atsidarys ir kompiuteriai įsijungs automatiškai atvykus į darbą, šiukšlių konteineriai informuos, kada prisipildė. Ar šis išmanaus miesto paveikslas yra mūsų siekiamybė?  Ar mes esame pasirengę dėl to paaukoti savo privatumą? Architektas, urbanistas, Vienos technikos universiteto dėstytojas, architektų studijos STUDIO CALAS steigėjas David Calas sako, kad – ne. Jis atkreipia dėmesį, jog ne sistemos ar žalieji megapoliai, o bendradarbiavimas yra raktažodis į išmaniojo miesto kūrimą.

Urbanistikos (ne)kūrimas duomenų amžiuje

Pasak David Calo (antra nuotr. galerijoje), miestas visada buvo galios pasireiškimo pozicijoje. Vienoje vietoje buvo ir problemų, ir galimybių. Skaitmeninis amžius siūlo naują koncepciją, naują požiūrį kaip susisieti su kitais.

„Nenoriu tikėti ir kurti neigiamų vizijų. Jei erdvės kūrimo impulsą duoda bendradarbiavimas, negali būti blogai. Kita vertus, jau dabar bandoma kurti įvairius prototipus ir su atskirais rajonais eksperimentuoti. Tai ypač populiaru Barselonoje. Kas juose vyksta ir kaip keičiasi gyvenimas, įdiegus skaitmeninę naujovę arba planuojant miesto plėtrą pagal vieną ar kitą principą? Tuomet mokslininkai ir kitų sričių ekspertai gali modeliuoti tvarios miesto plėtros planus realioje aplinkoje. Tačiau šie procesai galimi, tik bendradarbiaujant“, – pasakoja architektas.

Veikti reikia jau šiandien

Paklaustas apie tai kokius procesus miestai turi inicijuoti šiandien, kad atietyje galėtų tapti išmaniaisiais, pašnekovas neslepia, kad ir kaip vertinsime, kad ir kiek diskutuosime, išmaniojo miesto koncepcija vis dar yra mįslė. Yra daug vadinamųjų „išmaniųjų” miestų, tačiau jie tarpusavyje yra labai skirtingi. Šiuos įvarius požiūrius vienija noras suprasti piliečių poreikius.

„Norėčiau tikėti, kad idealus miestas turėtų atsakyti į gyventojų klausimus… Technologijos gali kelti tam tikras problemas,  taip pat kaip, kad skaitmenizacija gali palengvinti ir išspręsti tam tikrus nesklandumus, tačiau sprendimai turi būti priimami tik bendradarbiaujant ir jungiantis į komandas miestams, regionams, specialistams. Beje, specialistams yra keliami dvigubai didesni iššūkiai. Ekspertai turėtų turėti galimybę veikti kaip „filtrai“. Filtrai tarp poreikių ir galimybių”, – sako architektas.

Architektų studija STUDIO CALAS siekia skatinti dialogą ir inicijuoti diskusijas, kolektyvias žinias paversti kūrybiniu potencialu.

David Calas STRUCTUM projekto „Išmanusis miestas” ir Litexpo organizuojamos konferencijos „Nauja išmanaus miesto dimensija” metu dalinsis patirtimi ir praktika, susijusia su mokslinių tyrimų veikla, orientuota į miestų bendradarbiavimą bei miestų skaitmenizavimo procesą. Tarptautinė konferencija „Išmanaus miesto dimensija“ vyks  2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienį), 10 val. LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius, 5.3 konferencijų salėje, parodos „RESTA“ metu. Planuojama konferencijos trukmė – 4 val. Registruotis į konferenciją galite čia.

STUDIO CALAS nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!