Seimas svarstys nutarimo projektą, kuriuo siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pripažinti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Taip pat numatoma pastatą pritaikyti konferencijoms, kongresams bei kultūros renginiams.
Dokumente pabrėžiama, kad pagal jau parengtus projektus atnaujintas statinys galėtų prisidėti prie konferencinio turizmo plėtros ir kartu įamžinti svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Priminta, jog 1988 metų spalį čia vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991-ųjų sausį rūmuose buvo atsisveikinta su Sausio 13-osios aukomis. Taip pat planuojama tinkamai sutvarkyti teritoriją aplink pastatą, pagerbiant buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimą.
Nutarimo projektą Seimui pateikė socialdemokratas Šarūnas Birutis kartu su dar 50 skirtingų frakcijų parlamentarų. Po pateikimo iniciatyvą palaikė 68 Seimo nariai, prieš balsavo 4, o 16 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo Kultūros komitetas, o į plenarinę salę jis turėtų sugrįžti birželio 11 dieną.
Pasak Š. Biručio, buvę Kultūros ir sporto rūmai yra itin jautri ir svarbi vieta, todėl sprendimai turi būti priimami atsakingai, o ne remiantis emocijomis. Jis akcentavo, kad niekas nesvarsto galimybės čia rengti triukšmingus komercinius renginius.
„Ši vieta negali tapti komerciniu triukšmo centru, tačiau taip pat negali būti palikta nykti. Jai būtina suteikti prasmingą paskirtį“, – teigė parlamentaras.
Projekto autoriai ragina Vyriausybę atsisakyti idėjų parduoti ar perduoti rūmus ir tęsti 2015 metų nutarimu pradėtą projektą dėl pastato rekonstrukcijos bei pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūros veikloms.
Taip pat siūloma Seimo Kultūros komitete sudaryti darbo grupę, kuri iki rugsėjo 1 dienos pateiktų atnaujintą būsimų Kongresų rūmų funkcijų planą.
Kultūros ministerijai rekomenduojama atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymą rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Be to, ministerija būtų kviečiama organizuoti kūrybinį konkursą memorialui ir ekspozicijai, skirtai Šnipiškių senųjų žydų kapinių bei Sąjūdžio istorijos įamžinimui.
Seimo nariai taip pat ragina Vilniaus miesto savivaldybę aktyviai įsitraukti į projekto įgyvendinimą, prisidedant prie konferencinio turizmo plėtros ir kultūros paveldo išsaugojimo.
Parlamentarai pabrėžia, kad būtina nebešvaistyti valstybės lėšų pastato priežiūrai ir apsaugai be jokios realios grąžos, o investuoti į greitesnį jo atnaujinimą bei pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams.
Dokumente primenama, kad dar 2019 metais buvo parengti rūmų restauravimo ir rekonstrukcijos projektai, kuriems pritarė tiek Lietuvos žydų bendruomenė, tiek Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas. 2020 ir 2022 metais projektui taip pat buvo išduoti reikalingi leidimai.
Pažymima ir tai, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai nuo 2006 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės objektas, o tarptautiniu mastu vertinami kaip vienas ryškiausių XX amžiaus brutalizmo architektūros pavyzdžių.
Tuo metu Seime registruota ir kita iniciatyva – rezoliucijos projektas dėl skubių veiksmų rekonstruojant rūmus. Jį pateikė 23 skirtingų frakcijų parlamentarai. Dokumente Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė raginamos operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro projektu, bei užtikrinti istorinių įvykių įamžinimą.
Rezoliucijos autoriai taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje šiuo metu nėra tinkamų erdvių aukšto lygio tarptautiniams renginiams organizuoti. Jie remiasi visuomenės apklausomis, kurios rodo, kad daugiau nei 70 proc. gyventojų pritaria idėjai rūmuose įkurti konferencijų centrą.
Be to, parlamentarai siūlo Vyriausybei neatsisakyti šio objekto ir tęsti 2015 metų sprendimu pradėtą valstybei svarbų projektą.
Anksčiau Seimo narys Ignas Vėgėlė siūlė šį rezoliucijos projektą įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę, tačiau tam nebuvo pritarta.
Primename, kad dėl rūmų ateities į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę kreipėsi ir 53 Kovo 11-osios Akto signatarai. Jie paragino kuo greičiau priimti sprendimus, kurie leistų atkurti ir įveiklinti pastatą, kartu išsaugant svarbių Lietuvos istorinių įvykių atminimą.
Signatarų teigimu, projekte būtina įrengti ekspozicijas, skirtas Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui, Sausio 13-osios aukų pagerbimui bei Medininkų tragedijos aukų atminimui.
Kreipimesi taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl nenuoseklaus valdžios institucijų požiūrio į šio istorinio objekto ateitį. Pasak signatarų, visuomenės apklausos rodo aiškų gyventojų palaikymą idėjai rūmus paversti Nacionaliniu kongresų, konferencijų ir kultūros centru.
