Ar mes pasitikime autonominiais automobiliais?

2020 m. vasario 21 d.

Nepaisant to, jog nuolat girdime žinias apie automobilių pramonės evoliuciją, kuri atveria duris neįtikėtiniems keliavimo scenarijams, tokiems kaip savaeigiai automobiliai, visuomenė neskuba pasitikėti autonominių transporto priemonių koncepcija. Žmogaus veiksnių transporto saugos srityje profesorius Loughborough universitete Andrew Morris pateikė informaciją, jog neseniai atliktoje apklausoje 42 proc. apklaustųjų teigė, kad niekada nevažiuos visiškai automatizuota transporto priemone.

Bet ar tai teisinga? Ne pelno siekianti, nepriklausoma, Vašingtone esanti, asociacija  „Eno Center for Transport“ situaciją komentuoja prieštaraudama apklausos duomenims. „Vairuotojo klaidos yra pagrindinė ir daugiau kaip 90% visų avarijų priežastis. Vairuotojo valdomų automobilių pakeitimas autonominiais automobiliais ženkliai sumažintų tragedijų skaičių keliuose“, – pranešime spaudai teigė asociacija.

Vis dėlto norint pasiekti nulinio procento avaringumą, visos kelyje esančios transporto priemonės turėtų būti autonomiškos. „Gali praeiti daug metų, kol tai bus padaryta, atlikus apklausą paaiškėjo, kad iki 2034 m. autonominės transporto priemonės sudarys vos 10% visų perkamų ir parduodamų transporto priemonių“, – įvardina A. Morris.

Kitas niuansas, kurį pabrėžia profesorius – autonominių automobilių, dviratininkų ir pėsčiųjų interakcija, sukeliančia daugybę moralinių diskusijų. Dviratininkai ar pėstieji, kertantys kelią, gali nepastebėti transporto priemonės arba padaryti netinkamas prielaidas apie transporto priemonės sugebėjimą juos aptikti, todėl savaeigė mašina būtų priversta priimti moraliai reikšmingą sprendimą – kieno gyvybę paaukoti?

„Turime būti tikri, kad autonominės transporto priemonės bus saugios ir patikimos. Jau žinomi keli atvejai, kai autonominės transporto priemonės nužudė ar sunkiai sužeidė kitus eismo dalyvius, kai jie nesielgė taip, kaip buvo numatyta pagal tam tikrus eismo scenarijus“, – pabrėžia A. Morris.

Be to, autonominės transporto priemonės iš pradžių būtų ribojamos infrastruktūros (arba infrastruktūra turėtų būti sparčiai pritaikoma inovatyvioms mašinoms) ir galėtų važiuoti tam tikrais keliais tik ten, kur yra tinkamas, dirbtiniam intelektui suprantamas kelio ženklinimams.

Ar automobiliai pakeis formą?

Profesorius A. Morris įvardina, kad galima įsivaizduoti situacijas, kai ateityje automobiliai taps „biurais ant ratų“, kuriuose keleiviai galės normaliai dirbti, rengti susitikimus ar net pertraukų metu atsipalaiduoti. Tai reikš, kad reikės pertvarkyti visą automobilio vidaus erdvę, kurioje būtų galima vykdyti tokio tipo veiklą. Todėl tai gali reikšti platesnes, aukštesnes ir didesnes transporto priemones, o tai dar labiau paveiktų kelių dizainą.

Skraidantys automobiliai

Virš mūsų yra daug erdvės, kurios šiuo metu nenaudoja orlaiviai, todėl skraidančių automobilių koncepcija turi tam tikrų pranašumų. Galiausiai, anot A. Morris, tai potencialiai užkirstų kelią daugeliui įprastų problemų, susijusių su kelių eismu, ypač grūstimis. Skraidančioms transporto priemonėms netrukdytų eismo kontrolė, įprastos ar žiedinės sankryžos.

Kitas reikšmingas aspektas – finansinis. Jei visos transporto priemonės galėtų skristi, teoriškai reikėtų kur kas mažiau kelių, taupant statybos ir priežiūros sąnaudas.

„Tačiau visa skraidančių mašinų koncepcija turėtų būti reguliuojama arba oro susidūrimai būtų neišvengiami. Jų pasekmės būtų daug blogesnės nei katastrofos žemėje, nes iš dangaus nukritusios šiukšlės sužeistų ir nužudytų žmones. Iš tikrųjų kiekvienas oro erdvės susidūrimas beveik neabejotinai turėtų mirtinų padarinių“, – akcentuoja A. Morris.

Galime įsivaizduoti „oro koridorius“, kuriuos kontroliuoja antžeminių skrydžių kontrolieriai, kurie dirbtų taip pat, kaip ir tradiciniai skrydžių vadovai. Šiame scenarijuje reglamentavimas būtų būtinas ir gali būti, kad visa koncepcija apsiribotų privačiais profesionaliais operatoriais, teikiančiais taksi dangaus paslaugas arba gabenančiais prekes aplink miestus.

Vairavimo testai ateityje

Kadangi vairuotojo užduotis keičiasi nuo vairuotojo iki stebėjimo, galima numatyti, kad visą užduotį reikės reglamentuoti tam tikros formos transporto priemonės valdytojo pažymėjimu. „Kontrolieriai“ (priešingai nei „vairuotojai“) turės daug daugiau žinoti apie transporto priemonės galimybes ir apribojimus bei žinoti, ką daryti avarinėse situacijose, kuriose jiems gali tekti valdyti valdymą. Taigi kontrolieriaus užduotis gali pareikalauti dvigubai daugiau žinių nei jų reikalaujama iš šiandienos vairuotojų.

Kompiuterinis valdymas

Visi nauji automobiliai tam tikru procentu jau yra valdomi kompiuteriu. Kai šiuolaikiniame automobilyje yra trūkumų, įprasta procedūra, leidžianti išsiaiškinti, kas ne taip, apima diagnostinį testą. Šis testas priklauso nuo kompiuterinės sistemos, kuri susieja su automobilio kompiuterio procesoriumi, jutikliais ir mikroschemomis, registruodama bet kokias problemas ar trikdžius. Tai gali atskleisti trūkumus, įskaitant išmetimo sistemos, transmisijos, alyvos bako ir kitų sistemų problemas.

Tai yra tik palyginti nedidelis žingsnis nuo transporto priemonės diagnostikos iki transporto priemonės valdymo ir skaičiavimo galimybių, jau naudojamų daugelyje transporto priemonių, tokių funkcijų kaip automatinė greičio palaikymo sistema, automatinis parkavimasis ar autonominė avarinio stabdymo sistema.

Siekiant absoliučios automatizacijos, visi pavieniai niuansai būtų sujungti ir keliasdešimt kartų patobulinti, užtikrinant automobilio savarankiškumą bei saugumą.

Asociatyvi nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/06/visuomeniniai-pranešėjai.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!