Dėl dar praėjusią savaitę (birželio 29 d.) paskelbtų tragiškai prastų šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatų, vakar (liepos 4 d.) Seimo ekonomikos komitetas nutarė sugriežtinti reikalavimus infrastrūktūros objektų projektavimo darbų kokybei. Keisis ir infrastruktūros projektų finansavimo tvarka.
Nuo liepos pradžios buvo pakeisti šaltai regeneruotų mišinių reikalavimai, sumažintas leistinas kelio dangos storio nuokrypis nuo 10 cm iki 3,4cm, kelių tiesimo procesui stebėti ir kontroliuoti įvedami elektroniniai statybos žurnalai.
Auditoriai iš Švedijos tyrė 33 kelius. Išvadose minima, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių. Net 18 kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai negalėjo būti eksploatuojami. Kaip konstatavo ekspertai, be defektų yra tik 4 iš 33 audito metu ištirtų kelių.
„Audito duomenimis,padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala. Būtina keisti patį suvokimą, kad kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir pridūrė, kad bendra tirtų kelių rekonstrukcijos ir statybos kaina siekia 67 mln. eurų.
Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris informuoja, kad padėtį tikimasi ištaisyti įgyvendinant ilgalaikį, 5–7 metų infrastruktūros planą. Susigriebta, kad pavėluotas finansavimas yra neefektyvus ir gali būti viena iš prastų audito išvadų priežasčių. Todėl Ekonomikos komitetas pertvakys infrastruktūros objektų finansavimo tvarką skubos tvarka (planuojama tai padaryti skubos tvarka – jau rugpjūčio pabaigoje).
Šiemet Vyriausybė Kelių priežiūros ir plėtros programai paskirstė 18,8 mln. eurų. „Vietinių kelių ir gatvių gerinimo projektams skirti net 65 proc. rezervinių lėšų – 12,2 mln. eurų. Tai 5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.“
Infrastruktūros projektų kokybės reikalavimai auga jau nebe pirmą kartą ir ne tik dėl griežtėjančių reikalavimų. Didėjant automobilių srautams, žaibiškai keičiasi ir statybos technologijos. 2017 m. buvo pasiūlyta asfaltą gaminti iš plastiko ir perdibtų atliekų.
Nuo 1960 m. statybos pramonė asfalto gamybai naudoja perdirbtą automobilių padangų gumą, kuri pagerino kokybę, sumažino medžiagų sąnaudas. Pastaraisiais metais ši praktika buvo išplėsta ir pritaikyta perdibtų plastikinių butelių panaudojimui. Tiesą sakant, Roterdame bandyta dviračių taką statyti iš perdirbtų LEGO tipo plastikinių blokų ir asfalto mišinio.
Tačiau ar tai gali nustebinti labiau už 3D spausdintuvu atspausdintą betoninį tiltą? Nors 3D spausdintuvai – ne naujiena, juos naudojant praėjusiais metais pastatyti net du tiltai – Architektūros instituto suprojektuotas Gaudi pėsčiųjų tiltas Madride ir Eindhoveno technologijos universiteto architektų suprojektuotas dviratininkų tiltas Nyderlanduose. 3D spausdinimas turi daugybę privalumų: konstrukcijoms reikia tik tokio cemento kiekio, kuris bus naudojamas (anglies dioksido mažinimas), nereikės formų (sumažėjusios atliekos).
Nors Susisiekimo ministerija yra išsakiusi teigiamą poziciją dėl darbų automatizavimo, šių technologijų atėjimas į Lietuvą labai komplikuotas. JAV statybvietėse jau yra įdiegtos kelios naujos programos. Pavyzdžiui, mūrijimo robotas, kuris turi būti valdomas žmogaus, tačiau jis padidina darbo našumą ir sumažina fizinę naštą darbuotojams. Taip pat vis labiau populiarėja savarankiškas keltuvas, kuris naudoja LIDAR, GPS ir skaitmeninius failus tam, kad atliktų užprogramuotas užduotis.
Ir pati beprotiškiausia pažangi 2017 m. technologija – savaime įtrūkimus užpildantis betonas. Kad ir kaip norėtumėme tai neigti, betonas yra populiariausia statybinė medžiaga. Mokslininkai naudoja naują betono priemaišą, vadinamą lot. Trichoderma reesei, t.y. kalkakmedį gaminančią kerpinę medžiagą. Dėl jos betonas pats galės sutvarkyti smulkius įtrūkimus dangoje. Ar neverta apsvarstyti platesnio šių technologijų pritaikymo? Gal tai būtų pigiau nei rekonstrukcija?
