Hirošimos architektas Hiroshi sambuichi: „architektūra prasideda su vandeniu, oru ir saule“

2020 m. liepos 31 d.

Justina Kaheen.

Hiroshi Sambuichi kūriniai žinomi kaip architektūros ir gamtos santykio eksperimentai, kurie remiasi tiek asmeniniais, tiek moksliniais tyrimais. Todėl visi pradedantys pažinti kūrėjo H. Sambuichi darbus iš karto pastebi, kad juose vyrauja gamtos motyvai, objektuose – stiprus oro srautų judėjimas, kuris lyg nustato pastatų ribas, kampus, briaunas. H. Sambuichi filosofija remiasi įsitikinimu, kad objektas turi harmoningai įsilieti į aplinką, netgi tapti natūralia žemės dalimi.

„Mano, kaip architekto, darbas yra atskleisti konkrečios vietos grožį – saulės, vandens ir oro sinergiją. Tai, kaip šios gamtos materijos pasirodo būtent ten, kur pradedamas objektas. Visa architektūra prasideda su vandeniu, oru ir saule“, – kartą pasakojo H. Sambuichi, sakydamas, kad kiekviename projekte jį labiausiai žavi vietovės grožis ir natūralumas.

 

Kelias į Hirošimą

Nieko keista, kad sentimentalusis kūrėjas, baigęs studijas, grįžo į savo gimtąjį kraštą. Įgijęs specialybę Tokijo universitete (Tokyo University of Science), jis pasirinko ne didžiuosius šalies miestus, žadančius svaiginančias karjeras perspektyviems kūrėjams, o kraštą, kuriame gimė ir augo –Hirošimą. Šiame regione, 1945 m. atominės bombos nuniokotoje vietovėje, jis sugebėjo atrasti savitą, neįprastą estetikos ir architektūros filosofiją. „Buvo sakoma, kad 70 metų po sprogimo čia neaugs medžiai, – kartą užsiminė H. Sambuichi, – tačiau gėlės pražydo jau kitą pavasarį.“ Netrukus vietovė virto žydinčia ir klestinčia. „Aš čia užaugau, kiekvieną Naujųjų metų naktį pakildavau į Miseno kalną ir pirmą kartą per tuos metus pasitikdavau saulėtekį. Čia ir pastebėjau, kaip kalnas sąveikauja su visomis aplinkinėmis judančiomis medžiagomis.“

Šie laikini, bet kontekstiniai santykiai su gamta yra tai, kas sudaro H. Sambuichi architektūros pagrindą. Visai neseniai kūrėjo tradicija ant Miseno kalno buvo realizuota pastatant observatoriją „Mount Misen“. Nedidelis objektas sukurtas su unikalia stogo konstrukcija, leidžiančia žvelgti į apylinkes. H. Sambuichi realizavo erdvę, kuri skatina lankytojus pamatyti kintančią šviesą, pajusti besisukantį vėją ir girdėti aidus kanjonuose.

 

Esminės dalys

Kaip jau minėjome, garsaus japonų architekto darbai turi stiprias sąsajas su gamta. O ypač – saule, vandeniu ir oru. Kūrėjui šios materijos nėra pridedamos architektūros dalys. Saulė, vėjas ir vanduo – jam esminiai sudedamieji elementai. Jis konkrečiai vadina juos ugoku sozai (liet. „judančios medžiagos“) – terminu, kuris nurodo tiek jų būtinybę, tiek trumpumą. Susitapatinimas su šiomis medžiagomis ir jų supratimas yra ilgas ir kruopštus procesas, praleistas stebint pačias būtiniausias smulkmenas, pavyzdžiui, kaip dažnai kinta vėjo kryptis arba kada saulė tampa intensyviausia kiekvieną sezoną.

„Mano architektūra remiasi tuo, kas jau egzistuoja, – sako jis. – Man labai svarbu prisijungti prie to, ką turime. Pastatai galbūt negali būti gyvi, bet jie gali būti arti, kaip kitų gyvų dalykų dalis.“

 

Pripažinimą pelnę darbai

Architekto darbai stebina ir žavi. Todėl nieko keista, kad H. Sambuichi gavo keletą prestižinių architektūros apdovanojimų Japonijoje, įskaitant 2011 m. Japonijos architektūros instituto premiją už Inujimos Seirensho meno muziejų. Taip pat H. Sambuichi neseniai buvo įvertintas apdovanojimu „Daylight“ už architektūrą.

Didelio visuomenės dėmesio sulaukė ir tokie architekto darbai, kaip Rokko-Shidare’o observatorija, Naošimos salė ir kt.

 

H. Sambuichi Lietuvoje

Su garsaus japonų architekto kūriniais lietuviai galėjo susipažinti dar prieš dešimtmetį. Vilniuje 2009 m. surengtas Lietuvos ir Japonijos architektūros renginys „Rytai-Rytai II“ reprezentavo inovatyvias H. Sambuichi architektūros idėjas. Taip pat Šiauliuose dailės galerijoje atidaryta paroda „Japonijos architektūros naujoji banga“. Joje parodyti Japonijos architektų Shuhei Endo, Tairos Nishizawos, Manabu Chibos, Takaharu Tezukos, H. Sambuichi kūrinių maketai ir realių, jau įgyvendintų, architektūrinių sumanymų fotografijos.

Kas žino, galbūt netrukus H. Sambuichi vėl išvysime Lietuvoje?

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!