Ketvirtadalį Europos Sąjungos biudžeto siūlo skirti kovai su klimato kaita

2019 m. gegužės 9 d.

Šiandien Rumunijoje, Sibiu mieste prasidėjo neformalus aukščiausiojo lygio Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimas. Jame bus diskutuojama apie bendrą ateitį ir ES tikslus 2021–2027 metams. Prieš šį susitikimą aštuonios ES šalys (Prancūzija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Ispanija ir Švedija) parengė bendrą kreipimąsi, kuriuo tikimasi, kad ES bent jau iki 2050 m. (o geriau dar anksčiau) turėtų tapti neultrali CO2 teritorija ir naujame klimato kaitos sprendimams būtų skirta 25 % ES biudžeto.

Vilniaus universiteto hidrometereologas dr. Justinas Kilpys patikslina, kad CO2 neutralumas reiškia, jog tas pats teršalų kiekis, kuris išmetamas į aplinką, turėtų būti obsorbuojamas kitaip surenkamas ar išvalomas.

Masiniai studentų protestai apėmė visa Europą. Moksleiviai, studentai ir jaunieji mokslininkai protestuoja dėl valstybių neveiksnumo kovojant su klimato kaita. Todėl aštuonios Europos šalys ragino parengti plataus užmojo strategiją, skirtą kovai su klimato kaita, ir ketvirtadalį visos ES biudžeto panaudoti kovai su ja.

Šią strategiją pasirašė Prancūzija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija. Šių valstybių vadovai išreiškė viltį, kad planas eis kartu su klestėjimu ir rodys pavyzdį kitoms šalims.

Dokumentas bus pristatytas šiandien prasidėjusiame Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikime Rumunijos Sibiu mieste. Tačiau ne visi sėdintys ES valtyje teigimai vertina tokias iniciatyvas. Kelios iniciatyvoje atsisakiusios dalyvauti valstybės yra tikrai rimtos žaidėjos prie ES stalo, kaip pavyzdžiui Vokietija ir Lenkija.

Mokyklos, siekiančios išgelbėti pasaulį

Aštuonių šalių pozicija yra ta, kad klimato kaita daro „didelę įtaką žmonijos ateičiai“, o jos poveikis jau yra akivaizdus – nurodant „praėjusios vasaros karščio bangas ir degančias gaisrus“.

Grupė taip pat teigia, kad valstybių piliečiai yra susirūpinę „kaip rodo neseniai mobilizuotas jaunimas“. Portalo STRUCTUM redakcija primena, kad anksčiau šiemet klimato kaitos aktyvistai surengė masines demonstracijas Londone.

„Derantis ES biudžetas bus svarbi priemonė: bent 25 proc. išlaidų turėtų būti skiriama projektams, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita“, – rašoma dokumente. Metiniai ES biudžetai nustato išlaidų ribas, vadinamas daugiamete finansine programa. Dabartinė ES leido 2014–2020 m. išleisti daugiau kaip 900 mlrd. eurų kovai su klimato kaita, tačiau, akivaizdu, kad to maža. Todėl dokumente taip pat pridėtas „bendrasis principas“ – ES biudžetas neturėtų finansuoti nieko, kas padidintų išmetamųjų dujų kiekį. Grupė nori, kad ES iki 2050 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais paskelbtų nulinės emisijos politiką.

Sprendimas, paveiksiantis pramonę

Lyderiai, pasirašę šią savaitę pristatytą Prancūzijos ir Olandijos dokumentą, neformaliai pritaria Švedijos paauglių iniciuojatam judėjimui „Greta Thunberg”.  Kita vertus, artinasi Europos Parlamento rinkimai. Todėl šis dokumentas, greičiausiai, užtikrins realiausiam kandidatui į Tarybos pirmininko poziciją olandui Markui Ruttei Prancūzijos prezidento Emmanuel Macrono palaikymą.

Šiuo metu ES šalys privalo iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., palyginti su 1990 metais buvusiu lygiu ir iki 2030 metų šį kiekį sumažinti dar iki 40 proc.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte pirmadienį, J. Macronas sakė, kad bendras dokumentas buvo „ambicingas“ ir kad „mes šiuo metu kuriame koaliciją“.

Anglies dioksido požiūriu neutralios Europos tikslas iki 2050 m. nėra naujas. Komisijos planas buvo grindžiamas Paryžiaus susitarimo tikslais – sustabdyti pasaulinį atšilimą „gerokai žemiau“ 2C ir „siekti“ neviršyti 1,5 laipsnio ribą. Tačiau tokiems pasiūlymams reikia Europos Parlamento paramos ir galiausiai Europos Vadovų Tarybos, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės vadovai, pritarimo. O keletas šalių prieštarauja dabartinių įsipareigojimų stiprinimui. Tarp jų yra politinis ir ekonominis milžinas Vokietija, baiminantis, kad tolesni veiksmai gali pakenkti jos pramonei. Lenkija, kuri tebėra priklausoma nuo akmens anglies, yra tarp centrinių Europos valstybių, prieštaraujančių tokiems planams. Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May susitikime nedalyvaus.

BBC nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!