Kūrybai prikelto fabriko sienas išpaišė lyg drobę

2020 m. rugsėjo 28 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: „Drobė – fabrikas Tavo kūrybai“
ADRESAS: Drobės g. 62 , Kaunas
PASKIRTIS: verslo centras
UŽSAKOVAS / VYSTYTOJAS: UAB „NT Nevėžio projektai“
ARCHITEKTAI: architektų studija „Wall“
DIZAINAS: interjero dizaino studija „Yes.design.architecture“
AUKŠTŲ SKAIČIUS: 4
PLOTAS: 22 tūkst. kv. m (1 aukštas – 5,5 tūkst. kv. m)
INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Tikstara“
NUMATOMA INVESTICIJŲ SUMA: apie 5 mln. eurų

Kaune prikeliama istorija. 1920 m. grupės Amerikos lietuvių įkurtos akcinės bendrovės „Drobė“ senieji pastatai Žemuosiuose Šančiuose atgyja ir pritaikomi moderniems laikams. Buvusiose vilnų karšimo, vėlimo, audimo, dažymo fabriko patalpose, kurios dar 1939 m. išplėstos iki 20 tūkst. kv. m, nebegaminama audinių kareivių, muitininkų, pasieniečių ir šaulių uniformoms. Šiandieninė „Drobė“ – tai fabrikas kūrybai.

Šis Kauno fabrikas – vienas įspūdingiausių tarpukario Lietuvoje veikusių fabrikų. Šiandien jo gamybos erdvės paverčiamos kūrybos erdve, o senų laikų įrenginiai tampa įkvepiančiomis moderniomis stiliaus detalėmis. Pramoninis objektas, turintis savo istoriją, autentiką ir charakterį, tampa nauju Kauno visuomenės traukos centru. Jis transformuojamas į naujas urbanistinio stiliaus erdves, kuriose kviečiami įsikurti inovatyvūs bei kūrybingi žmonės.

Šiuo metu rekonstruotas trečiasis pastato aukštas iš penkių. UAB „NT Nevėžio projektai“ planuoja į „Drobės“ pastato atnaujinimą iš viso investuoti apie 5 mln. eurų ir paversti pastatą kūrybinio verslo erdvėmis. Kaip sako investuotojai, ši investicija atėjo drauge su vizija, kuri gimė pirmą sykį įžengus į šias erdves: nors investicijos ir sprendimo įsigyti tuščias, niekam nereikalingas erdves matematiškai pagrįsti nepavyko, plėtoti objektą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams paskatino pastato didybė.

Kelerius metus užtruko išgryninti idėją – kaip atgaivinti pastatą ir paversti jį kūrybinėmis erdvėmis, skirtomis būtent verslininkams kūrėjams. Tuo metu ekspertai ragino pastatą nugriauti ir jo vietoje pastatyti modernų prekybos ar verslo centrą, nes Kauno Šančių rajonas – viena perspektyviausių atgimstančių Kauno erdvių dėl neįtikėtinai gražios gamtos bei palyginti mažo užstatymo. Bet „Drobės“ investuotojų vizija buvo čia sujungti bendruomenę, kurioje klestėtų daug įvairiausių krypčių kūrėjų, kurių susitelkimas vienoje vietoje skatintų dar originalesnę, įdomesnę ir iki šiol nematytą kūrybą. Tad „Drobėje“ svarbiausios vertybės – kūrybinė dvasia ir bendradarbiavimas kaip erdvių gyvavimo sėkmės pagrindimas. Nors vizija dar tik iš dalies įgyvendinta, pirmieji naujakuriai čia jau dalinasi idėjomis, kuria bendrus projektus, semiasi įkvėpimo vieni iš kitų.

Objekte dirbusioms architektų komandoms didžiausias iššūkis buvo paversti tokio dydžio erdves jaukiomis bei funkcionaliomis ir suderinti su šiuolaikinių žmonių poreikiais. Ypač daug galvota, kaip pastato trūkumus paversti pranašumais.

AUTENTIKA – NE TIK PLYTŲ MŪRAS

Architektė Monika Zemlickaitė, su kolegų komanda rengusi projektinius viso „Drobės“ fabriko komplekso ir jo kiemo sutvarkymo pasiūlymus, sako, kad buvo sukurta bendra rekonstrukcijos koncepcija. Pateikti architektūriniai sprendiniai šiuo metu įgyvendinti rekonstravus trečiojo aukšto patalpas.

Architektų ir užsakovų noras sutapo – išsaugoti gamyklos istorinį įvaizdį ir autentiką nuo fasado iki vidaus patalpų planavimo. Kuriant oazę, kurioje norėtų susiburti ir bendrauti kūrybingi žmonės, sukurtos ne bendradarbystės erdvės, o įrengtos atskiros patalpos. Bet yra gana daug plačių ir šviesių koridorių, holų ir kitų bendrųjų erdvių, kuriose galima susiburti arba jas panaudoti darbo susitikimams. Atvėrus gamyklos vidaus erdves, dauguma patalpų buvo maksimaliai išplėstos, o įvertinant funkcionalumą, numatyta jų perplanavimo galimybė pagal naujakurių poreikius.

Tai, kaip architektai stengėsi atkurti kiekvieną autentišką detalę, rodo visur, kur tik įmanoma, paliktas atviras senų plytų mūras. Taip pat daug kur išliko autentiška seno betono grindų danga – neužlieta naujai, o šlifuota ir tvarkyta autentiška.

Architektės M. Zemlickaitės požiūriu, labai svarbu, kad atkurtas pastato vidaus ryšys su išore, mat dauguma trečiojo aukšto langų iki rekonstrukcijos buvo užmūryti, todėl vienas pirmųjų architektūrinių sprendimų buvo atverti langus ir įleisti dienos šviesą bei sukurti ryšį su aplinka.

Be to, langai yra labai svarbūs pastato fasadui ir visai jo architektūrai, tad langų proporcijas ir dalinimą siekta išlaikyti autentiškus.

ŽMOGUS SU PLANETOS GALVA, BARZDOČIUS IR KITI

Netikėtą gamyklos pastato įvaizdį sukūrė ant jo fasado atsiradęs originalus piešinys. Dailininkas Žygimantas Amelynas pasakoja, kad sumanymas, kaip dekoruoti šio pastato išorę, jam kilo anksčiau, nei į jį kreipėsi „Drobės“ savininkai. Netikėtas sutapimas lėmė, kad dailininkas, kaip pats sako, buvo jau nusižiūrėjęs architektūriškai įdomaus pastato fasadą piešiniui ir netgi jį sukūręs, tad, netikėtai paprašytas pateikti dekoravimo idėjų, jas turėjo jau parengtas. Dailininkas pasiūlė gamyklos raudono mūro fasadą papuošti gana nestandartiniu, provokuojančiu piešiniu, kuris gana minorinis ir nesaldus, tad pats nustebo, kad idėja buvo priimta. Vėliau sutarta tęsti temą viduje – rekonstruotas trečiojo aukšto patalpas pagyvino neįprastos nuotaikos piešiniai.

Naudota graviūros estetika, kuri pačiam dailininkui dera su istorine pastato aplinka ir retro nuotaika, asocijuojasi su istoriniu laikotarpiu ir labai moderniai suskamba. Graviūros estetika, pasak autoriaus, buvo populiari tarpukario Kaune, ji buvo naudojama karikatūroms, laikraščių iliustracijoms, reklamai. Tad atgimusį fabriko pastatą su jo istoriniu laikotarpiu sieja ir graviūros estetika, ir modernios kompozicijos – suderintas autentiškumas ir modernumas. Žingsniuojant ilgu koridoriumi, lydi penki piešiniai, o nuo kitų sienų žvelgia žmogus su planetos galva, balansuotojas ir barzdočius iš į sieną atremto didelio formato medinio paveikslo. Patalpų modernumą pabrėžia panaudoti grafiniai interjero sprendimai: raudonas amorfiškas rutulys, susivedantis į apskritimą tik žvelgiant iš vieno taško, ir didžiuliai raudoni skaičiai.

MINIMALIZMAS, FUNKCIONALUMAS IR KOMFORTAS

Šiose fabriko erdvėse „Narbutas Lietuva“ įrengė biuro baldų ekspozicinę erdvę, kad būsimi „Drobės“ verslo centro gyventojai lengviau įsivaizduotų savo būsimus biurus ir galėtų greičiau įsikurti.

Užsukus į naująjį kūrybinį fabriką, bendrose „Drobės“ erdvėse pasitinka komfortiški „Narbuto“ Ukmergės gamykloje pagaminti minkštasuoliai „Jazz Chill Out“. Moduliniai biuro ir viešųjų erdvių baldai išsiskiria savo minimalizmu ir funkcionalumu – be papildomų rūpesčių šiuos baldus galima transformuoti ir keisti, kuriant savo trokštamus derinius. O į ekspozicinę erdvę atėję svečiai gali apžiūrėti ir išbandyti čia demonstruojamus baldus: lietuviškus „Narbuto“ darbo stalus „Air“, konferencijų sienelę „Media“, darbo kėdes „Aura“, kavos staliuką „Nova Wood“, akustines plokštes „Modus Light“, taip pat vokiečių gamintojo „Vluv“ kamuolius ir „Interstuhl“ balansines kėdes, danų gamintojo „Four Design“ aukštas kėdes, Kroatijoje įsikūrusios įmonės „Prostoria“ minkštasuolius.

„Tarptautinėje rinkoje pripažinti lietuviški ir užsienio biuro baldai sukuria ergonomišką ir komfortišką organizacijų erdvę, kad darbuotojai galėtų dirbti produktyviai ir įgyvendinti visus komandos bei asmeninius tikslus. Atrinkdama baldus „Drobės“ fabriko ekspozicinėje erdvėje, mūsų komanda būsimų biurų savininkams stengėsi parodyti funkcines baldų galimybes ir jų dizaino įvairiapusiškumą“, – sako UAB „Narbutas Lietuva“ rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė.

Bendrovės „Narbutas Lietuva“ komanda džiaugiasi, kad savo siūlomais biuro baldų sprendimais padeda organizacijoms įgyvendinti naują plėtros etapą ir sėkmingai startuoti savo vykdomomis veiklomis.

DĖMESINGAI PARINKTI TINKAMIAUSI DAŽAI

Atnaujinant „Drobės“ verslo centrą, vienas pagrindinių sprendimų buvo dėmesingai pasirinkti reikiamą apdailą. Patalpų sienoms ir luboms buvo panaudoti tinkamiausi dažai, atsižvelgiant ne tik į estetinį vaizdą, bet ir eksploatacijos savybes bei priežiūrą ateityje. Įmonės „Tikkurila“ atstovai visada ragina pirmiausia įvertinti dažomą paviršių pagal jo tekstūrą, patalpų paskirtį bei numatomą naudojimą ir užtikrinti tinkamas sąlygas atliekant darbus. Dėl atsakingo požiūrio į teikiamus produktus šios įmonės atstovaujamus prekių ženklų „Tikkurila“ ir „Vivacolor“ produktus renkasi ir mažų, ir didelių projektų užsakovai.

„Drobės“ verslo centro projekte pasirinkti vidaus dažai „Vivacolor“. Ši dažų linija, itin mėgstama dažytojų profesionalų.

Darbo ir bendrųjų erdvių sienos dažytos plaunamais matiniais sienų dažais „Vivacolor Wall 7“, kurie tinka ir visuomeninės paskirties patalpoms, ir gyvenamojo būsto erdvėms: svetainėms, miegamiesiems, vaikų kambariams, prieškambariams, biurams ir kt. Šie dažai atsparūs šveitimui, t. y. > 10 tūkst. šveitimo ciklų (SFS 3755). Jie puikiai sukimba su dengiamu paviršiumi, jais lengva dažyti, nes dažant jie nevarva ir netyška. Dėl savo savybių jie puikiai tinka dažų dangai atnaujinti, esant smulkių pažeidimų.

Luboms panaudoti visiškai matiniai dažai „Vivacolor Ceiling 3“ ypatingi tuo, kad labai gerai ir tolygiai padengia dažomą paviršių, todėl su jais lengva dirbti. Šiais dažais nudažytas paviršius bus nepriekaištingai baltas. Dažus galima naudoti baltus arba suteikti jiems bet kokį šviesų atspalvį.

Visi „Drobės“ verslo centro projekte panaudoti vidaus dažai atitinka statybinių medžiagų emisijos klasę M1. Šiai klasei priskiriamos medžiagos, kurios į atmosferą išskiria itin mažą lakiųjų medžiagų kiekį.

OPTIMALUS ŠILDYMAS IR VĖSINIMAS

Atnaujintame „Drobės“ pastate UAB „Tikstara“ suprojektavo ir kokybiškai įrengė optimalias pastato šildymo ir vėsinimo sistemas. Bendrovės vadovas Audrius Tamašauskas pasakojo, kad, siekiant išsaugoti pastato autentiką, pasirinktas nelengvas inžinerinis sprendimas – nauji komunikacijų vamzdynai buvo įrengti atviru būdu. Siekiant užtikrinti, kad ant vamzdynų nesusidarytų kondensatas, panaudota speciali izoliacija ir problema kokybiškai išspręsta. Taip pat iš sistemos rūpestingai pašalintas oras.

Pietinėje pastato pusėje buvo įrengtas ir vėsinimas, ir šildymas, o šiaurinės jo pusės nutarta nevėsinti, tik šildyti. „Tikstara“ sėkmingai suprojektavo ir įrengė sistemą, padalintą į dvi dalis. Tai lėmė ir netradicinį katilinės projektavimą bei sistemos sujungimą, kad būtų sukurta galimybė vienu metu naudoti du įrenginius: šalčio mašiną ir dujinį šildymo katilą. Šildymui panaudoti kokybiški radiatoriai, vėsinimui – tokio modelio šalčio mašinos, kurios naudojamos ir patalpoms vėsinti, ir šildyti, nes veikia kaip šilumos siurbliai.

Sprendimas pasiteisino: vasarą šiaurinė pastato pusė nevėsinama, nes storos sienos neperkaista, todėl taupomos išlaidos vėsinimo energijai. Atvėsus orams, vėsinimo sistema pereinamuoju laikotarpiu palaiko šilumą patalpose, tad nereikia įjungti katilinės ir taupomos dujos. Kitas pasirinktas netradicinis sprendimas – techninėse patalpose ant pastato stogo įrengta dujinė katilinė ir specialus kolektorius. Patyrusi įmonės „Tikstara“ komanda, jau dirbusi pertvarkant ne vienas pramonines patalpas į biurus, rado geriausius projektinius sprendimus ir sėkmingai juos įgyvendinusi įgijo naujos patirties dirbti nelengvuose bei įdomiuose objektuose.

Nuotr. Laimonas Ciūnys

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/09/geberit-business-lt-340x430-structum.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!