Lietuvoje pradedami įgyvendinti darnaus judrumo planai

2018 m. rugsėjo 20 d.

Admin Structum.

Keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skirta Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų. Tai pirmosios šalies savivaldybės, jau pradedančios įgyvendinti savo parengtus darnaus judumo mieste planus.

„Europos Sąjungos investicijos paskatins didelį pokytį Lietuvos miestų susisiekimo sistemoje – žmonėms bus sudarytos palankios sąlygos naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, suteikiama pirmenybė jomis dalyvaujant miesto eisme. Be to, pasirinkusieji elektromobilį galės keliauti pigiau – visose ES lėšomis įrengiamose įkrovimo prieigose penkerius metus elektromobilius bus galima įkrauti nemokamai“, – atkreipia dėmesį susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Tikslas – nemokamas įkrovimas

Panaudojant skirtas ES lėšas, minėtose savivaldybėse 2019–2020 m. iš viso bus įrengta 11 elektromobilių įkrovimo stotelių, kiekvienoje po 2 įkrovimo prieigas. 

Pasinaudoti ES investicijomis elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti iš viso planuoja 17 Lietuvos savivaldybių. Šiam tikslui numatoma skirti 1,44 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Daugelis savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad daugėja galimybių įkrauti elektromobilius ir prie didžiausių šalies magistralių. Šiuo metu prie magistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir kitų valstybinės reikšmės kelių veikia 17 viešųjų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių, o iki metų pabaigos planuojama įrengti dar 9. Informacija apie šių elektromobilių įkrovimo stotelių prieigų tipą, būseną ir užimtumą tikruoju laiku skelbiama informacinėje sistemoje www.eismoinfo.lt. Tačiau tai iki šiol atrodo tik pradžia. 

Besikeičiantiems automobiliams reikia ir išmanesnių kelių su interaktyviais šviesoforais, kelio ženklais ir, žinoma, elektromobilių krovos stotelėmis. Jau dabar numatyta galimybė visuose pagrindiniuose mūsų šalies keliuose įrengti elektromobilių baterijų krovos stoteles. O Vokietijos įmonė „Ubitricity“ ir Londono Haunslou rajono taryba pasiūlė elektromobilių įkrovimo įrangą montuoti gatvių apšvietimo žibintų, pagrįstų šviesos diodų technologija, stulpuose.

Šiais laikais automobilių gamintojai vartotojus džiugina ne tik mašinų dizainu, pajėgumais, bet ir jų galimybėmis. Įvairių šalių keliais jau važinėja elektromobiliai, į gatves išrieda ir pirmieji savaeigiai automobiliai. Vieną tokį vos prieš pusmetį galima buvo pamatyti ir Vilniaus centre.

Manoma, kad iki 2022 m. beveik 90 % naujų automobilių turės balso atpažinimo funkciją ir net galės identifikuoti mūsų veido išraiškas bei balso intonacijas.

Kokiais keliais važinėsime?

Greitai planuojama ir greitkelį Vilnius–Kaunas pritaikyti savaeigiams automobiliams. Tobulėja ir vairuotojų informavimas apie eismo sąlygas bei greičio ribojimo būdai. Apie eismo sąlygas vairuotojus Lietuvoje jau kurį laiką informuoja švieslentės, o leistiną greitį riboja kintamos informacijos kelio ženklai, valdomi išmaniųjų sistemų. Jos iš eismo srautus sekančių jutiklių ir meteorologinių stotelių surenka informaciją apie kelio būklę ir pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus reguliuoja vairuotojams rodomą leistiną greitį.

Prie pavojingesnių perėjų stovintys kintamos informacijos kelio ženklai ne tik parodo pravažiuojančių automobilių greitį, bet ir įspėja apie už greičio viršijimą gresiančias nuobaudas. Tai drausmina vairuotojus ir didina pėsčiųjų saugumą.

Saugumo tikslais Vilniuje pernai atsirado ir pirmoji šalyje kalbanti perėja. Išmanėja ir patys Lietuvos keliai. Juose diegiama važiuojančių transporto priemonių svėrimo įranga, leidžianti pasverti transporto priemones joms net nesustojus ir nesumažinus greičio. Gauta informacija ne tik padeda rinkti statistinius duomenis apie automobilių srautą, bet ir fiksuoti bei apmokestinti tas didžiagabarites transporto priemones, kurios viršijo nustatytas svorio normas, važiavo be leidimo, techninės apžiūros, buvo neapdraustos civilinės atsakomybės draudimu ir panašiai.

Planuojama, kad ateityje ši išmanioji kelių sistema viršijusiems greitį ar kitaip prasižengusiems vairuotojams išsiųs net automatiškai sugeneruojamus baudos kvitus. Jeigu tai bus įgyvendinta, Lietuva bus pirmoji šalis Europoje, kur baudos kvitai bus išrašomi automatiškai.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!