Per pastaruosius kelis mėnesius oro taršos epizodų serija sumušė naujus rekordus Azijos kontinente. Dėl užterštumo dangui nusidažius raudonai, šimtai žmonių buvo evakuoti, dėl prastos oro kokybės daugelyje Indonezijos vietų teko uždaryti mokyklas. Pastaruoju metu oro kokybė ypač pablogėjo ir Indijoje. Dėl smulkių kietųjų dalelių ore šuolių buvo uždarytos mokyklos, valstybės vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją.
Tarsi iš filmo apie apokalipsę skambanti informacija, iš tiesų, yra pasikartojantis reiškinys, su kuriuo susiduria milijonai gyventojų. Šie pasikartojantys epizodai dabar nutinka kasmet. Pagrindinė priežastis – tyčinis deginimas, siekiant išvalyti žemės ūkio liekanas ir miškus. Ši praktika pablogina jau ir taip blogą oro kokybės lygį, kurį sukelia tarša iš transporto, energijos ir pramonės šaltinių.
Ypač dideli oro taršos epizodai paveikia milijonus tankiai apgyvendintų regionų, kurie yra veikiami storo, toksiško smogo. Vietos visuomenės sveikatos ekspertai apskaičiavo, kad evakuacijos metu vaikams grįžus iš mokyklos oro taršos lygis buvo lygus 50–60 cigarečių surūkymui.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kiekvienais metais visame pasaulyje dėl oro taršos miršta 7 mln. žmonių. O neseniai paskelbtoje „Poveikio sveikatai“ instituto ataskaitoje pabrėžiama, kad jei nebus imtasi papildomų priemonių, kad būtų pakeistos vykstančios nuolatinės oro taršos krizės, mirčių dėl oro taršos vien Indijoje padaugės nuo 1,1 milijono 2015 m. Iki 1,7 milijono mirčių kasmet 2030 m. Ir 3,6 milijono mirčių kasmet iki 2050 m. Tas pats gresia ir likusioms tiek Azijos, tiek viso pasaulio šalims.
„Be žalingo oro taršos kenksmingo poveikio mūsų sveikatai, ši neproporcinga grėsmė aplinkai taip pat daro įtaką mūsų ekonomikai, apsirūpinimo maistu saugumui, klimatui ir dar labiau padidina nelygybę“, – sakė JT aplinkos programos UNEP oro kokybės koordinatorė Soraya Smaoun. Oro tarša ir klimato pokyčiai yra neatsiejamai susiję, nes oro teršalai daro įtaką klimatui ir dažnai yra išmetami kartu su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Azija patyrė pačius dramatiškiausius oro taršos epizodus, Klimato ir švaraus oro koalicija užsakė ataskaitą, kad rastų oro taršos miestuose sprendimus. Joje aprašyti sprendimai, galintys žymiai sumažinti oro taršą šalyje, įskaitant atviro žemės ūkio deginimo prevenciją, pasėlių likučius paverčiant šaltiniu, iš kurio gaminamas kuras elektros energijai gaminti.
Panašią ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas regioniniams sprendimams, praėjusiais metais paskelbė ir JTAP bei Klimato ir švaraus oro koalicija. Tyrime išsamiai aprašytos 25 politikos ir technologinės priemonės (orientuotos į oro taršos Azijoje ir Ramiajame vandenyne mažinimą), kurios galėtų duoti naudos visuose sektoriuose.
Taip pat, pasak ataskaitos išvadų, vietos valdžios institucijos turi vaidinti pagrindinį vaidmenį kovojant su tarša. Džambi miestas Sumatroje, Indonezijoje sulaukęs tarptautinės žiniasklaidos dėmesio dėl dangaus raudonumo per paskutinę Indonezijos krizę, patvirtino išmetamų teršalų mažinimo planą, kuris apima metano išmetimo mažinimą ir surinkimą iš atliekų, vietinius reglamentus, draudžiančius deginti ir sodinti medžius, kad jo apylinkės taptų ekologiškesnės. Neseniai prisijungęs prie „BreatheLife“ tinklo, miestas tapo tik vienu iš pavyzdžių, kaip Azijos regionai imasi iniciatyvos gerinti oro kokybę ir apsaugoti savo piliečius ir visą planetą.
Taip pat šiais metais Indijos vyriausybė Pasaulinės aplinkos dienos proga prisijungė prie Klimato ir švaraus oro koalicijos. Indijos aplinkos, miškų ir klimato pokyčių ministras Prakashas Javadekaras pareiškė, kad Indija sieks „priimti švaresnę energiją, tvarius gamybos ir vartojimo modelius“, taip pat „aplinkai nekenksmingą transportą, žemės ūkį, pramonę ir atliekų tvarkymą, kad būtų skatinamas švarus oras. “.
JT aplinkos asamblėja kartu su kitomis pasaulinėmis organizacijomis paragino imtis griežtesnių veiksmų oro kokybei gerinti ir bendrai taršai spręsti. Pasaulinį politinį postūmį palaiko regioniniai politiniai procesai, kuriuose sveikata ir aplinka Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose pripažįstama prioritetu. Tai yra geras pagrindas imtis ryžtingesnių veiksmų.
Dabartiniai ekstremalūs oro taršos epizodai Azijoje – rimta, nuolatinė globalios oro taršos problema, susijusi su transporto ir žemės ūkio sektoriais, namų ūkių energetika, pramone ir atliekų tvarkymo praktika.
Paryžiaus tikslas 1,5 ° C
Azijos kontinentas ne vienintelis susiduriantis su oro taršos problema. Europos Sąjunga taip pat ieško metodų kaip spręsti užterštumo problemas.
Lapkričio pabaigoje po Ženevoje vykusios konferencijos Naujųjų JT aplinkos programos (JTAP) ataskaitoje įspėjama, kad tautos turi sustiprinti savo įsipareigojimus dėl Paryžiaus klimato kaitos, nes jei pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kasmet nesumažės 7,6 proc. 2030 m. pasaulis neįgyvendins Paryžiaus susitarimo tikslo, kuris yra 1,5 ° C.
JTAP metinėje išmetamųjų teršalų spragų ataskaitoje teigiama, kad net jei bus įgyvendinti visi dabartiniai besąlyginiai įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, tikimasi, kad temperatūra pakils 3,2 ° C, sukeldama dar platesnį ir žalingą klimato poveikį. Kolektyviniai užmojai, palyginti su dabartiniu lygiu, turi išaugti daugiau nei penkis kartus, kad per ateinantį dešimtmetį būtų galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį 1,5 ° C tikslui pasiekti.
Anot specialistų, 2020 m. yra kritiniai kovos su klimato kaita metai. „Dešimt metų išmetamųjų teršalų atotrūkio ataskaita skamba pavojaus signalu – ir per dešimt metų pasaulis tik padidino išmetamų teršalų kiekį“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas. „Niekada nebuvo svarbesnio laiko klausytis. Neatsižvelgę į šiuos įspėjimus ir nesiimdami drastiškų veiksmų, mes ir toliau matysime mirtinas. “
„Mums reikia greitų pergalių, kad kuo labiau sumažintume išmetamų teršalų kiekį 2020 metais. Turime pasivyti tuos metus, kuriais nieko nedarėme“, – pridūrė jis.
Anot nutarimų, išsivysčiusios šalys, siekdamos sąžiningumo ir teisingumo, turės sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį greičiau nei besivystančios šalys. Tačiau visos šalys turės daugiau prisidėti prie kolektyvinio efekto. Svarbiausia, kad ataskaitoje teigiama, kad visos šalys 2020 metais turės iš esmės padidinti savo nacionaliniu lygiu nustatytą indėlį.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad per pastarąjį dešimtmetį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas padidėjo 1,5 procento per metus. Išmetami teršalai 2018 m., įskaitant žemės pokyčius, tokius kaip miškų naikinimas, pasiekė naują aukščiausią 55,3 gigatonų CO2 ekvivalento kiekį.
Norint apriboti temperatūrą, 2030 m. metinis išmetamų teršalų kiekis turi būti 15 gigatonų CO2 ekvivalento, mažesnis nei dabartiniai besąlyginiai NDC.
Vis pranešime taip pat informuojama, kad pokytis įmanomas ir klimato kaita vis dar gali būti ribojama iki 1,5 ° C. Sprendimų bei noro juos įgyvendinti yra gausu. Tačiau reikia veikti.
