„PAUPIO AMBASADA“ – NAUJA IR ŽAISMINGA PARDAVIMŲ BIURO INTERPRETACIJA

2019 m. gruodžio 27 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ ant Vilnelės upės kranto stato naują rajoną „Paupys“, kuriame atsiras tiek gyvenamųjų, tiek komercijai ar biurams skirtų erdvių. Kad galėtų geriau pristatyti naują rajoną, pati „Darnu Group“ čia įkūrė „Paupio ambasadą“. Įprastai projektui pristatyti skirtos patalpos būna ankštos, kartais įsikuriama netgi statybiniame konteineryje. Tačiau šįkart „Dizaino virtuvės“ dizainerių formuotoje erdvėje rangosi žydros spalvos ventiliacijos vamzdžiai, nuo pat lubų svyra sūpynės ir ryškiomis spalvomis prisėsti kviečia lietuvių dizainerių kurti baldai. Biuro susitikimų erdvės nuotaika, konsultantui dar neištarus nė žodžio, jau pulsuoja naujo rajono dvasia ir žada įdomų bei žaismingą gyvenimą.

„Paupio ambasados“ interjerą kūrė interjero dizainerės Gabija Pažarskytė ir Karolina Juodeškaitė („Dizaino virtuvė“). Pasak G. Pažarskytės, savo lūkesčius šiai erdvei užsakovai labai tiksliai suformulavo – tai neturėjo būti tradicinė biurų erdvė, kad pirkėjai, atėję išsirinkti buto, jaustųsi ne kaip pardavimų biure, o labiau kaip namie.

„Iš tikrųjų užsukus į šias patalpas norisi paliesti kiekvieną paviršių – jie yra netradiciniai, gana drąsūs. Daug dėmesio sutelkėme, kad klientas jaustųsi jaukiai“, – pasakoja interjero kūrėja.

NE TIK BALDAI, BET IR VAMZDŽIAI „SU CHARAKTERIU“

Paklausta, ar buvo sudėtinga suteikti žydrą spalvą įprastiems cinkuotos skardos rekuperacijos ortakiams, kurie interjere palikti atidengti, G. Pažarskytė pripažįsta – tam reikėjo pastangų ir kantrybės. Tačiau juos pagal dizainerių parinktą spalvos kodą sėkmingai nudažė įmonė „Naresta“, kuri taip pat atliko visus kitus statybos apdailos ir įrengimo darbus. Patalpos akcentas – ryškūs ortakiai netikėtai sudera su po jais pūpsančiais lietuvių dizaino studijos EMKO ryškiaspalviais krėslais, o vaiski spalva suteikia visai kitokios nuotaikos ir moderniems betono paviršiams.

„Norėjome ryškios spalvos, kurios „charakteris“ ateitų nuo lubų ir gultų ant horizontalių paviršių. Tai pavyko – žydra nugulė ant foteliukų, išlankstytos nerūdijančiojo plieno lentynos, vaikų žaidimų aikštelės. Vis dėlto tam, kad išgautume tokį rezultatą, reikėjo kruopščiai suplanuoti dažymą, laidų spalvas ir kad visos komunikacijos gražiai viena su kita prasilenktų“, – prisimena G.Pažarskytė.

Įdomus sprendimas pritaikytas atskiriant erdves. „Paupio ambasadoje“ vienu metu su konsultantais gali bendrauti kelios šeimos ar asmenys – vieni gali nagrinėti detaliuosius butų ir komercinių patalpų planus palinkę virš interaktyvaus stalo, kurio paviršius yra tarsi didžiulis planšetinio kompiuterio ekranas, kiti – patogiai įkristi į sofą, treti – dalykiškai susėsti prie didesnio biuro stalo.

Interaktyvus stalas – brangi, bet labai funkcionali biuro detalė. Jame, kaip didžiuliame ekrane, gali atsiversti didžiuliai butų brėžiniai ir žemėlapiai. Šias kelias erdves padalija medinės konstrukcijos, pritvirtintos viršuje prie lubų – jos taip pat apgaubia ryškiuosius vamzdžius.

„Norėjome, kad šios konstrukcijos parodytų erdvės kontūrus. Jos sumontuotos, norint suteikti jaukumo ir atskirti erdves“, – sako interjero dizainerė.

MOLIO TINKO SIENOS – NATŪRALIŲ MEDŽIAGŲ IR POTĖPIŲ MAGIJA

Erdvės sienos padengtos molio tinku, nors iš pirmo žvilgsnio jo neatskirtum nuo pastaruoju metu įprastų betono dangų.

„Išgirdome užsakovų prašymą sienų nedažyti jokiais dažais. Pačios siekėme, kad sienas norėtųsi liesti ir jos būtų malonios, šiltos. Norėjosi, kad medžiaga būtų antibakterinė, praleidžianti orą, nepelijanti, jauki. Molis bene vienintelis turi tokių savybių. Ieškojome balanso tarp šalto betono ir šilto molio. Jei būtume palikę vien betono apdailą, erdvė liktų pernelyg sterili“, – svarsto pašnekovė.

Betonui artimą molio atspalvį paruošė ir sienas šia medžiaga nutinkavo studija „Vabalas“.

„Molio tinkas natūraliai yra baltas. Visas spalvas mes turime sukurti – išklausę užsakovo, pajutę kuriamos erdvės aplinką. Šiuo atveju naudojome natūralius mineralinius pigmentus, randamus gamtoje, – sakė studijos „Vabalas“ įkūrėjas Mantas Petravičius. – Daug ruošėmės darbams šiame interjere – darėme daug eskizų, ruošėmės iš anksto, derinome. Nekopijavome būtent betono, nes betonas yra šaltas – įmaišėme tokių šiltų žemės atspalvių.  Įdėjome ir medžio anglies, kuri suteikia juodus raibuliukus, seno tinko jaukumą“.

Kadangi erdvės lubos buvo aukštos, studijos meistrai išryškino tinko spalvas ir faktūrą palubėje, o leisdamiesi žemyn šiek tiek jas išsklaidė, sukūrė savotišką optinę iliuziją.

„Specialiai stambinome potėpius viršuje, kurie, įprastai žiūrint iš apačios, atrodytų smulkesni. Pasiruošimas truko ilgiau nei pats darbas „Paupio ambasadoje“, – sakė M. Petravičius.

BETONO IR MOLIO ŠOKIS AKOMPANUOJANT LIETUVIŲ DAILININKŲ DARBAMS

Pasak pašnekovo, kaip medžio ar akmens paviršius turi savą tekstūrą ir tarsi iš vidaus sklindančią šilumą, taip ir molis – ši medžiaga žmogui artima ir žinoma. „Tai yra antistatinis paviršius, nekaupiantis dulkių, antipelėsinis, negana to, molis veikia kaip klimato reguliatorius: jis sugeria į save perteklinę drėgmę, o kai tampa labai sausa – ją atiduoda. Molį galima šlapinti su juo dirbant, galima sušlapinti netgi jau nualyvuotą sieną – kai alyva netolygiai įsigeria į molį, ji taip pat sukuria natūralius gamtinius spalvų perėjimus“, – vaizdingai kaip apie meno kūrinio procesą kalba „Vabalas“ atstovas.

Jis visuomet pasisako už natūralias medžiagas ir natūralius procesus, kurie sukuria jokiu voleliu ar teptuku neįgyvendinamą sienų raštą ir faktūrą.

Ant molio tinko sienų kabo spalvingi lietuvių menininkų Miglės Kosinskaitės ir Eigirdo Scinsko darbai.

„Dizaino virtuvės“ duetas siekė erdvėje pritaikyti kuo daugiau lietuviškų gaminių. Pavyzdžiui, nuo lubų svyrančias sūpynes taip pat gamino lietuvių kūrėjai. Pasak G. Pažarskytės, tokias sūpynes galima įrengti bet kuriame būste, kurio perdangos yra iš betono, tačiau svarbu apskaičiuoti pakankamai vietos joms įsisiūbuoti, kad žaismingas akcentas netaptų traumų ir dužusių daiktų priežastimi.

„Ant šių sūpynių supausi ir pati – tai labai smagi interjero detalė. Pagalvojome, kad būtų linksma jas integruoti į erdvę, kur beveik visi daiktai lietuviški“, – sako dizainerė.

UNIKALUS BALDAS VAIKAMS – PATALPŲ CENTRE

Baldus šiai erdvei gamino lietuviai „Artus LT“. Vienas originaliausių jų kūrinių – apskritas baldas, kurio paskirtis – tapti vaikų žaidimų aikštele. Šiame balde – daug lentynėlių ir žaislų, o vaikas turi apibrėžtą ir nuo suaugusiųjų atskirtą savo erdvę.

Kabykla ir vazonai stambiems augalams sukurti lietuvių dizaino studijos „IDDO living“.

Šalia bendros erdvės susitikimams su klientais yra nedidelė virtuvėlė ir sanitarinis mazgas. Jame iš bendros erdvės „atiteka“ mikrocementinės grindys, prie praustuvo įrengtas veidrodis per visą sienos aukštį, kad vizualiai didintų WC patalpos erdvę.

„Šioje erdvėje yra viskas, ko reikia. Per visą sieną eina vitrininiai langai, tad patalpos yra tarsi „Paupio“ širdis“, – įsitikinusi G. Pažarskytė.

Palei vitrininius langus grindys dengtos mikrocemento danga, o labiau į patalpos centrą – dvisluoksnėmis „shaffron“ rašto ąžuolinėmis parketlentėmis.

„Planuota, kad didžioji dalis tos gyvybės ir šilumos sklis būtent iš šios grindų dangos – ji čia labai svarbi. Derinome medienos atspalvius prie medinių baldų, ieškojome įvairių faktūrų ir medžiagų pusiausvyros“, – pabrėžia G. Pažarskytė.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/03/LV_structum_outdoor_340x430_0320.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!