ŽALIAUSIAS MIESTAS PASAULYJE – KOPENHAGA

2020 m. spalio 26 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Kur pasaulyje galima maudytis judriame miesto uoste, vasarą slidėmis leistis nuo elektrinės stogo, plaukioti saulės baterija varoma elektrine valtimi, namus vėsinti jūros vandeniu, apsistoti ekologiškame viešbutyje ir valgyti ekologišką maistą už kiekvieno gatvės kampo? Žaliausiame pasaulio mieste – Kopenhagoje.

Danijos sostinė iki 2025 m. taps pirmuoju pasaulio miestu, neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu. Nulinė anglies dioksido emisija – tai subalansuotas anglies dvideginio išmetimas: kai į aplinką visiškai neišmetama anglies dioksido (CO2) arba iš aplinkos pašalinamas toks dėl žmogaus veiklos susidaręs jo kiekis, koks į ją išsiskyrė.

Pasiekus šį tikslą, bus dar labiau pagerinta gyvenimo kokybė mieste, kuris jau dabar garsėja dėl savo kanalų, senos tradicinės dviračių kultūros, tvirtos ekonomikos, skanių kepinių, stulbinančios architektūros ir laimingiausių pasaulyje gyventojų.

Iki 2025 m. Kopenhagoje apie 75 proc. anglies dioksido išmetimo sumažės dėl energetikos sistemos pertvarkymų, daugiausia susijusių su atsinaujinančios energijos dalies didinimu miesto centralizuotam šilumos tiekimui. Dabar vėjo energija sudaro daugiau nei 40 proc. Danijos elektros energijos poreikio.

Kopenhaga jau gamina šilumą iš komunalinių atliekų ir dar stato moderniausią kombinuotą šilumos ir elektros jėgainę, kūrenamą medienos atliekomis. Anglių naudojimo atsisakoma, o jas pakeitus dujomis, t. y. kitu iškastiniu kuru, tik efektyvesniu, bus naudojama 100 proc. tiek pat atsinaujinančios energijos.

ŽALIUOJANTI „KOPENHILL“ VIRŠŪNĖ

Svarbus Danijos sostinės orientyras yra „Kopenhill“ – atliekų deginimo jėgainė, kurios šlaitą visus metus dengia dirbtinė slidžių ir snieglenčių trasa – viena ilgiausių pasaulyje.

Šis ambicingas architektų įmonės „Bjarke Ingels Group“ (BIG) projektas konkursą Danijoje laimėjo dar 2011 m., tačiau „Amager Bakke“, arba „Kopenhill“, projektas įgyvendintas tik beveik po dešimtmečio.

Kombinuota atliekų jėgainė pradėjo veikti 2017 metais. Jėgainės krosnys ir turbinos kasmet 400 tūkst. tonų atliekų paverčia elektros ir šilumos energija, tiekiama 150 tūkst. namų. Darbo režimai gali būti keičiami, gaminama 0–63 MW elektros energijos ir 157–247 MW centralizuotai tiekiamos šilumos, atsižvelgiant į poreikį ir rinkos kainą. Jėgainė pagamina daugiau švaraus vandens, nei naudoja. Tikimasi, kad dėl filtravimo ir kitų technologijų sieros išmetimas sumažės 99,5 proc., kaip ir kiti išmetimai į aplinką. Ypatingas šio projekto sumanymas – kad iš iš 124 metrų aukščio kamino būtų išmetamas vandens garų „dūmų“ žiedas, simboliškai primenantis apie aplinkos taršą kaskart, kai anglies dioksido išmetimas pasieks toną.

„Kopenhill“ yra ne tik švariausia atliekų energiją gaminanti elektrinė pasaulyje. Jos pastatą pavyko paversti miesto socialinio gyvenimo centru: fasadu kopia alpinistai, stogu žygiuoja žygeiviai, o žmogaus sukurto kalno šlaitais leidžiasi slidininkai. Visuomenei 2019 m. spalį atidarytas 31 tūkst. kv. metrų ploto pastato stogas maksimaliai išnaudotas gyventojų sportui ir rekreacijai – ant jo 85 m aukščio šlaitinio stogo įrengta visus metus veikianti dirbtinė 1 500 metrų slidinėjimo trasa. Kiekvieną dieną siūloma nuo šlaito leistis slidėmis, snieglentėmis, rogutėmis, rengti žygius ir rinktis bėgimo maršrutus, kurie kyla iki pat dirbtinės viršukalnės, kur 78 metrų aukštyje įrengta stogo terasa bei kavinė. Tai galimybė miesto vidury slidinėti visus metus. Viršutinę slidinėjimo trasą sudaro juoda ir raudona trasos, vidurinę ir apatinę – mėlyna ir žalia trasos. Be to, čia yra slalomo trasa, laisvojo stiliaus parkas ir zona mažiesiems. Trasos danga pagamintas iš žalios spalvos plastiko, tad tereikia kaskart prieš ja leidžiantis tinkamai sutepti slides.

Daugiafunkcinis centras siūlo ir kalnų bėgimą – reguliariai rengiamos varžybos, kas greičiausiai užbėgs į viršūnę 5–35 proc. nuolydžio šlaitu. Takų sistemos veda į viršūnę tiek pėsčiųjų takeliais, tiek laiptais iš abiejų slidinėjimo trasos pusių. Viršūnėje vyksta gatvės mankštos užsiėmimai.

„Kopenhill“ tapo ir Kopenhagos miesto kalnų sporto centru. Jėgainės fasadą sudaro 1,2 metro aukščio ir 3,3 metro pločio aliuminio plokštės, sukrautos kaip milžiniškos plytos. Viena pastato siena naudojama ekstremaliai veiklai, kuri suteikia galimybę Danijos sostinės centre sportuoti lyg kalnuose.

Unikali laipiojimo siena yra 85 metrų aukščio ir 10 metrų pločio – aukščiausia pasaulyje. Ji suprojektuota taip, kad būtų modernios estetikos ir atitiktų laipiojimo funkcijas – suformuoti stogai, įtrūkimai, o kiekvienas žingsnis baigiasi nuožulnia atbraila, panašiai taip, kaip natūralūs maršrutai kalnuose dažnai baigiasi aikštelėmis.

Lankytojai į viršūnę ant jėgainės stogo gali pakilti ir keltuvu. Šalia jėgainės kamino įrengti stikliniai liftai. Lankytojams rengiamos ekskursijos į dirbtinę kalvą.Gidai pasakoja apie pastato architektūrą, tvarumą ir slidinėjimo trasą. Kelionė pėsčiųjų keliu žemyn trunka maždaug 45–60 minučių. Greta jėgainės esančioje teritorijoje planuojama įkurti bėgimo ir dviračių takus, poilsio parką ir čiuožyklą.

CENTRALIZUOTAS VĖSINIMAS – PROTINGAS ENERGIJOS VARTOJIMAS

Kopenhagoje taip pat plečiamas centralizuotas vėsinimo energijos tiekimas: nuo 2010 m. vis didesnę didelių bendrovių vėsinio energijos poreikį patenkina nuotolinis vėsinimas, kai aplink įmones cirkuliuoja jūros vanduo. Tai sumažina miesto atmosferoje 80 tūkst. tonų anglies dvideginio išmetimus.

Danijos centralizuoto šilumos tiekimo bendrovė „HTF“ įrengia centralizuoto vėsinimo sistemą Kopenhagos Høje-Taastrupo priemiestyje. Šilumos siurbliai užtikrins nebrangų šildymą ir tuo pat metu – energiją taupantį, prieinamą ir mažai anglies dvideginio išskiriantį centrinį vėsinimą. Iš esmės centralizuotas vėsinimas yra šalto vandens paskirstymas pastatams, kuriuos reikia vėsinti.

Įrengus keletą centralizuotų aušinimo įrenginių, o ne daug decentralizuotų, dėl padidėjusio efektyvumo sunaudojama mažiau energijos. Be to, sumažinamos investicijų, eksploatavimo ir priežiūros išlaidos.

Centralizuoto vėsinimo sistema skatina sinergiją su centralizuotu šildymu.

Vasarą, kai vėsinimo energijos suvartojimas yra didžiausias, o šilumos – mažiausias, šilumos gamybos svyravimai apsunkina šilumos pertekliaus kaupimą, todėl ketinama sukurti terminio vandens kaupimo sistemą.

MIESTO LABORATORIJA – ŠIAURĖS UOSTAS

Kopenhaga vykdo parodomąjį projektą, įgyvendinamą bendradarbiaujant energetikos technologijų įmonėms, universitetams ir miesto valdžiai. Naujasis Kopenhagos miesto rajonas Nordhavnenas (Šiaurės uostas) bus tvarus miesto rajonas, kuris sklandžiai derės su aplinka. Integruojant miesto energetikos infrastruktūrą, atnaujinamas visas Kopenhagos Šiaurės uosto rajonas. Jis suprojektuotas kaip pažangiausia energijos laboratorija ir geriausias tvaraus miesto planavimo pavyzdys. Planai paversti seną uosto teritoriją patraukliu rajonu, kuriame gyvens ne mažiau kaip 40 tūkst. gyventojų, dar tėra projektai ir bus baigti po dešimtmečių. Projektas taps vienu didžiausių miesto plėtros projektų tiek statybų, tiek tvarumo požiūriu.

Tvarumas bus tūkstančių ten gyvenančių žmonių kasdienio gyvenimo dalis. Bus įtvirtintas vadinamasis „penkių minučių principas“ – visus pastatus bus galima pasiekti ne ilgiau kaip per penkias minutes, įskaitant mokyklą, sveikatos priežiūros įstaigas, parduotuves ar metro. Kopenhaga skatina naudoti dviračius ir viešąjį transportą, tad pėsčiomis ar dviračiu užtruktų ne daugiau kaip penkias minutes pasiekti viešąjį transportą.

Šioje anglies dvideginio atžvilgiu neutralioje miesto zonoje bus pritaikytos tokios energijos rūšys kaip centralizuotas vėsinimas, centralizuotas šildymas ir geoterminė energija bei saulės elementai. Didžiausia pasaulyje šildymo saugykla vasarą kaups šilumos perteklių ir žiemą naudos sukauptą energiją.


ŽYDINTYS STOGAI – PRIVALOMI

Kopenhaga – pirmasis Europos miestas, į savo aplinkosaugos planus įtraukęs įstatymą, nustatantį, kad ant visų naujai pastatytų pastatų stogų turi būti įrengtos žaliosios zonos. Tokie stogai nuo 2010 m. privalomi daugumai didelių pastatų, kurių paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal keletą kriterijų. Apskaičiuota, kad visame mieste jau įrengta 200 tūkst. kv. metrų stogų sodų.

Žalieji stogai turi lietaus nuotekų surinkimo sistemą, kuri naudojama augalams laistyti ir prižiūrėti, tad laistymo sistemų nereikia. Tai sumažina miesto vandens sistemos apkrovą. Manoma, kad žalieji stogai gali sulaikyti iki 80 proc. kritulių ir taip sumažinti potvynių riziką drėgnaisiais metų laikotarpiais. Dirvožemis ant žaliųjų stogų veikia kaip dulkių dalelių surinkimo sistema, padedanti išlaikyti švarų orą. Kiti žaliųjų stogų privalumai yra miesto temperatūros ir miesto šilumos salos efekto sumažinimas, pastatų apsauga nuo ultravioletinių spindulių ir staigių temperatūros pokyčių bei maisto gamyba, mieste pasodinus daržus.

SAULĖS VAROMOS VALTYS IR EKOLOGIŠKA VAKARIENĖ

Daugiau nei du trečdaliai Kopenhagos viešbučių turi ekologinį aplinkosaugos sertifikatą ir kiekviename viešbutyje yra aplinkosaugos vadybininkas. Vakarieniaujant bet kuriame restorane lankytojus stebina tvari Kopenhagos filosofija: net daugelis picų, mėsainių, dešrelių ir alus gaminami iš ekologiškų produktų. Aukščiausias pasiekimas – „Geranium“: tai vienintelis ekologiškas restoranas, pelnęs tris „Michelin“ žvaigždes.

Visų Kopenhagos miesto autobusų varikliai keičiami iš dyzelinių į elektrinius, kuriems įkrauti, žinoma, bus naudojama žalia elektros energija. Šešios didžiausios Danijos savivaldybės, kaip ir sostinė, paskelbė deklaraciją, kad atnaujindami autobusų parkus nuo 2021 m. pirks tik nulinės emisijos autobusus. Taip nutarė Kopenhaga, Orhusas, Odensė, Olborgas, Vailė ir Frederiksbergas. Nutarta rinktis elektrines baterijas ir vandenilio kuro elementus. Pirmieji vandeniliniai autobusai Kopenhagoje turi būti pradėti naudoti 2020 metais. Ribotas akumuliatorių elektrinių autobusų skaičius jau naudojamas – jie važinėja dviem maršrutais.

Kopenhagoje galima išsinuomoti elektrinį dviratį, čia vis daugiau kelio dangos skiriama dviračių eismui – juk tai miestas, kuriame dviratis „valdo“. Net parlamento nariai kasdien mina pedalus, važiuodami vienu iš dviejų neseniai mieste pastatytų dviračių tiltų.

Tie, kas mieliau keliauja vandeniu Kopenhagos kanalais, gali rinktis valtis, kurios turi elektrinius, saulės energiją naudojančius variklius ir yra pagamintos iš tvarių medžiagų, kaip ir medinės prieplaukos. Beje, iškristi iš valties visiškai nebaisu – Kopenhagos vandens telkiniai ir net uosto kanalas yra pakankamai švarūs maudytis.

Danija ne veltui garsėja kaip viena iš laimingiausių vietų Žemėje, o Kopenhaga – vienas geriausių miestų gyventi.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/11/340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!