Tarptautinė architektūros firma „Gensler“ pasiūlė šalia Paryžiaus Dievo motinos katedros įkurti paviljoną, kaip laikiną pamaldų vietą po šiemet katedroje įvykusio gaisro, sunaikinusio katedros stogą.
Aikštėje priešais katedrą esantis „Pavillon Notre-Dame“ yra skirtas bažnyčios pamaldoms ir turgavietėms gyventojams bei lankytojams. Laikinas statinys čia stovės kol bus restauruojama 850 metų senumo katedra. „Notre-Dame“ medienos karkasas mansardoje užsidegė 2019 m. balandžio 15 dieną, liepsna greitai sunaikino stogą ir bokšto smaigalys įgriuvo į žemiau esančias grindis.
Laikinas statinys naujoms funkcijoms
„Gensleris” komanda parengė koncepcinį pasiūlymą reaguodamas į „Notre-Dame” vyriausiojo rektoriaus vyskupo Patricko Chauvet ir Paryžiaus mero raginimus sukurti laikiną struktūrą, kurioje galėtų bent laikinai vykti pamaldos.
„Pavilion Notre-Dame“ atkartotų tikslius katedros navos matmenis, kad joje žmonės jaustųsi, kaip pažįstamoje erdvėje, nors gal kiek kitokioje, bet vistiek labai jaukioje.
Stogas bus pagamintas iš etileno tetrafluoro etileno (EFTEC) pagalvėlių, lengvos plastikinės membranos, o sienos iš permatomų polikarbonato plokščių.
Plokštės, esančios už altoriaus, galėtų būti pašalintos, kad vidinis vaizdas netrukdytų „Notre Dame” vakariniam fasadui. Šias kilnojamas plokštes taip pat būtų galima pridėti, pasukti ar nuimti. Tai suteikia galimybę paruošti paviljono erdvę religinėms ceremonijoms arba sukurti naują erdvę turgui, spektakliams. Paviljono rėmas būtų pagamintas iš sudegusios medienos.
Simbolis atminimui įtvirtinti
„Apdegusio medžio panaudojimas simbolizuoja tai kas nutiko, taip išreikšdamas atgimimo ir transformacijos simbolikos reikšmę”, – teigė „Gensler” direktorius Duncan Swinhoe.
Architektai teigė, kad jie nori sukurti „nuolankią“ erdvę, jautrią jos vietai ir situacijai, kuri galėtų tapti bendruomenės centru, kol „Notre-Dame“ atkuriama.
„Svarbu, kad katedros dizainas būtų tikras ir nesugadintas. Norėjome rasti pusiausvyrą tarp struktūros, kuri kviečia bendruomenę, tačiau kuri gali būti pertvarkyta į dvasinį prieglobstį, kai švenčiamos mišios. Tikimės, kad tai Paryžiaus ir viso pasaulio žmonėms simbolizuos viltį ir atgimimą“, – pridūrė D. Swinhoe.
Prancūzijos prezidentas Emmanualis Macronas pažadėjo atstatyti „Notre-Dame“ vos per penkerius metus, ty iki Paryžiaus 2025 m. Olimpinių žaidynių. Tai, ekspertų teigimu, neįmanoma.
Architektai ir dizaineriai iš viso pasaulio sukūrė pasiūlymus dėl galimo sudegusio bokšto pakeitimo, įskaitant stiklinę tvorą ir viešą šiltnamį. Amerikos architektai „Soltani + LeClercq“ pasiūlė permatomą membraną, kuri, kaip drugelis, galėtų uždengti katedrą jos rekonstrukcijos metu.
Laukiama atkūrimo
„Gensler“ įmonė buvo įkurta 1965 metais. 2016 metais komanda pasiūlė pastatyti plieno ir stiklo burbulą, kuris galėtų plūduriuoti Temzėje ir laikinai priimti JK parlamentą, kol pagrindinis pastatas bus restauruojamas. Po žemės drebėjimo Naujojoje Zelandijoje sugriovus Kraistčerčo katedrą, japonų architektas Shigeru Banas pastatė laikiną pakaitalą iš kartono, kad būtų galima laikyti po nelaimės išlikusias nuolaužas.
Iš karto po didžiojo gaisro, Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard Philippe paskelbė tarptautinį architektų konkursą atkurti Paryžiaus Dievo motinos katedrą. Daugiau nei dviejų šimtų metrų bokšto, sudegusio per gaisrą, struktūrą sudarė medis ir švinas. Kalbėdamas apie rekonstrukcijos planus, E. Philippe sakė, kad konkursas: „leis mums užduoti klausimą, ar turėtume atkurti tiksliai tokį bokštą, kokį jį sukūrė [architektas Eugenijus] Viollet-le-Duc. Arba, kaip dažnai būna paveldo evoliucijoje, mes turėtume suteikti katedrai naują veidą“.
Restauravimo ekspertas Frédéric Létoffé, istorinių paminklų atstatymo įmonių grupės vadovas, antradienį konferencijoje sakė, kad restauravimo darbai gali užtrukti „nuo 10 iki 15 metų“. Renovacijos projektui jau surinkta daugiau nei 1 milijardas eurų. Iš kurių, 700 milijonų eurų paaukojo trys turtingiausios Prancūzijos šeimos.
Paryžiaus meras Anne Hidalgo pradėjo organizuoti lėšų rinkimo akcijas, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paragino Europos Sąjungos valstybes nares apsvarstyti finansinės paramos galimybę. Kadangi katedra yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, organizacija taip pat įsipareigojo remti katedros restauravimą ir skyrė 455 mln. eurų.
„Gensler“ vizualizacijos. Dezeen.com informacija
