Šiame straipsnyje aptarsime tik surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumus ir dažniausias darbo su jomis klaidas bei būdus, kaip tų klaidų išvengti, bet pokalbio pradžioje prof. dr. J. Valivonis pabrėžia svarbiausią bet kurios statybos sąlygą: projektuotojas ir statybos aikštelėje dirbantis statybos vadovas privalo tinkamai suprasti statybinių konstrukcijų elgsenos mechaniką, teisingai vertinti galimus poveikius, tinkamai įvertinti galimas statybinių konstrukcijų gamybos ir surinkimo technologijas. „Atsižvelgdami į tai, parinkę tinkamiausias konstrukcijas ir naudodami tinkamiausias technologijas, turėsime puikius aukštos kokybės pastatus. Ne mažiau įtakos pastatų kokybei turi sąžiningas ir kruopštus visų statybos dalyvių darbas“, – įsitikinęs prof. J. Valivonis.

Vienas didžiausių pranašumų – statybos sparta

Vienas pagrindinių surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumų, pasak prof. J. Valivonio, yra statybos sparta. „Šios konstrukcijos gaminamos gamykloje, todėl konstrukcijų gamybos ir montavimo laikas „nesikerta“. Tai reiškia, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti pradėtos gaminti dar nepradėjus statyti pastato. Jos paprastai yra gaminamos uždaruose cechuose, vadinasi, gamyba gali vykti ir esant minusinei temperatūrai, lyjant arba sningant. Šie gamtos reiškiniai netrukdo konstrukcijų gamybos procesui“, – sako prof. J. Valivonis. Taip pat konstrukcijos gali būti gaminamos stendiniu būdu, t. y. vienu metu gali būti betonuojamas didelis kiekis konstrukcijų. Gamyklose gamyba gali būti organizuota ir keliomis pamainomis.

Be to, pasak profesoriaus, konstrukcijų gamybos procesui (betono kietėjimui) pagreitinti gali būti naudojamas betono pašildymas kietėjimo metu. Gaminant konstrukcijas gamykloje, gerokai paprasčiau automatizuoti statybos procesus. Didelę dalį gamybos procesų gali atlikti robotai (armatūros gaminių gamyba, betono klojimas, konstrukcijų pjaustymas ir kt.). „Jei reikia labai daug konstrukcijų, vieno objekto konstrukcijos tuo pat metu gali būti gaminamos keliose gamyklose, nes Lietuvoje ir užsienyje dauguma gelžbetoninių konstrukcijų gamyklų gali gaminti tos pačios nomenklatūros gaminius“, – pabrėžia prof. J. Valivonis.

Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti sandėliuojamos gamyklos sandėliuose ir į statybos aikštelę vežamos pagal konstrukcijų montavimo technologinėje kortelėje numatytą grafiką, be to, esant sudėtingoms sandėliavimo sąlygoms, statybos aikštelėje konstrukcijos gali būti montuojamos tiesiog kraunant jas iš transporto priemonių. Statinio statybos sparta didėja ir dėl akivaizdžiai sumažėjusio statybos darbų skaičiaus statybos aikštelėje. Sumažėja daug procesų, kuriems reikia rankų darbo: tai klojinių rinkimas, armatūros rišimas, betono klojimas ir kt. „Gerokai sumažėja ir statybos aikštelėje atliekamų vadinamųjų šlapių statybos procesų, o tai ypač svarbu statant mūsų klimato zonoje, kur atlikti betonavimo darbus (armatūros ruošimas, betono klojimas, betono kietėjimas) žiemos sąlygomis yra sudėtinga ir kartais net nepageidautina, – pabrėžia prof. J. Valivonis. – Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gaminant surenkamuosius gelžbetoninius objektus galima akivaizdžiai sumažinti apdailos darbų, šilumos izoliavimo, elektros instaliavimo darbų apimtis statybos aikštelėje. Tai taip pat trumpina bendrą statybos laiką.“

Galimybė taupyti medžiagas, išgauti geresnę kokybę ir mažiau teršti aplinką

Didelę dalį statybos procesų perkėlus į gamyklą, pasak profesoriaus, statybos aikštelėje sumažėja gamtą teršiančių procesų. Atliekant konstrukcijų gamybos darbus gamykloje žymiai paprasčiau kontroliuoti aplinką teršiančių medžiagų išmetimą į aplinką.

Dar vienas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumas, palyginti su monolitinėmis konstrukcijomis, yra galimybė padidinti gelžbetoninių konstrukcijų kokybę. Konstrukcijų gamybos proceso metu naudojant robotus, vykdant sistemingą kokybės kontrolę, gaunami žymiai mažesni konstrukcijų matmenų, armatūros padėties nuokrypiai. Kaip rodo atliekami tyrimai, mažesnė ir betono fizines bei mechanines savybes charakterizuojančių rodiklių reikšmių dispersija. Tokiu atveju gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo normatyviniai dokumentai leidžia mažinti skaičiavimui naudojamų dalinių patikimumo koeficientų reikšmes. Tai leidžia taupyti statybines medžiagas, gamtinius išteklius, mažiau teršti aplinką.

Nereikia papildomos apdailos

Pagal architektūrines galimybes šiuo metu gaminamos surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos neleidžia pasiekti statinio arba pastato įmantrios konfigūracijos (plane), šiuo požiūriu pranašumų turi monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, tačiau prof. J. Valivonis atkreipia dėmesį, kad naudojant gelžbetonines konstrukcijas, pavyzdžiui, išorinėms sienoms, šie gaminiai gali būti gaminami iš karto su apdailos sluoksniais ir norimos paviršiaus faktūros. Tokiu atveju nereikia papildomos apdailos. Be to, šiuolaikinis betonas yra gana ilgalaikė medžiaga, todėl tokių sieninių plokščių paviršius ilgą laiką išlieka nepažeistas, jam nereikia papildomos apdailos.

Puikios šilumos ir garso izoliacinės savybės bei ugniaatsparumas

Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti sluoksniuotosios. Pasak prof. J. Valivonio, pagal šilumos ir garso izoliacines savybes surenkamosios sluoksniuotosios gelžbetoninės konstrukcijos nenusileidžia kitoms statybinėms medžiagoms. Surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų gamybai, naudojant lengvąjį betoną, galima pasiekti gana gerus jų šiluminius techninius rodiklius. „Šiuolaikinės technologijos leidžia surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų sluoksnius derinti, atsižvelgiant į jiems keliamus fizikinius ir mechaninius reikalavimus. Taip pasiekiama norima konstrukcijos laikomoji galia, šiluminė ir garso varžos“, – pabrėžia J. Valivonis.

Pasak profesoriaus, surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos pagal atsparumą ugniai ir aplinkos poveikiui, palyginti su monolitinėmis gelžbetoninėmis konstrukcijomis, pranašumų neturi, tačiau niekuo ir nenusileidžia. Bet, jo tvirtinimu, visos gelžbetoninės konstrukcijos turi akivaizdų pranašumą, palyginti su plieninėmis konstrukcijomis. Betonas dažnai naudojamas kaip apsauginis sluoksnis tiek užtikrinant plieninių konstrukcijų ugniaatsparumą, tiek jų apsaugą nuo aplinkos poveikių.

Būtina laikytis specifinių kokybės kontrolės reikalavimų

Norint užtikrinti pastatų iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę, pasak prof. J. Valivonio, būtina laikytis šioms konstrukcijoms keliamų specifinių kokybės kontrolės reikalavimų gamybos metu, o statybos aikštelėje turi dirbti tinkamos aukštos kvalifikacijos darbų vadovai, gerai susipažinę su surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbų technologija. Privalo būti paruoštos konstrukcijų surinkimo technologinės kortelės, renkant konstrukcijas privaloma laikytis numatytos eilės tvarkos, nes ją pažeidus neišvengiamai nukentės pastato kokybė. Gali kilti pavojus pastato pastovumui ir ilgalaikiškumui.

Konstrukcijas transportuojant, keliant ir sandėliuojant privaloma laikytis gamyklos nurodytų pakabinimo ir atrėmimo schemų. Nesilaikant šios tvarkos, konstrukcijos gali būti pažeistos joms dar nesant projektinėje padėtyje. Iki pradedant eksploatuoti atsiradusios pažaidos rimtai pablogina statinio (pastato) kokybę. Šios pažaidos dažniausiai turi įtakos konstrukcijų ilgalaikiškumui. „Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę užtikrinti apskritai yra paprasčiau nei monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų“, – pabrėžia prof. J. Valivonis.

Norint užtikrinti pakankamą laikomąją galią, gerą kokybę ir tai, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos būtų ilgalaikės, per visus statybos proceso etapus būtina laikytis konkrečių reikalavimų: projektuojant, sandėliuojant, transportuojant, montuojant ir eksploatuojant.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad, kitaip nei monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, projektuojant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas privaloma tikrinti laikomąją galią, pleišėjimą ir deformavimąsi visų etapų metu – pradedant gamyba ir baigiant naudojimu.

„Statinio (pastato) pastovumui ir ilgalaikiškumui labai svarbus tinkamas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų jungčių įrengimas, jų apsauga nuo įvairių galimų aplinkos poveikių (drėgmės, cheminių medžiagų)“, – pabrėžia prof. J. Valivonis.

Pasak jo, kartais konstrukcijos, jų dar neveikiant išoriniams poveikiams, gali būti supleišėjusios, per daug įlinkusios. Bloga betono sudėtis arba technologiniai pažeidimai gali sukelti pažeidimų konstrukcijų apdailiniuose sluoksniuose. Netinkamas konstrukcijų surinkimas gali sukelti pažeidimų, kurie turės įtakos konstrukcijų ir pastato laikomajai galiai bei jų estetiniam vaizdui.

Dažniausios statybos klaidos ir kaip jų išvengti

Klaidas gali lemti technologinių reikalavimų nesilaikymas gaminant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas, prasta konstrukcijų gamybai naudojamų medžiagų kokybė, medžiagų (ypač betono) sudėtis, pažeidimai, atsiradę konstrukcijas transportuojant, sandėliuojant, surenkant ir pan.

Tačiau bene dažniausiai pasitaikanti statybos „bėda“, pasak prof. J. Valivonio, yra netinkamai įrengtos konstrukcijų jungtys: „Netinkamai įrengtose konstrukcijų (ypač išorinių) jungtyse gali atsirasti šalčio tiltelių, į šilumos izoliaciją gali patekti vandens – tuo atveju pablogės pastato šiluminiai rodikliai.“

Smulkmenos dažnai lemia didelius rezultatus

Prof. J. Valivonio minėtą tinkamo surenkamųjų gelžbetonio elementų jungčių įrengimo temą pratęsia ir UAB „Delta Nova“ direktorius Saulius Pilka, kalbėdamas apie atraminius konstrukcijų mazgus. Įmonė „Delta Nova“ prekiauja vokiečių gamintojo „Calenberg Ingenieure“ elastomeriniais atraminiais guoliais, dažniausiai naudojamais būtent surenkamojo gelžbetonio pastatų karkasams.

„Atraminiai guoliai padeda apsaugoti pastatų konstrukcijas nuo pažeidimų tose vietose, kur atskiri standūs konstrukciniai elementai remiasi vienas į kitą ir turi atlaikyti ne tik dideles gniuždymo jėgas, bet ir, veikiami temperatūros ar eksploatacinių apkrovų, gali pasislinkti ar pasisukti vienas kito atžvilgiu. Tiesioginis gelžbetoninių elementų kontaktas tokiu atveju reikštų neabejotiną įtempių koncentracijos ir plyšių atsiradimą“, – sako S. Pilka.

Pasak jo, ne visada konstruktoriai skiria užtektinai dėmesio tam, kad būtų parinkti reikiami atraminiai guoliai ir projekte apibūdinti pagrindiniai jų parametrai, labai dažnai brėžiniuose būna nurodyta tiesiog „neopreno tarpinė“. UAB „Delta Nova“ direktorius S. Pilka pabrėžia, kad neoprenas tėra vienas iš chloropreno gumos (CR) pavadinimų, o atraminiai elastomeriniai guoliai gaminami ne tik iš chloropreno, bet ir iš EPDM, SBR, NBR, natūralaus kaučiuko (NR) bei įvairių minėtųjų tipų gumos kombinacijų, ir svarbu nurodyti ne jų „žaliavinę kilmę“, o funkcinius parametrus: leistiną slėgį, t. y. maksimalią vertikalią reakciją, horizontalias bei kampines deformacijas.

Elastomeriniai atraminiai guoliai, skirti statiškai konstrukciniams elementams atremti, pagal pritaikymą gali būti dvejopi:

1) deformaciniai („paprastieji“) atraminiai guoliai („Cibila“, „Compact S65“, „Compact S70“, CR2000, „Perforated 205“, „Sandwichbearing Q“ ir kt.) – tai homogeninės arba plieno lakštais ar specialiais audiniais armuotos guminės plokštelės, kurios tolygiai paskirsto (perduoda) jėgą atraminiam elementui ir leidžia atremiamam elementui pasislinkti horizontaliai (pavyzdžiui, dėl temperatūrinės elemento deformacijos) ir pasisukti (pavyzdžiui, atremtam sijos galui dėl jos įlinkio) būtent dėl guminės plokštelės elastinės deformacijos (žr. pav.);  

2) slystamieji atraminiai guoliai („Ciparall“, „Civalit“, „Perforated 205 Sliding Bearing“) – tai guoliai, turintys slystamąjį paviršių ir slystamąją plokštelę. Šio tipo guoliai naudojami ten, kur numatomi santykinai dideli konstrukcinių elementų poslinkiai.

Pasak S. Pilkos, tinkamai parinkę atraminius guolius konstruktoriai gali išvengti horizontalių reakcijų nuo sijų poslinkių ir deformacijų perdavimo į koloną (t. y. papildomos skersinės jėgos ir papildomo momento ties kolonos pamatu atsiradimo) ar ašinės jėgos ekscentriciteto atsiradimo dėl pasislinkusio sijos galo.

„Taip atraminis guolis gali gerokai atpiginti pagrindinius laikančiuosius konstrukcijos elementus (sutaupyti armatūros, sumažinti kolonų skerspjūvius), užtikrinti didesnį pastato konstrukcijos patikimumą ir sumažinti eksploatacines išlaidas“, – pabrėžia UAB „Delta Nova“ direktorius S. Pilka.

Gelžbetonio jungčių sprendiniai – nuo projektavimo stadijos

Sprendinius gelžbetonio jungtims ir statybinėms kompozitinėms konstrukcijoms siūlo korporacija „Peikko Group“, įkurta 1965 m. Lahti, Suomijoje. „Ši šeimos valdoma bendrovė šiandien yra pasaulinė šios srities lyderė“, – sako UAB „Peikko Lietuva“ projektų vadovas Linas Lelešius. Korporacijoje visame pasaulyje dirba per 1 200 savo srities profesionalų. „Peikko“ siūlo savo klientams inovatyvius sprendimus, kurie pagreitina ir supaprastina statybos procesus, užtikrina jų patikimumą.

„Peikko“ istorija prasidėjo prieš beveik 50 m., kai bendrovės įkūrėjas Jalo Paananenas, įdėtinių detalių gamybos ir tiekimo srities pradininkas, pradėjo gaminti įstrižus ryšius gelžbetoninėms sienoms. Šį produktą „Peikko“ parduoda iki šiol.

„Peikko“ teikiama nauda prasideda nuo projektavimo. Tai nemokama programinė įranga konstruktoriams „Peikko Designer“, kuri atlieka gelžbetonio varžtinių jungčių, įdėtinių detalių ir praspaudimo armatūros skaičiavimus, generuoja brėžinius. Greitai „Peikko Designer“ bus papildytas ir moduliu kompozitinėms sijoms „Deltabeam“ parinkti.

Be to, įmonė gali pasiūlyti didelį programinių priedų rinkinį populiariausioms dvimatėms (2D) ir trimatėms (3D) projektavimo programoms, tokioms kaip „Tekla“, „Revit“, „Nemetschek“ ir „AutoCAD“.  „Peikko“ programinių įrankių naudojimas optimizuoja projektavimo procesą ir jį daro patikimesnį, greitesnį bei lengvesnį. Esant poreikiui, nemokamai atlieka specifinių nestandartinių gaminių projektavimą ir gamybą.

Svarbu paminėti, kad „Peikko“ teikia technines konsultacijas visais klausimais, susijusiais su savo produkcija nuo projektavimo iki galutinio įrengimo.

Standartiniai sertifikuoti gaminiai per trumpiausią laiką

„Peikko“ siūlomų didelio asortimento standartinių gaminių gelžbetoniui naudojimas tiesiogiai veikia gamybos ir statybos procesus. Kai svarbu yra patikimumas ir terminai, „Peikko“ teikiama nauda matoma labiausiai. Projektuotojams, gamintojams ir statytojams nereikia atskirai skaičiuoti, projektuoti ir gamintis įdėtinių detalių, užtenka atsivertus „Peikko“ katalogus pagal reikalingas apkrovas ir paskirtį parinkti standartinį gaminį, ir jis bus pristatytas iš „Peikko“ sandėlių per trumpiausią laiką. Taip sutaupoma laiko, lėšų ir gaunamas sertifikuotas, kokybiškas gaminys. Dirbant su sudėtingais ir specifiniais projektais, dažnai atsiranda poreikis naudoti specialaus antikorozinio atsparumo gaminius, tad „Peikko“ skubiai gali pristatyti specialius cinkuotus ar nerūdijančiojo plieno gaminius iš sandėlių Suomijoje.

Varžtinės jungtys tokios pat standžios kaip ir monolitinio gelžbetonio

Atskirai kalbant apie gelžbetoninių pamatų su kolonomis jungtis ir kolonų su kolonomis ar rėmsijėmis jungtis, „Peikko“ yra pirmoji bendrovė, gavusi oficialų Europinį techninį liudijimą (ETL, angl. ETA), kuriame patvirtinama, kad „Peikko“ varžtinės jungtys yra tokios pat standžios kaip monolitinio gelžbetonio. „Dar prieš dešimt metų Lietuvoje buvo žinomas ir naudojamas tik vienas gelžbetoninių kolonų įtvirtinimo būdas pamatuose – tvirtinimas lizduose. „Peikko“ pristatytas varžtinis alternatyvus sprendimas dabar sėkmingai baigia išstumti „lizdinį“ tvirtinimo būdą. Tai lemia mažesnės žemės darbų ir pamatų įrengimo išlaidos, patikimumas, tikslumas ir, svarbiausia, trumpesnis bendras projekto įvykdymo laikas. Tuometė naujovė visiškai pasitvirtino ir dabar gelžbetonio gamintojų bei statybos bendrovių dažnai naudojama“, – pabrėžia L. Lelešius.

Sijose paslėptos konsolės ir statybinės kompozicinės konstrukcijos

Kitas svarbus „Peikko“ siūlomas sprendinys – paslėptos konsolės. Šios konsolės gali būti įrengiamos gelžbetoninėms kolonoms su sijomis sujungti, gelžbetoninėms sienoms su sijomis sujungti ar sijoms su kitomis sijomis sujungti. Šios jungties esminis pranašumas – išsikišimo nebuvimas kolonos užpylimo klojinyje metu, galimas konsolės padėties koregavimas montavimo metu ir tuščia erdvė po sija sujungimo vietoje, nes konsolė paslėpta sijoje. Taip praplečiamos ribos erdvėms planuoti ir sąlygoja paprastesnį inžinerinių tinklų įrengimą.

„Peikko“ išskirtinumas – ir gaminamose statybinėse kompozicinėse konstrukcijose, plačiai naudojamose su surenkamuoju gelžbetoniu. Svarbiausias šios sistemos elementas yra „Peikko“ išradimas – kompozicinės sijos „Deltabeam“. Pasak L. Lelešiaus, šių sijų teikiami pranašumai labiausiai atsiskleidžia būtent naudojant su surenkama kiaurymėtųjų plokščių perdanga. Jungčių patikimumas, garantuotas ugniaatsparumas, aukščio ir erdvės taupymas bei techninis palaikymas per visą projekto eigą daro šį sprendimą pranašesnį, palyginti su kitais.

„Mūsų produkciją naudoja visi didžiausi Lietuvos gelžbetonio gamintojai, didžiausi rangovai (YIT, PST, „Mitnija“ ir kt.) ir kiti statytojai, nes „Peikko“ yra pelnęs patikimo ir lankstaus tiekėjo vardą“, – sako UAB „Peikko Lietuva“ projektų vadovas L. Lelešius.

„Peikko“ sprendimai buvo pritaikyti Visagino AE uždarymo projekto metu, Klaipėdos „Fortum“ projekto metu, „Senukų“ administraciniam pastatui prie Kauno „Megos“, beveik visoms arenoms, Kauno ir Vilniaus oro uostams, Kauno oro uosto didžiausiam regione orlaivių angarui ir daugumai kitų projektų.

Hidroizoliacijos svarba

Kad į surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas nepatektų drėgmės, kad jos išliktų sausos ir apsaugotos nuo neigiamų atmosferos ir kitų žalingų veiksnių poveikio, prireikia hidroizoliacijos. „Dažniausiai hidroizoliavimo klaidos daromos įrengiant pastatų terasas, balkonus, pamatus ir rūsius, bet prireikia hidroizoliuoti ir kitus paviršius. Paprastas, bet laiku priimtas su hidroizoliacija susijęs sprendimas sutaupo nemažai pinigų ir laiko“, – sako UAB „Hidrostata“ direktorius Ruslanas Šiudeikis.

UAB „Hidrostata“ dirba su graikiškais „Maris Polymers“ produktais visoje Lietuvoje. Įmonė siūlo hidroizoliacijos problemų sprendimus, prireikus specialistai naudoja ir įvairius medžiagų derinius, kad pasiektų patį geriausią rezultatą. „Maris Polymers“ – tai poliuretano polimerų arba epoksido dervų pagrindu pagamintos tepamos ir liejamos dangos įvairiems paviršiams hidroizoliuoti ir apsaugoti. Šių medžiagų gamintojai jau daugiau kaip 30 metų specializuojasi poliuretano dangų gamybos srityje, unikalios teptinės ir šaltuoju būdu formuojamos hidroizoliacinės bei apsauginės dangos visame pasaulyje pelnė puikias rekomendacijas. Puikių charakteristikų medžiagos leidžia išspręsti net sudėtingiausius šiuolaikinės statybos architektų ir konstruktorių keliamus uždavinius.

UAB „Hidrostata“ sandarina ir dengia įvairius betono paviršius, pastatų sienas, terasas, balkonus, pamatus, senus ir naujus stogus, įvairias gelžbetonio konstrukcijas, tiltų konstrukcijas, vandens rezervuarus ir pan.

Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai, vis dar nemaža dalis daugiabučių namų turi bėdų dėl aptrupėjusių, įskilusių fasadų, pelijančių sienų ir drėgmės gyvenamosiose patalpose. Dažniausia šių problemų priežastis – nesandarios tarpblokinės sandūros ar blokai, nusidėvėjus apdailiniam sluoksniui, nebeatsparūs besiskverbiančiai į konstrukciją drėgmei.

UAB „Hidrostata“ gali pasiūlyti išskirtinį sprendimą – siūlių sandarinimą ir visos sienos hidroizoliaciją su hidroizoliacine membrana „Mariseal“. Tokia hidroizoliacinė danga būna vienalytė, be sandūrų, ypač atspari vandeniui, šalčiui, karščiui ir UV spinduliuotei, bet laidi garui. Danga išlieka elastinga, esant temperatūrai nuo –30 iki +90 °C, netrūkinėja. Ji atspari plovikliams, naftos produktams, šarmams, druskoms ir jūros vandeniui. Dėl šių medžiagos savybių padengtas paviršius nepraleidžia į konstrukciją drėgmės, todėl sienos išlieka sausos, o tai lemia didesnę jų šiluminę varžą. 

Pasak UAB „Hidrostata“ direktoriaus, „Maris Polymers“ – ne tik hidroizoliacija, su šiomis dangomis galima turėti ir izoliuotą, ir gerai atrodantį paviršių.