Buvusi uždara teritorija Vilniaus širdyje, Vasario 16-osios gatvėje, atsikratė visų užtvarų ir miesto panoramoje sušvitusi atgaivinta praėjusių epochų architektūra, grakščiais moderniais pastatais pradeda naują, smagaus šurmulio kupiną, gyvenimą.

„Šv. Jokūbo kvartalas plėtojamas vienoje istoriškai vertingiausių Vilniaus vietų – greta Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei vienuolyno, šalia Lukiškių aikštės. Istorinė aplinka ir unikali architektūra tapo esminiu įkvėpimu projekto vizijai – sukurti šiuolaikišką, darniai į naujamiesčio kontekstą įsiliejantį kvartalą, kuriame derėtų moderni pastatų kokybė, komercinė infrastruktūra ir išsaugotas kultūros paveldas. Pagrindine kvartalo ašimi išliko bažnyčia, o šalia esantis kompleksas tarsi griežia antruoju smuiku, harmoningai įsiliedamas į kvartalo architektūrą, papildydamas A. Goštauto gatvės ir Neries išklotinę. Taip pat norėjome priartinti kompleksą prie upės, sukurti naujus pėsčiųjų ryšius, atverti visuomenei tai, kas šimtus metų buvo uždaryta“, – sako Šv. Jokūbo kvartalą plėtojančios UAB „Orkela“ vadovė Anastasija Pocienė.
UAB „Orkela“ priklauso fondui „Lords LB Special Fund IV“, kurį valdo įmonė „Lords LB Asset Management“ – Lietuvos banko licencijuota investicijų valdymo bendrovė, nuo 2008 m. teikianti paslaugas instituciniams ir privatiems investuotojams. „Lords LB AssetManagement“ iš viso valdo 20 kolektyvinio investavimo subjektų, visa jų valdomo turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. siekė 1,331 mlrd. eurų.
Galima skirti kelias plėtojamo Šv. Jokūbo kvartalo dalis: Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu, viešbučio pastatai su vidiniu kiemeliu ir Šiuolaikinės mokyklos centro (ŠiMC) pastatai su viešu sodu.
A. Pocienės teigimu, didžiausi projekto iššūkiai buvo susiję su paveldo apsauga ir architektūriniais sprendiniais. Reikėjo rasti naujos statybos poreikių ir istorinių pastatų rekonstrukcijos balansą, išlaikyti architektūrinį vientisumą ir suderinti sprendinius su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais. Taip pat buvo sudėtinga pritaikyti modernias technologijas ir inžinerinius sprendimus taip, kad jie neiškraipytų autentiško kvartalo charakterio.
„Siekėme sukurti daugiafunkcę erdvę, kurioje derėtų miesto istorija, šiuolaikinė architektūra, miestiečių gyvenimas ir modernios paslaugos. Pagrindiniai projekto lūkesčiai – girdėti vaikų klegesį mokyklos kieme, pritraukti miesto svečius į aukštos klasės viešbutį su restoranais, konferencijų erdvėmis, matyti miestiečius, leidžiančius laiką kvartalo teritorijoje, sukurti patrauklią alternatyvią susibūrimo vietą“, – dalijasi A. Pocienė kvartalo vizija, kurią kūrė ir įgyvendino net kelios architektų komandos, didelis būrys profesionalių Lietuvos statybos įmonių.
Viena iš tokių įmonių – „Almeca“. Patyrusi komanda sumontavo naujų Šv. Jokūbo kvartalo pastatų aliuminio ir stiklo fasadus bei įgyvendino sudėtingus netipinius stiklinių stogų sprendinius.

Iššūkiai tapo architektūriniais laimėjimais
Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu nuo XVIII a. pradžios buvo vientisas kompleksas kartu su pirmąja Vilniaus pasaulietine ligonine, tačiau sovietmečiu įvyko milžiniškas pokytis – kvartalas buvo pastatais atskirtas nuo miestiečių akių ir viešo gyvenimo. Po kelių bandymų kvartalą atgaivinti, 2019 m., tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjo studija „DO architects“, pasiūliusi tęsti urbanistinę kvartalo tradiciją – formuoti vientisą, gyvastingą erdvę.
„Norėjome sukurti atvirą kvartalą, kurio šiuolaikinė nuosaiki architektūra neužgožtų epicentre stovinčios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Kvartalo įvairovę kuria istoriniai ir šiuolaikiniai pastatai. Taip pat atkurtas gyvas gatvių perimetras, kiemas atvertas miestiečiams“, – apie pagrindinę Šv. Jokūbo kvartalo idėją pasakoja vadovaujanti architektė ir „DO architects“ bendrakūrė Gilma Teodora Gylytė.
Pasak pašnekovės, kol nebuvo nutiesta A. Goštauto gatvė, Šv. Jokūbo kvartalo teritorija turėjo nuostabų ryšį su Neries upe. Norint atkurti prarastą ryšį, atkasta į žemę panirusi akmeninė pastato siena. Rūsys paverstas pirmuoju aukštu. Akmeninėse sienose, naudojant deimantinį siūlą, išpjautos angos, žvelgiančios į upę, modernia pjovimo technika sienoms suteiktas unikalus teraco raštas.
G. T. Gylytė kartu su komanda prie kvartalo projekto dirbo septynerius metus, per tą laiką būta daugybė bandymų rasti pastatams tinkamą funkcinį variantą. Iššūkių pareikalavo ir visų institucijų interesų derinimas. Architektams diskutuojant su Kultūros paveldo departamentu ir ieškant geriausių sprendinių, kvartalui pavyko suformuoti ne tik gatvės lygį, bet ir įrengti mansardas pastatų palėpėse, grąžinant joms pirminį aukštį.
„Mansardose įrengti švieslangiai tapo pavyzdiniai. Jų gamybai panaudota skarda su integruotomis lamelėmis, kurių raštas pereina į stoglangių plokštumas, o jų stiklas yra stogo spalvos. Toks sprendinys panaudotas ir senuose, ir naujuose kvartalo stoguose. Žiūrint iš išorės, švieslangiai tarsi išnyksta stogų plokštumose, o iš pastato vidaus jie atveria įspūdingus bažnyčios bokštų vaizdus“, – apie vieną iš iššūkių, tapusių laimėjimais, pasakoja G. T. Gylytė.
Architektei džiugu, kad pagarbi šiuolaikinė architektūrinė kalba leido suderinti kvartale sena ir nauja. „Ypač džiaugiuosi kvartalo ansamblį papildžiusiu nauju trijų aukštų pastatu, kurio medinė apdaila yra pamiršta žemutinės Naujamiesčio dalies statybinė medžiaga“, – priduria ji.
Kvartalo statybos iš architektų komandos pareikalavo ne vieno techninio iššūkio. ŠiMCpastate, 12 metrų po žeme, suprojektuota sporto salė. Dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra 2 metrais žemiau upės lygio, o virš požeminės aikštelės zonos įkurdintos inžineriniams įrenginiams skirtos patalpos, dar aukščiau – supiltas gruntas medžiams auginti.
„250 vietų automobilių aikštelė yra vieša, kaip ir nuostabus žaliuojantis kiemas“, – atkreipia dėmesį į suformuotas viešąsias erdves architektė.
Atkurtas senasis erdvių siluetas
„Dviejų architektūros studijų tandemas davė puikių rezultatų“, – sako studijos „Archinova“ architektė Aušra Gvildienė.
Architektės teigimu, „Archinova“ itin prisidėjo prie sklypo tūrinės-erdvinės kompozicijos ir kvartalo erdvių atvėrimo į miestą ir į upę. Vadovaudamasi istoriniais tyrimais ir ikonografine medžiaga, studijos komanda atkūrė buvusių istorinių pastatų eksterjerą bei stogų kompozicijas ir numatė galimybę vidinio kiemo pastate ir prie A. Goštauto gatvės esančiame pastate įrengti stoglangius, taip sugrąžindami pastatams istorinius siluetus.
„Archinovos“ sprendinių pagrindu atkurtos visų keturių istorinių pastatų vidaus erdvės, restauruotos ne tik detalės, bet ir istorinės angos, laiptai, taip pat numatytos naujų vertikalių ryšių (laiptų ir liftų) vietos istoriniuose pastatuose. Iš esmės istorinės erdvės dabar tokios, kokios buvo XIX a.
Visi keturi kvartalo pastatai sovietmečiu buvo aplipdyti architektūrą bjaurojančiais priestatais, todėl nevertingi statiniai buvo demontuoti. Vieno aukšto pastate, esančiame kvartalo kiemo viduje, autentiškos planinės struktūros jau nebebuvo išlikusios, todėl buvo pasiūlyta sukurti vientisą aukštą erdvę, kurioje eksponuojamos autentiškos medinės stogo konstrukcijos. Šioje erdvėje suplanuotas ir antresolinis aukštas.
„Archinova“, vadovaudamasi istoriniais tyrimais ir ikonografine medžiaga, nustatė, kad gilūs į A. Goštauto gatvę atsisukusio pastato pamatai gali būti atkasti, o suformavus rūsio zonoje pirmąjį aukštą, jis gali atkurti vizualinį ryšį su upe. Ši idėja puikiai tiko abiem architektų komandoms. Ji atvėrė galimybę, esant poreikiui, prie naujojo viešbučio centrinio įėjimo privažiuoti autobusams ir taksi. Šis kvartalo funkcinio suplanavimo aspektas ir nulėmė pagrindinio įėjimo į viešbutį dislokaciją.
Iš Vasario 16-osios gatvės praeiviams matomame mūriniame pastate, prie kurio pritvirtinta memorialinė lenta, menanti Nepriklausomybės atgavimo laikus, ir vidiniame kieme esančiame nedideliame name atkurtos vidaus ir išorės durys, istorinio tipo langai su keturiomis varčiomis ir viršlangiais. Šiame pastate taip pat eksponuojamos išsaugotos keramikos plytelių grindys ir teraco laiptai. Pastate ties A. Goštauto ir Vasario 16-osios gatvių sankirta eksponuojama restauruota arba konservuota sienų polichromija bei istoriniai laiptai.
„Projektas didelės apimties, todėl investavome daug dėmesio bei pastangų. Didelių iššūkių projekte nebuvo, nes esame sukaupę didžiulę patirtį kultūros paveldo objektus pritaikant šiuolaikiniam gyvenimui“, – sako A. Gvildienė.


Hidroizoliacijos pasirinkimą lėmė poliai
Naujų Šv. Jokūbo kvartalo pastatų hidroizoliacijos sprendimai buvo patikėti UAB „Mosas“. Patyrusi statybos inžinierių komanda jau beveik 19 metų padeda rangovams, užsakovams ir projektuotojams spręsti klausimus, susijusius su antžeminių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacija, jos remontu, gruntų sutankinimu bei stabilizavimu. UAB „Mosas“ taip pat tiekia inovatyvias ir ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir konsultuoja įmones, montuojančias objektuose jos gaminius.
„Šiame objekte, žemiausioje pastatų dalyje, maždaug 9 m gylyje nuo pirmojo aukšto grindų, buvo numatytos jėgos grindys ant grunto. Po jomis buvo įrengta daugybė tempiamų polių grindims iš apačios veikiančiam vandens slėgiui kontroliuoti, todėl hidroizoliaciją reikėjo daugybėje vietų prakirsti ir pradurti, o tada aptaisyti. Buvo pasirinkta bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ su pagalbinėmis medžiagomis, nes būtent tokią sistemą naudojant galima lengvai aptaisyti vamzdžius, kolonas ir kitus elementus, kertančius hidroizoliacijos sluoksnį“, – pasakoja inžinierius Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.
Bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ – viena iš žaliausių hidroizoliacinių membranų. Tai patvirtina EPD (produkto poveikio aplinkai deklaracija), kuri, beje, reikalinga rengiant pastatą LEED ir BREEAM įvertinimams. Už tokios kokybės kaip „Voltex®“ medžiagų naudojimą skiriama papildomų taškų. Kitas didelis pranašumas – ši hidroizoliacija gali būti įrengiama ištisus metus ir net ant šlapio betono.
Kartu su bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ šįkart naudota ir betono konstrukcijų hidroizoliacinė bei apsauginė sistema „PC® Cristal Concentrate“, veikianti vidinio kristalizavimo būdu. Šio proceso pagrindas – specialūs cheminiai elementai, cementas ir smėlis. „PC® Cristal Concentrate“ giliai įsiskverbia į betono poras, kapiliarus bei plyšius ir suformuoja kristalus, kurie užtveria kelią besiskverbiančiam vandeniui. Betono kristalizavimo reakcija vyksta nepriklausomai nuo vandens slėgio, veikiančio apdorojamą paviršių. Tačiau kai vandens nėra, cheminiai elementai „miega“. Jie pabunda tik atsiradus kontaktui su vandeniu. Reakcija vyksta ir kristalai gilyn skverbiasi, kol kristalizavimo procese sudalyvauja visos aktyvios „PC® Cristal Concentrate“ sudedamosios dalys.
Taip pat buvo naudojamas itin brinkstantis natrio bentonito ir butilo gumos pagrindo sandariklis BENTOSEAL, skirtas įvairiems paviršiaus paruošimo darbams ir paviršiui aplink angas, kitoms sudėtingoms vietoms sandarinti.
Sienų technologinėms siūlėms naudotos sandarinimo juostos CONTAFLEXACTIV ACF 100, taip pat trūkius inicijuojančios juostos CONTAFLEXACTIV CV 80. Deformacinės siūlės įrengtos naudojant juostas PVC WATERSTOP DA240. Kad būtų užtikrintas bendras darbas konstrukcijoje, jos su CONTAFLEXACTIV juostomis sujungtos plokštelėmis ir suveržtos varžtais.
Klojinių suveržimo templių skylėms hidroizoliuoti naudota RSA sistema, kurią sudaro klojinių templių sandarinimo PVC vamzdeliai su brinkstančiu kamščiu. Aplink juos apvyniota bentonitinio molio juosta sandarina betono ir vamzdelio sandūrą. Brinkstantis guminis kamštukas užsandarina vamzdelio vidų. Ant varžto užmautas sienos storį atitinkančio ilgio PVC vamzdelis su sandarikliu neleidžia prasiskverbti vandeniui iš lauko į vidų pastato eksploatavimo metu.
„Skirtingiems rangovams panaudojus įmonės MOSAS tiekiamą hidroizoliacinę sistemą, apie vandens pavojų tame objekte visi pamiršo. Esame dėkingi užsakovui ir visiems prisidėjusiems už dar kartą parodytą pasitikėjimą mūsų įmonės teikiamais sprendimais“, – sako V. Tamošaitis.


Istoriniam kvartalui pritaikytos modernios vandentiekio sistemos
Inžinerinių sistemų įrengimo ekspertai „Vartolita“ Šv. Jokūbo kvartale suprojektavo ir įrengė vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas. Tai jau ne pirmasis sėkmingai įgyvendintas įmonės projektas Vilniaus senamiestyje, kuriame svarbu atsižvelgti į specialiąsias sąlygas, taikomas paveldo objektams. Įmonė, beje, yra puikiai atlikusi darbų ir tokių pat reikalavimų saistomame Klaipėdos senamiestyje.
„Istorinis Šv. Jokūbo kvartalo pastatas stovi labai arti upės. Tai sunkino šiuolaikinių vandentiekio inžinerinių sistemų diegimą. Be to, užsakovas pateikė ypatingų reikalavimų, keliamų tarptautiniams viešbučiams, nuo aukščiausio lygio vandens ir nuotekų filtravimo sistemų, vamzdynų pralaidumų iki sanitarinių prietaisų kokybės. Kultūros paveldo pastatuose teko taikytis prie pastato išdėstymo, kiekvienas naujas įrenginys, kiekviena detalė buvo skrupulingai derinama. Projektas reikalavo ypatingo administracinio dėmesio“, – projekto iššūkius prisimena įmonės „Vartolita“ komercijos direktorius Rokas Požerskas.
Aukščiausia „Vartolitos“ inžinerinių sistemų įrengimo kokybė, išskirtinis dėmesys ir lojalumas klientams užtikrina įmonei ilgametį bendradarbiavimą statant, renovuojant ar remontuojant objektus. „Vartolita“ įgyvendina įvairios apimties projektus – nuo individualių namų sprendinių iki modernių, techniškai sudėtingų sistemų diegimo dideliuose komerciniuose, pramoniniuose objektuose. Įmonė tiesiogiai bendradarbiauja su įvairių šalių įrangos gamintojais, projektavimo konsultavimo įmonėmis, todėl klientams gali pasiūlyti kokybės ir kainos atžvilgiu patraukliausius sprendimus.
ŠVOK sistemos – kaip architektūrinių sprendinių tęsinys
Šv. Jokūbo kvartalas yra pavyzdys, kaip skirtingų epochų architektūroje dera pažangiausios ŠVOK sistemos. Istoriniams ir naujiems pastatams buvo keliami aukšti mikroklimato reikalavimai, o inžineriniai sprendiniai turėjo atitikti galiojančias energines normas. Pastatai yra skirtingos energinės klasės – nuo C iki A+ priklausomai nuo kvartalo pastatų būklės ir įrengtų sistemų.
„Pastatų komplekse patalpų šildymo ir vėsinimo funkcijas atlieka efektyviausi rinkoje šilumos siurbliai „LG Electronics“ (galia 1,5 MW). Sistemos visiškai automatizuotos, todėl vartotojas gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausius parametrus, – apie „MVP Lietuva“ komandos įgyvendintus sprendinius pasakoja jos direktorius Andrius Germanovič. – Kompleksas yra pačiame miesto centre, kur gerai išplėtotas šilumos tiekimas iš miesto centralizuotų šilumos tinklų, todėl viena iš projekto sąlygų buvo panaudoti šią galimybę. Suminė šiluminė galia vien tik pastatams šildyti sudaro apie 2,0 MW.“
Pastatuose suprojektuotos įvairios paskirties patalpos, nuo mokyklos iki viešbučio su skirtingais vėdinimo režimais bei parametrais, todėl jų funkcionalumui palaikyti pastatų komplekse sumontuota trisdešimt oro paruošimo įrenginių. Visi įrenginiai garantuoja šilumos atgavimo procesą, užtikrina efektyviausią veikimą, atitinka A+ klasės pastatų reikalavimus.Projektui pasirinkta gamintojų „Komfovent“ ir „LG Electronics“ aukštos klasės vėdinimo įranga. Bendras visų vėdinimo sistemų našumas – apie 120 tūkst. kub. m šviežio oro per valandą.


Senuosiuose kvartalo pastatuose ŠVOK sistemos buvo projektuojamos atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimus ir galiojančias normas. „Sprendėme, kaip šiuolaikinius inžinerinius tinklus įkomponuoti į esamas konstrukcijas, kuriose tokių komunikacijų niekada nebuvo, – apie komandos darbo iššūkius pasakoja „MVP Lietuva“ projektuotojas Dariuš Logvinski. – Mokyklos pastate pagrindiniai inžineriniai tinklai suprojektuoti pastogėje ir nuleisti naujomis šachtomis žemyn, neliečiant skliautuotų pastato koridorių. Sienose taip pat turėjo būti kuo mažiau technologinių angų, o jų dydžiai – apriboti. Išanalizavę statybinius reglamentus, mokyklos koridoriams vėdinti pasirinkome nestandartinį variantą: į koridorius šviežias oras tiekiamas ne tiesiogiai, o iš klasių. Oro cirkuliaciją užtikrina, taip pat triukšmo sklidimą tarp klasių ir koridorių kontroliuoja sienose įrengtos oro pratekėjimo akustinės grotos.“
Rūsyje įrengtos sporto salės ortakiai palubyje neuždengti, tačiau jų konfigūraciją „MVP Lietuva“ specialistai kruopščiai ir kūrybingai pritaikė prie viso lubų vaizdo – kaip ir pageidavo interjero kūrėjai.
„MVP Lietuva“ atstovų teigimu, objekte apstu netradicinių sprendinių. Siekiant atitikti patalpų interjero koncepciją ir išsaugoti patalpų aukštį, viename iš pastatų vėdinimo sprendiniai paslėpti antresolės perdangoje tarp metalinių konstrukcijų, o oro kondicionavimo magistraliniai vamzdžiai sumontuoti sienose ir grindyse. Konsultuojantis su architektais ir priešgaisrinės apsaugos specialistais, dūmų šalinimo ir oro šalinimo sprendiniai įkomponuoti tiesiai į stogo konstrukcijas, tad ant pastato stogo nėra jokių technologinių įrenginių.
ŠiMC interjeras apgalvotas iki mažiausio spalvos fragmento
Pirmasis Šv. Jokūbo kvartale duris atvėrė garsusis ŠiMC – mokykla be skambučių ir uniformų, be konkursų ir atrankų. Mokykla, kurioje svarbu susikalbėti ir būti savimi. Kur mokiniai skatinami dalytis savo mintimis, mokinių ir mokytojų santykiai grįsti atvirumu, pokalbiais, dėmesingumu ir tolerantiškumu vienas kitam, bendradarbiavimu. Išsirutuliojęs iš ikimokyklinės studijos ,,Gama“, ŠiMC dabar vienija daugiau kaip 500 mokinių ir per 50 mokytojų, gyvenančių tarsi didelė darni šeima ir mokyklinės kasdienybės pilkumą įveikiančių begale spalvingų, įdomių, nepaprastų projektų. Savaime suprantama, ŠiMC ugdymo esmę turėjo atspindėti ir naujosios jo erdvės.

Šis projektas buvo patikėtas „ArchDesign“ suburtai penkių architekčių komandai. Ji 3100 kv. m ploto ŠiMC interjero projektą nuo idėjos iki techninių brėžinių įgyvendino per stulbinamai trumpą laiką – 6 mėnesius.
„Turint galvoje apimtį ir struktūrą, tai buvo vienas iš greičiausiai mūsų komandos atliktų projektų“, – sako „ArchDesign“ įkūrėja ir vadovė architektė Akiko Tutlys.
„Projekto sėkmę lėmė glaudus komandinis darbas, aiškus pasiskirstymas užduotimis ir bendra beveik 20 metų darbo patirtis“, – pabrėžia architektė Jūratė Norkutė.
ŠiMC interjeras turėjo atitikti nekilnojamojo kultūros paveldo reikalavimus, atviros mokslo įstaigos idėją, funkcionalumo ir saugumo reikalavimus. Interjero idėjas architektėms iš dalies diktavo netradicinis patalpų išdėstymas ir skirtingų epochų erdvės – nuo šimtmečius menančių pastato skliautų, sienų iš riedulių iki modernių skaidrių architektūrinių inkliuzų.

Noberto Tukaj („ArchDesign“ archyvo) nuotr.
Architektės Aurelijos Slapikaitės-Jurkonės žodžiais, kuriant interjerą atsižvelgta ir į mokykloje taikomus skirtingus vaikų lavinimo metodus. Pamokos ŠiMC gali vykti netikėčiausiose erdvėse – ne tik klasėje, bet ir koridoriuje ar amfiteatre, dėl to pasirinkti lengvai perstatomi moduliniai baldai. Kiekviename mokyklos aukšte nuotaika kuriama vis kitomis spalvomis, formomis ir apdaila. Pavyzdžiui, pradinukams skirtas pirmasis aukštas išsiskiria terakotos atspalviais, o mansardiniame aukšte, kur vyksta užsiėmimai vyresniųjų klasių moksleiviams, dominuoja samanų žalumo spalvos. Rūsyje įrengtos įspūdingo dydžio multifunkcinės salės interjero spalvos susitelkia į žaismingą paletę – tapytojo PietoMondriano paveikslo frag-mentą primenantį sienų raštą.
Naujajame mokyklos amfiteatre interjero architektės išplėtojo studijos „DO architects“ pastato atvirumo miestui idėją: suprojektuoti suoliukai, ant kurių sėdėdami mokiniai jaučiasi laiką leidžiantys upės krantinėje. Palubėje sumontuoti debesis primenantys pakabinamų lubų segmentai. Amfiteatro grindų plytelių dangos forma ir antracito pilkos atspalvis kelia asociacijų su lauko trinkelėmis ir tuo pat metu vizualiai praplečia erdvę į lauką. Architekčių idėja kuo sklandžiau sujungti ir praplėsti erdves pratęsiama mokyklos klasėse su stiklinėmis pertvaromis, naikinančiomis ribas tarp kabinetų ir koridorių.
ŠiMC lavinimo programoje labai svarbi muzika, todėl architekčių komandai kilo idėja muzikos garsų bangų dažnius paversti raštu. Pasirinktas mokinių atliekamos roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ fragmentas. Gautas garso bangų dažnis buvo išdidintas ir paverstas grafiniu motyvu, kuris keliauja per visas mokyklos vitrinines pertvaras ir persikelia į palubę vingiuojančių šviestuvų pavidalu.
„Mokykloje atidengta nemažai mūro sienų, kuriose matomos ne tik XVIII ir XIX a. plytos, bet ir pastate po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo naudotos keramzito plytos. Mūsų tikslas – parodyti visus laikotarpius, kuriuos išgyveno šis pastatas, – pasakoja interjero projektą kuravusi architektė A. Tutlys. – Kai kurias sienas vis dėlto reikėjo uždengti, tad po ilgų ieškojimų pasirinkome senovinį sienų tinkavimo būdą. Specialistai atkūrė tinko formulę – šį statybinių kalkių ir smėlio mišinį lietuviai naudojo šimtmečius. Beje, šviesios spalvos tinkas nėra dažytas, atspalvį jam suteikė smėlis.“
Eksponuojamos seno mūro sienos sudaro 280 kv. m, o kalkiniu skiediniu tinkuotų sienų plotas – 910 kv. m. Kryžminiai pastato skliautai restauruoti akcentuojant iškalbingus skirtingų epochų pėdsakus. Pašnekovių teigimu, tinkuotos sienos ir skliautai mažina aidą koridoriuje, todėl čia net galima vesti pamokas. Beje, visas mokyklos patalpų akustikos projektas įgyvendintas remiantis profesionalių akustikos specialistų skaičiavimais. Daug dėmesio skirta šviežio oro tiekimo patalpose sprendiniams.
Cokoliniame mokyklos aukšte, moksleivių drabužinėse, dominuoja riedulių sienos. Praktiniais sumetimais dalis akmeninių sienų uždengta, o dalis restauruota ir žaismingai apšviesta. Netipinės ne tik drabužinės, bet ir mokyklos WC patalpos – keliose iš jų yra erdvūs prieškambariai su veidrodžiais, primenančiais retro stiliaus drabužines. Pro prieškambarių langus matyti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Architektės Miglės Šalnaitės žodžiais, mokyklos bendruomenė dar tik jaukinasi patalpas, tačiau jau sulaukta teigiamų atsiliepimų, kad mokyklos erdvės patogios darbui, skatina motyvaciją įvairioms veikloms. Kiekvienas čia jaučiasi šeimininkas.

Vientisą erdvę kuria ir ergonomiški baldai
Visus baldus ŠiMC projektui tiekė „NARBUTAS Lietuva“ – nuo klasių, mokytojų, administracijos ir valgyklos zonų iki specialių sprendinių muzikos, poilsio ir bendrosioms erdvėms. Baldai buvo parinkti taip, kad atitiktų funkcinius reikalavimus, užtikrintų ergonomiką ir papildytų unikalią mokyklos atmosferą – šviesias, jaukias ir modernias erdves.
„Didžioji dalis baldų yra iš standartinio prekių ženklo NARBUTAS asortimento, tačiau būtent šiam projektui sukurta ir visiškai nestandartinių sprendinių: skirtingų tipų mokinių ir mokytojų spintelės, drabužių kabyklos, terakotinės spintos pradinukų klasėse, ilgas minkštasuolis valgykloje, visa maisto atidavimo zona ir baro tipo stalai su integruotais augalų loveliais, kuriuose vaikai patys augins prieskonines žoleles. Muzikos klasėse pasirūpinta specialia akustika. Taip pat įgyvendinti amfiteatro zonos sprendiniai – erdvėje, iš kurios atsiveria vieni gražiausių vaizdų, įrengtos pakopos. Čia neabejotinai vyks įsimintini renginiai“, – vardija Dovilė Kungienė, „NARBUTAS Lietuva“ projektų vadovė.


Ji taip pat mini stalus NOVA U – standartinius biuro baldus, puikiai atitikusius ugdymo aplinkos poreikius dėl savo ergonomikos, kokybės ir universalumo. Siekiant išlaikyti vientisą estetiką, kiekvienam aukštui buvo parinktos šviesios stalviršių apdailos pagal interjero spalvinę gamą.
Elektra valdomi reguliuojamo aukščio stalai B-ACTIVE su integruota terakotinės spalvos gobeleno akustine pertvara EASY klasių erdvėse suteikia privatumo ir tuo pat metu yra dekoratyvus akcentas.
Taisyklingą moksleivių laikyseną užtikrina ir erdvių stilistinį vientisumą išlaiko „NARBUTAS Lietuva“ atstovaujamo edukacinių baldų gamybos srityje besispecializuojančio Vokietijos gamintojo VS MÖBEL mokyklinės kėdės, pritaikomos įvairių amžiaus grupių žmonėms. Tokios pat kėdės išrinktos ir mokytojams.
Holuose atvertomis išraiškingomis akmens sienomis puikiai pritapo moduliniai minkštasuoliai „JAZZ Chill Out“, lengvai perstumdomi pagal momentinius vaikų ar mokytojų poreikius.
„Daug dėmesio skyrėme medžiagoms – architekčių vizija buvo įgyvendinta pasitelkus jaukią terakotinę plokštę. Ji atsikartoja įvairiuose balduose visoje mokykloje, suteikdama jiems išskirtinumo ir kartu kurdama dermę su natūraliais interjero tonais bei šiltą emocinį foną“, – sako „NARBUTAS Lietuva“ dizainerė Jovita Šarskė.
Pasak jos, vienas iš iššūkių buvo suderinti kasdienėje ugdymo veikloje intensyviai naudojamų baldų dizainą, ergonomiką, ilgaamžiškumą ir saugumą. Antra vertus, ne mažiau buvo svarbu neišbalansuoti išskirtinės architektūrinės erdvės – užuot apkrovus, ją papildyti, išlaikant aiškų funkcionalumą ir vizualinį lengvumą.
„NARBUTAS Lietuva“ komandai kūrybingai pritaikyti prekių ženklo NARBUTAS standartinius baldus specifinėms mokyklos funkcijoms pavyko nuosekliai, profesionaliai ir nuoširdžiai bendradarbiaujant su architektėmis ir klientu.
„Tai buvo tikra partnerystė – visos pusės aktyviai dalijosi idėjomis, ieškojo geriausių sprendimų visapusiško pasitikėjimo atmosferoje“, – džiaugiasi suteikta galimybe reikšmingai prisidėti prie išskirtinės ateities kartų ugdymo erdvės kūrimo „NARBUTAS Lietuva“ projektų vadovė D. Kungienė.
Objektas: Šv. Jokūbo kvartalas, Vasario 16-osios g. 1, Vilnius
Plėtotojas: UAB „Orkela“
Generalinis rangovas: UAB „Naresta“
Kvartalo architektai: „DO architects“, vadovaujanti architektė Gilma Teodora Gylytė
Istorinių pastatų paveldo priežiūra: studija „Archinova“, Aušra Gvildienė, Aleksandras Gvildys, a. a. Antanas Gvildys
ŠiMC interjero architektės: „ArchDesign“, Akiko Tutlys, Jūratė Norkutė, Miglė Šalnaitė, Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, Vida Miškūnaitė-Jarošienė
Vartolita, NARBUTAS Lietuva, UOMAS, Mosas, Almeca, MVP Lietuva.































































