Moderniai apšviestos gatvės –
saugūs piliečiai ir storesnės piniginės
Praėjusiais metais 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetui atsisakius Energetikos ministerijos įgyvendinamos priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“ projektų atrankos kriterijaus, kad dėl finansavimo gali kreiptis tik penki didieji Lietuvos miestai, atsirado galimybė visiems mūsų šalies miestams imtis atnaujinti gatvių apšvietimo sistemas. Dabar taupyti elektrą gali ne tik pavieniai gyventojai, bet ir savivaldybės.
Vienoje informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos organizatorių surengtoje apklausoje apie Lietuvos miestų problemas tarp kitų įvardijamas prastas gatvių apšvietimas naktį mažesniuose miestuose. „Nuo 23 val. išjungiamas arba prigesinamas apšvietimas, tad grįžti namo vėliau iš draugų ar kitos vietos yra nesaugu ir baugu“, – rašoma vienoje anketoje, kurioje kartu siūloma savivaldybėms ar seniūnijoms netaupyti aukojant gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad apšvietimas mieste ir kaimuose veiktų ilgiau. Pasiūlymas geras, juolab kad dabar dėl modernių technologijų, ypač LED, yra galimybių kartu ir taupyti, ir tinkamai apšviesti gatves. Pavyzdžiui, ne taip seniai apskriejo informacija iš Ispanijos: Madridas ryžosi didžiausiam gatvių apšvietimo sistemos pokyčiui pasaulyje – visas miesto gatves nusprendė apšviesti naudodamas LED technologiją. Iš viso planuojama pakeisti 225 tūkst. žibintų lempų. Apskaičiuota, kad tai padės sutaupyti 36 % per metus suvartojamos energijos.
Kai kurie mūsų miestai pėsčiųjų saugumu gatvėse rūpinasi pagal išgales, ne tokiais dideliais mastais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Klaipėdos savivaldybė mažiausiai keturiolikoje uostamiesčio pėsčiųjų perėjų įrengė specialų kryptinį apšvietimą, užtikrinantį geresnį pėsčiųjų bei vairuotojų matomumą.
Skaičiai ir pranašumai
Lietuvoje apšvietimui kasmet suvartojama apie 100–120 GWh elektros energijos ir išleidžiama 10–12 mln. eurų. Gatvių apšvietimo modernizavimas kasmet gali sutaupyti 3–5 mln. eurų, į atmosferą būtų išmesta 13–17 tūkst. tonų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtų taupoma energija bei sumažėtų savivaldybių išlaidos. Būtent išmaniosios gatvių ir kelių apšvietimo valdymo sistemos sudaro sąlygas taupyti elektros energiją, neprarandant apšvietimo kokybės, leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas. Šviestuvai su LED technologija leidžia sutaupyti vidutiniškai iki 50 % elektros energijos. Verta išvardyti ir kitus išmaniųjų gatvių bei kelių apšvietimo sistemų pranašumus, suteikiančius galimybę:
– kompiuterio ekrane realiuoju laiku matyti šviestuvų būklę ir darbinius parametrus;
– įjungti ar išjungti kiekvieną šviestuvą individualiai;
– pritemdyti arba paryškinti gatvių šviestuvų (individualiai arba grupėmis) šviesą rankiniu bei automatiniu būdu (suprogramavus grafiką pagal dienos, nakties, vakaro, ryto ar švenčių valandas);
– automatiškai įjungti, išjungti ar pritemdyti šviestuvus pagal aplinkos sąlygas;
– automatiškai gauti įspėjamuosius pranešimus apie gedimus arba šviestuvų darbinių parametrų nukrypimus nuo normos;
– siųsti remontininkus į konkrečią vietą su aiškia užduotimi tik tuomet, kai to iš tikrųjų reikia; taip įmanoma sutaupyti iki 50 % techninės priežiūros išlaidų ir išvengti nuolatinio budėjimo;
– reguliuoti apšvietimą magistralėse pagal oro sąlygas ir automobilių srautą.
LED apšvietimas Birštono gatvėse
Atlikta galimybių studija „Birštono miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (parengė UAB „Viltechna“ ir UAB „Cowi Lietuva“ specialistai) iš anksto įvertino Birštono gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo alternatyvas, kurios apimtų naujausias naudojamas miesto gatvių apšvietimo technologijas ir valdymo sistemas.
Apšvietimo sistemos modernizavimą pasirinkta atlikti maksimaliai panaudojant naujoviško LED apšvietimo technologiją su dinamine adaptyviąja valdymo sistema, kuri jau netrukus turės užtikrinti tinkamą gatvių apšvietimą pagal standartą LST EN 13201-2:2004, sudarys sąlygas verslo subjektų veiklai tamsiuoju paros metu, lanksčiai pritaikant naują apšvietimo sistemą prie besikeičiančių verslo poreikių, užtikrins galimybę lanksčiai nustatyti bei keisti specialias apšvietimo programas pėsčiųjų perėjose, sankryžose, prie mokyklų, aikštėse ir kitose svarbiose vietose, sumažins avarijų tikimybę dėl nepakankamo apšviestumo, padidins vaizdo stebėjimo sistemos efektyvumą, užtikrins didžiausią elektros energijos sunaudojimo bei apšvietimo sistemos eksploatacijos išlaidų taupymą ir didžiausią CO2 emisijos sumažinimą, be to, labai pagerins miesto įvaizdį, o kurortui tai ypač svarbu.
„Džiaugiuosi atsigaunančiu Birštonu, nors apšvietimo srityje dar teks pasidarbuoti. Smagu, kad jau vyksta pirmieji postūmiai. Šis kurortas turi rasti savo kelią ir įvaizdį, skirtingą nuo Druskininkų. Nes Birštonas yra itin palankioje, visai Lietuvai pasiekiamoje vietoje, tad vien jau dėl to nesuklestėti būtų sunku, – pabrėžia Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, kuriam tenka nemažai keliauti ir važinėti. – Lyginant Vakarų Europos miestus su analogiškais Lietuvos miestais ir miesteliais, mūsiškiai yra gana tamsūs, matyt, visoms savivaldybėms pinigėlių trūksta, jaučiamas taupymo režimas. Netgi pats Vilnius yra tamsokas, turintis tikrai tamsių „skylių“. Deja, kol kas dažniausiai tik švenčių ar kitomis ypatingomis dienomis dėl daugybės įsižiebusių lempelių įmanoma įsitikinti, kad miestuose ir gyvenvietėse viskas daug geriau ir įspūdingiau atrodo.“
LED šviestuvai pasiteisino
Birštone prieš dvejus metus dėl projekto „Tiek, kiek reikia miestui“ įgyvendinimo pasirašius trišalę sutartį tarp šviestuvų, skaitiklių ir skydų įrengimą finansavusio LESTO, Birštono savivaldybės ir šviestuvus tiekusios Italijos viešojo apšvietimo bendrovės „Enel Sole“, bandomasis projektas truko metus. Jaunimo gatvėje įrengta 14 LED šviestuvų, kurie, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Valentino Revucko, pasiteisino su kaupu, juos nutarta įsigyti. Dabar šioje gatvėje šviečia ir senos standartinio natrio tipo lempos. Naujieji šviestuvai šviečia daug ryškiau, jų apšviečiamas gatvės plotas yra daug didesnis. Nauda akivaizdi: modernūs LED šviestuvai per metus suvartojo tik 7 601 kWh elektros energijos, o 14 kitoje gatvės pusėje esančių senų natrio lempų išeikvojo 13 324 kWh elektros energijos. „LED šviestuvų efektyvumą būtų galima padidinti dar labiau – iki 70 %, gatvės apšvietimo valdymo punktuose įrengus šviesos ryškumo reguliavimo technologiją“, – įsitikinęs V. Revuckas.
Šis Birštono eksperimentas atskleidė, kad investicijos į šiuolaikines energiją taupiai naudojančias technologijas ilgainiui atsiperka, o sutaupytas lėšas galima panaudoti, pavyzdžiui, pastatų energiniam naudingumui didinti. Toks pavyzdys turėtų paskatinti ir kitas savivaldybes imtis tvarų energijos vartojimą užtikrinančių projektų.
Šviesos politika eksploatacijos šešėliuose
Šiuo metu Lietuvojegatvių apšvietimo ir elektros įrangos remonto sąnaudos beveik du kartus didesnės už šios įrangos priežiūros sąnaudas. Eksploatacija – tai dar viena problema šalia to, kad mūsų šalyje nėra konkrečios šviesos politikos, nekreipiamas tinkamas dėmesys į tai, kaip vienas architektūrinis ar erdvinis kompleksas veikia šalia esantį kompleksą. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma jų kol kas dar neturi galimybės automatiškai reguliuoti apšvietimo ryškumo arba aptikti šviestuvų gedimų. Apšvietimo ryškumas reguliuojamas mechaniškai, o šviestuvų gedimai nustatomi per vaizdinę apžiūrą. Be to, specialistai pastebi, kad per viešuosius pirkimus perkama pigiausia apšvietimo technika ir įranga, kuri labai greitai sunyksta arba tiesiog išnyksta iš akiračio.
Išlenda ir kita bėda – už europinius ar kitokių projektų pinigus įsigytos sistemos nepakankamai eksploatuojamos. „Pastebimi bandymai jas prižiūrėti, kažką taisyti ar reguliuoti, bet tikrai to nepakanka. Nuėjus į kokį parką ar skverą, akis dažnai bado sunykę apšvietimo stulpai, sudaužyti šviestuvai. Galima viską nurašyti vandalams, bet jeigu nuolat prižiūrėtume, ir to vandalizmo liktų mažiau. Be to, praktiškiau būtų eksploatuoti originalias šviestuvų gamintojų detales, o ne pigesnius ar net savadarbius pakaitalus – reikėtų mažiau priežiūros, būtų mažiau gedimų“, – pabrėžia architektas M. Šaliamoras.
Svarbu tinkamai prižiūrėti eksploataciją, laikantis standarto. Juk daug paprasčiau deramai prižiūrėti, nei kas dešimtmetį atlikti kapitalinį remontą. Be to, sisteminga gatvių, parkų ir kitų vietų apšvietimo priežiūra priverčia pačius gyventojus labiau rūpintis savo aplinka. M. Šaliamoras prisimena, kaip 1995 m. tik pastatytas koks itališkas šviestuvas jau kitą dieną būdavo nulenktas ar sudaužytas. Užtat dabar tai beveik nevyksta – pavargo vandalai, priprato akis prie gražių vaizdų.
Pagalba iš Energijos efektyvumo fondo
Geras miesto erdvių ir architektūrinių statinių apšvietimas visame pasaulyje yra labai svarbus aukšto gyvenimo lygio rodiklis. Deja, iki šiol gatvių apšvietimo tinklai Lietuvos miestuose yra pasenę ir per brangūs eksploatuoti. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvių apšvietimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1845 metais. Nuo to laiko sostinėje pasikeitė trys šviesos šaltinių kartos. Dabar čia yra apie 46 tūkst. šviestuvų ir prožektorių, apie 897 maitinimo ir paskirstymo punktų, per 1,6 tūkst. km kabelinių ir oro elektros linijų. Dar prieš devynis mėnesius Vilniaus meras Remigijus Šimašius pastebėjo, kad „Vilnius turi būti šviesus ir sostinėje esantys šviestuvai, kurie paskutinį kartą buvo atnaujinti 2000 m., turi būti modernizuoti“. Deja, daugiau kaip prieš metus skambiai paskelbti planai moderniai apšviesti Vilnių, kurti kartu su apšvietimo tinklus turėjusia renovuoti Italijos bendrove „Gemmo“, taip ir liko popieriuje – įdėmiau pastudijavus jie pasirodė nenaudingi sostinei.
Tačiau rankų nuleisti neverta – naujojo Energijos efektyvumo fondo lėšomis jau teikiamos lengvatinės paskolos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir garantijos už komercinių bankų suteiktas paskolas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams finansuoti. Energijos efektyvumo fondo valdytojos Viešųjų investicijų plėtros agentūros Fondų valdymo skyriaus vadovė Kristina Gabartaitė patikino, kad fondas teiks garantijas savivaldybių įgyvendinamiems gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Jau sulaukta užklausų iš Telšių, Vilkaviškio, Plungės, Palangos ir kitų savivaldybių.
Energijos efektyvumo fondą sudarys 79,65 mln. eurų. Viešųjų pastatų modernizavimo finansinei priemonei teks 65,16 mln. eurų, gatvių apšvietimui modernizuoti – 14,49 mln. eurų.
UAB „Gaudrė“ nuotraukos
