Transporto sistema Lietuvoje. Ar spėjame koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis?

Apie šalyje veikiančią transporto sistemą plačiai kalbama, todėl galime išgirsti įvairią visuomenės ir institucijų atstovų nuomonę. Nenuostabu, nes mūsų valstybėje transportas užima svarbų vaidmenį, visų pirma, dėl geografinės padėties nulemto krovinių vežimo išvystymo. Krovinių srautai, vykstantys Rytų–Vakarų bei Pietų–Šiaurės kryptimis, turi įtakos didesniam transporto įmonių efektyvumui, taip pat valstybei ir jos žmonėms. Transporto sektoriaus indėlis į šalies kuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra itin reikšmingas. Prie to svariai prisideda ir kitos transporto rūšys: jūrų ar bėginis transportas. Negalima nepaminėti mūsų prieigos prie Baltijos jūros bei su tuo susijusio ir svarbaus vaidmens Baltijos jūros regiono transporto politikoje.

Be logistikos vaidmens, mūsų šalies, kaip ir bet kurios kitos, gyvenimas neįsivaizduojamas ir be kasdienių bei tolimesnių kelionių. Manau, kiekvienas sutiks, kad daugelis gyventojų naudojasi automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar kitomis transporto priemonėmis. Netgi eidami pėsčiomis žmonės taip pat dalyvauja viešajame eisme. Tai įrodo, koks yra reikšmingas transportas ir sklandus jo sistemos veikimas. Technologinė pažanga ir išmaniosios sistemos neaplenkia šios srities ir įvairiomis formomis prisideda prie efektyvesnio transporto ar bent tokio, kuris tenkintų esminius gyventojų poreikius, kūrimo.

Mūsų transporto sistemą nėra lengva apibūdinti dėl minėto jos daugialypiškumo, tačiau esu linkęs žiūrėti pozityviai ir, manau, kad, siekdami aukštų tikslų, einame teisinga kryptimi, tobulėjame ir tinkamai išnaudojame mums siūlomą transporto naudą. Išties sudėtinga apie Lietuvoje egzistuojančią transporto sistemą kalbėti bendrais bruožais, nes ji labai įvairi ir susideda iš skirtingų sričių. Naudodamiesi technologijomis, galime sekti tendencijas ir matyti, kas vyksta pasaulyje, kaip tobulinama infrastruktūra, transporto priemonės, krovinių ar keleivių vežimo koncepcijos. Stebėdami kitus, neišvengiamai su jais lyginame ir save. Lietuvoje tam tikrose srityse matome pažangą, kitur tik pradedame dirbti arba pastebime jau padarytas klaidas.

Užsiminėte apie tendencijas bei tobulinamus dalykus. Kokias naujausias tendencijas transporto srityje įžvelgiate?

Kalbant apie naujausias tendencijas transporto srityje, bene pirmoji kilusi mintis yra robotizacija ir automatizacija. Tai nebūtinai yra futuristinis vaizdas su mieste pusiau važiuojančiais, pusiau skraidančiais begarsiais aparatais, kuriuose žmogus jau yra tik keleivis. Mūsų aplinkoje technologijos jau kurį laiką veikia saugodamos nuo transporto srityje egzistuojančių pavojų, taip pat padeda greičiau ir patogiau judėti. Uždaruose sandėliuose ar žmonėms nepalankioje aplinkoje transportavimo darbus atlieka robotizuotos ar nuotoliniu būdu valdomos mašinos, keliuose gausu kamerų, pagal formą, temperatūrą ar numerius reguliuojančių infrastruktūros apkrovimus.

Turime kalbėti ir apie ekologines problemas, kurių sprendimas transporto srityje yra reikšmingas pasauliniu mastu. Transporto priemonių jėgos agregatų efektyvumas, alternatyvių energijos išteklių generavimas ir nepageidaujamų emisijų neutralizavimas jau kurį laiką yra reikšminga transporto sistemos vystymo dalis ir ateityje, manau, ji tik ryškės reikalaudama didesnio visuomenės įsitraukimo ir specialistų dėmesio.

Kokie transporto srities projektai šiuo metu vykdomi ir kas itin aktualu?

Be jau minėtų transporto automatizavimo ir taršos mažinimo klausimų, eismo saugumas išlieka itin svarbus objektas kelių transporto srityje. Tiek Europos Sąjunga, tiek įvairios organizacijos (Jungtinių Tautų Organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija) kelia ambicingus tikslus, siekiančius mažinti žūčių ir sužeidimų dėl nelaimių keliuose skaičių. Kai kuriose valstybėse su tuo kovojama jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, tačiau ir toliau beprasmės gyventojų žūtys keliuose yra viena iš vyraujančių mirties priežasčių.

Šioje srityje be technologijų vaidmens ir atitinkamų specialistų indėlio svarbus yra pats žmogus, jo psichofiziologija, mentalitetas. Čia transporto sritis dar labiau išplečiama, nes vystant tik technologijas, žmogus nesuspės taip sparčiai evoliucionuoti, jam prireiks vis daugiau ne tik fizinės, bet ir psichologinės pagalbos. XX a. viduryje sparčiai didėjant automobilių išvystomiems greičiams keliuose, žmogus nesuspėjo sugebėti vertinti iškylančių pavojų, o tik naudojosi technologinės pažangos teikiamu malonumu. Ar nesulauksime kitų evoliucijos iššūkių technologijoms pradedant keisti žmones ir interpretuojant jų veiksmus savaip?

Transporto ateitis penkeriems, dešimčiai metų. Ko galime sulaukti Lietuvos ir pasaulio kontekste?

Ateityje transportas ir toliau vystysis darnaus judumo kryptimi. Kitokio kelio neįsivaizduoju, nes siekiame judėti išvengdami eismo spūsčių, pasiekti kelionės tikslą kuo greičiau ir komfortiškiau bei sukeldami kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Kokias priemones tam pasirinksime dabar ir ateityje, priklauso tiek nuo mūsų pačių, tiek nuo rinkos tendencijų, kurioms visgi pasiduodame: vasarai rinksimės elektrinį paspirtuką ar riedį, investuosime į elektromobilį, o gal atsigręšime į savo nenuginčijamus privalumus turintį viešąjį transportą?

Tikiu, kad autonominis transportas jau artimiausią dešimtmetį iš blizgančių parodų salių, mokslinių simpoziumų pranešimų ar bandymų poligonų persikels į bendro naudojimo kelius, o lietuviai tą stebės ne tik interneto vaizdo įrašuose, bet ir realiame gyvenime. Radikalias technologines naujoves vertinu kiek atsargiai, tačiau taip pat džiaugiuosi, kad galiu būti transporto sistemos pažangos diegimo dalis.

Tikiuosi, kad transporto sistema jau greitai keisis į gausios elektrifikacijos pusę ir gatvėse matysime jau tik tylias, efektyviai energiją naudojančias ir žmonių gyvybes saugančias transporto priemones. Norėčiau matyti prekybos centrų stogus ar automobilių stovėjimo aikšteles padengtas saulės elementais, o tėvus ir vaikus rytais ne suirzusius stovinčius spūstyse, bet kartu minančius dviračių pedalus.

VGTU informacija