Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus doc. dr. Raimondo Grubliausko, daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai laikomas viena svarbiausių aplinkosauginių problemų.
„Tyrimais nustatyta, kad apie 20 % Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 mln. žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių įvardijamas ir aplinkos triukšmas“, – sako R. Grubliauskas. Anot jo, triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.
VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ieškant naujų triukšmo mažinimo priemonių nemažas dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos koncepcijai, kurios pagrindas – kuriant aplinkosaugines technologijas, atliekas naudoti kaip žaliavas. „Pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis yra kelių transportas, todėl, nemažėjant automobilių transporto priemonių skaičiui, išlieka itin aktuali ir kita problema – nebetinkamos eksploatuoti padangos. Lietuvoje per pastaruosius metus jų kiekis siekia 20 tūkst. tonų“, – pastebi R. Grubliauskas.
Anot VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai ir studentai nuolat ieško naujų, efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, nuodugniau tiria esamas medžiagas, kuria naujas. Šį kartą mokslininkams pavyko vieną problemą paversti kitos sprendimu – iš netinkamų eksploatuoti padangų ėmė gaminti garso izoliacinę medžiagą.
„VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai jau kelerius metus bendradarbiaudami su ūkio subjektais ieško būdų, kaip netinkamas eksploatuoti automobilių padangas panaudoti garsui slopinti. Eksperimentai šia tema vykdomi nuo 2016 metų. Gavus rezultatus, šiuo metu jau gaminamos ir praktiškai sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės. Jos gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, turi gerų mechaninių ir fizikinių savybių, todėl yra ilgalaikės, atsparios aplinkos poveikiui“, – pasakoja R. Grubliauskas.
Pasak jo, skirtingos granuliometrinės sudėties ir skirtingo storio gumos plokštės gaminamos liejant, gumos granules apdorojant termiškai bei įterpiant įvairių rišiklių. Ši patentuota technologija vis dažniau taikoma Lietuvos statybų sektoriuje, siekiant pagerinti akustinę pastatų vidaus aplinką. „Mūsų kolegos statybininkai gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir tokią konstrukciją montuoja ant butus ar kambarius skiriančių sienų, t. y. ten, kur siekiama pagerinti nepakankamą atitvaros garso izoliaciją. Natūrinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pastatuose, šios medžiagos efektyvumas labai priklauso nuo jos sumontavimo, aplinkinių konstrukcijų kokybės, bet tyrimais nustatytas garso izoliacijos efektyvumas siekia 10–15 decibelų“, – pasakoja VGTU mokslininkas.
R. Grubliauskas akcentuoja, kad ši medžiaga turi ir kitų svarbių pranašumų, lyginant su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis, – medžiaga yra plona (iki 3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o išgaunamo garso izoliacijos efektyvumo ir diegiamos konstrukcijos storio santykis yra gerokai pranašesnis, lyginant su kitomis dažnai statybose naudojamomis konstrukcijomis. Gumos granulių plokštės yra didesnio tankio (apie 750 kg/m3), palyginti su įprastomis garsą absorbuojančias savybes turinčiomis medžiagomis, pavyzdžiui, akmens vata (tankis apie 40 kg/m3), putplasčiu (tankis iki 30 kg/m3) ir kt., todėl išsiskiria geresnėmis akustinėmis savybėmis, ypač izoliuojant žemo dažnio garsą.
Pasak R. Grubliausko, pakartotinis atliekų naudojimas kuriant produktus įvairiose aplinkosauginėse srityse šiuo metu labai populiarus ir skatintinas, taip pat aktyviai naudojamas VGTU Aplinkos inžinerijos mokslininkų ir studentų tyrimuose.
„Mes taip pat bandome naudoti įvairius kitus komponentus, pavyzdžiui, planuojame papildomai, kaip priedą, naudoti perdirbtų gėrimų pakuočių („Tetra Pak“) atliekas, kuriose apie 70 % sudaro kartonas, suteikiantis stabilumo ir atsparumo, o polietileno ir aliuminio folijos sluoksniai užtikrina pakuotės funkcionalumą ir laikomo skysčio saugumą. Šių perdirbtų pakuočių atliekų taikymas, tikimės, taip pat leis sukurti ir pasiūlyti efektyvių konstrukcijų akustinių problemų sprendimams“, – ateities planais dalijasi VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius.
Į problemų sprendimus ir visuomenei aktualius tyrimus aktyviai įsitraukia ir fakulteto studentai – būsimi inžinieriai. VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje ruošiami studentai studijų metais, be kitų aplinkosauginių sričių, susipažįsta su fizikiniais garso sklidimo ypatumais, triukšmo mažinimo būdais, taikomais naujausiais inžineriniais sprendimais. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete sprendžiamos ir nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo ir triukšmo mažinimo bei dauguma kitų visuomenei aktualių problemų.
