Tvaraus gyvenimo principai vis dažniau paliečia kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Gyventi tvariau jau tapo šiuolaikiškumo ir sąmoningumo rodikliu.
Žurnalas STRUCTUM organizuoja dar vieną konferenciją ir šį kartą kvies pasinerti į tvarių pastatų kūrimo temas. Statybų sektorius yra viena iš didžiausių pramonės veiklų, kuri palieka vieną didžiausių CO2 pėdsakų, todėl itin svarbu ieškoti alternatyvių sprendimų, prisidedančių prie Žemės klimato apsaugojimo.
Birželio 1 d. Vilniuje vyks konferencija „Tvarių pastatų ateitis: bioklimatinė architektūra, inovatyvi inžinerija ir medinė statyba“. Joje vienas iš pranešėjų bus INDI studijos įkūrėjas ir dizaineris Simonas Tarvydas.
Kviečiame registruotis į konferenciją „Tvarių pastatų ateitis: bioklimatinė architektūra, inovatyvi inžinerija ir medinė statyba“.
Dalyvavimas nemokamas, vietų skaičius ribotas.
Pristatome interviu su vienu iš konferencijos pranešėjų S. Tarvydu.
– Simonai, kaip galima sumažinti aplinkos teršimą per interjero dizainą?
– Mano manymu svarbiausias elementas mažinantis poveikį aplinkai – apgalvota pirkimo, projektavimo, daiktų parinkimo strategija.
Šiais laikais didžiausia vertybė ir prabanga ne leisti sau turėti, o sugebėti apriboti savo įgeidžius. Kitaip tariant, tvariai kuriantis interjero specialistas visų pirma galvos, ar galima apsieiti be vieno ar kito elemento, baldo, detalės.
Tarša besirūpinantis specialistas prioritetą teiktų natūralioms, organinės kilmės medžiagoms (iš atsinaujinančių išteklių). Vietinės žaliavos ir gaminiai tampa vertybe – tam, kad sumažinti CO2 pėdsaką.
Lengvai atnaujinamos, pakeičiamos, restauruojamos medžiagos, baldai, elementai. Taip pat svarbu rinktis daiktus pagamintus iš antrinių žaliavų. Daiktai, baldai, apdailos medžiagos, grindys, kiliminės dangos turi turėti Tvarumo ar Eko sertifikatus.
Visos interjero sudedamosios dalys turėtų būti lengvai prižiūrimi, neteplūs, nereikalaujantys piktos chemijos priežiūrai. Daiktus reikėtų rinktis patvarius ilgaamžius. Perdirbimui ir rūšiavimui tinkami daiktai irgi gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.
– Esate tvaraus dizaino pirmtakas Lietuvoje. Kaip žmonės žvelgė į Jūsų veiklą pradžioje ir kaip dabar?
– Kai prieš 9 metus pradėjau garsiai kalbėti apie tvarumą, daugelis akimirksniu griebdavo telefoną ir eidavo į Google pasiaiškinti apie ką visa tai.
Dizaino kūriniai irgi dažniau sužavėdavo ne savo tvaria prigimtimi, o išgrynintomis formom ir netikėtu iliuziniu efektu, kai iš pirmo žvilgsnio tarsi sunkūs daiktai pasirodydavo lengvi ir jaukūs.
Šiandien tvarumo terminas girdimas labai dažnai. Galima pamanyti jog tuoj visa ši tendencija atsibos ir bus nurašyta tartum trumpalaikės mados blyksnis. Tačiau esame tik ilgos tvarumo kelionės pradžioje.
Daug kur turime išmokti elgtis kitaip nei iki šiol. Šiandien mano kūrinius vis labiau vertina už nuoseklius žingsnius tvarumo filosofijos kelyje.
– Kokios yra populiariausios tvaraus interjero dizaino tendencijos šiuo metu?
– Tendencija kuri man pačiam artima – nuosaikumas. Aukštasis pilotažas atskleisti pačią esmę atsisakant idėjai menkai padedančių detalių. Mano manymu tai aplinkai draugiško mastymo kelias.
– Kaip galima pritaikyti antrinio naudojimo prekes interjero dizaine?
– Nesu tikras ar prekė čia tinkamiausias žodis. Kai kuriuos daiktus verta restauruoti, vietoje to, kad išmesti. Pasitelkę fantaziją galime iš vienų, gal jau nurašytų daiktų, sukurti kitus, jiems suteikiant naujas funkcijas.
Internetas mums siūlo begalę įdomių sprendimų. Lieka tik skoningai priderinti prie savo interjero vizijos.
Kviečiame registruotis į konferenciją „Tvarių pastatų ateitis: bioklimatinė architektūra, inovatyvi inžinerija ir medinė statyba“.
Dalyvavimas nemokamas, vietų skaičius ribotas.
