Vis garsiau apie tvarią ir švarią aplinką kalbantys pasaulio miestai kuria planus, kuriuos nori įgyvendinti iki 2050-ųjų, o jei įmanoma – dar iki šio dešimtmečio pabaigos. Visgi ateities miestus reikia pradėti ruošti jau dabar ir tam yra siūlomi konkretūs sprendimai.
Tarptautinės energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ Marketingo projektų vadovė Baltijos šalims Šarūnė Karmonaitė teigia, kad ateities miestai turi būti orientuoti į žmogų, tvarūs ir pasirengę ateičiai. O tai neįmanoma be skaitmenizacijos.
„Mūsų vizija – tvarūs ir efektyvūs pastatai, sumažinantys energijos suvartojimą. Kodėl tai svarbu? Pastatai yra vieni daugiausiai CO2 išskiriantys objektai. Energijos suvartojimas išskiria maždaug 80 proc. anglies dvideginio visame pasaulyje, o vien tik pastatų priežiūra, t.y. tiesiog įprastai veikiantys biurai ir kiti objektai, sugeneruoja apie 28 proc. išskiriamo CO2. Jeigu įvertintume ir sąnaudas, skirtas pastatų statybai, CO2 išskyrimas didėja net iki 40 proc.
Statydami tvarius pastatus kovosime su klimato kaita, o tai yra pagrindinis ateities miestų tikslas. Džiugu, kad to siekiame ne tik mes, bet ir savivaldybės, kurios ieško sprendimų, kaip pastatams išlikti ilgiau ir teikti naudą miestui bei gyventojams“, – sako Š. Karmonaitė.
Tvarumo siekimą bendrovė demonstruoja savo pavyzdžiu: kasmet skiria 5 proc. savo pajamų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat įsipareigojo iki 2030 m. visose savo verslo grandyse naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o CO2 emisijas sumažinti iki nulio. „Schneider Electric“ atstovė teigia, kad tvarumo galima siekti jau dabar, projektuose pritaikant išmanius sprendimus.
„Vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų yra KNX – kambarių valdymo sistema. Ji leidžia automatizuoti visus kambario procesus– šilumą, apšvietimą ir pan. Tai leidžia žmonėms ne tik gerai jaustis, bet ir taupyti energiją – kai nereikia, nenaudoti tam tikrų resursų. Kaip geruosius pavyzdžius pašnekovė išskiria jau įgyvendintus projektus „Vilnius Outlet“, VMG gamykloje, SBA industrinių inovacijų slėnyje ir kitur, kur įdiegti pastatų valdymo sprendimai.
Taip pat populiarus sprendimas yra „Power Tag“. Tai yra mažas išmanus, belaidis energijos skaitiklis. Jis leidžia išsiaiškinti, koks įrenginys naudoja daugiausiai energijos. Juo galima stebėti suvartojamą energiją tiek visame pastate, tiek atskirose erdvėse. Taip galima ne tik įvertinti energijos suvartojimą, atrasti, kuriuos neefektyviai veikiančius įrenginius verta pakeisti į naujus, bet ir gauti įspėjimus apie elektros trikdžius“, – pasakoja Š. Karmonaitė.
Šią patirtį „Schneider Electric“ nebe pirmus metus perduoda ir Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas“, kuriame dalijasi savo sprendimų pritaikymo galimybėmis su dalyviais.
„Išmanūs miestai yra Lietuvos ateitis, todėl šiame konkurse norime pasidalinti patirtimi ir praktiniais patarimais su dalyviais. Norime perduoti žinią, kad norint kurti tvarius ir efektyvius projektus reikalinga skaitmenizacija.
Šiemet daug šnekame apie elektromobilių įkrovimo stoteles, nes be jų sunku įsivaizduoti ateities miestus. Lietuva turi didelių planų atnaujinti ir įrengti daugiau tokių stotelių. Jei žmonės negalės palikti savo automobilio įkrovimui, tokiam miestui gali būti sunku pritraukti lankytojus. Todėl labai svarbu nepamiršti apie elektromobilių stoteles prie lankytinų vietų, miesto centrų ir kitų svarbių vietų“, – sako Š. Karmonaitė.
Skaičiuojama, kad per kelis artimiausius dešimtmečius – iki 2050-ųjų – visame pasaulyje turėtų atsirasti net 700 mln. elektromobilių. Todėl labai svarbūs išmanūs sprendimai jų priežiūrai.
„Tam turime „EVlink“ seriją – tai yra tiek asmeniniai, tiek pažangią galios balansavimo sistemą (Load Managemt System – LMS) turintys įkrovimo sprendimai. Jeigu šiuo metu yra poreikis įkrauti tik vieną elektromobilį, ateityje jų kiekis šalia pastato gali išaugti iki pavyzdžiui 30-ies. Tada visus juos sujungus įkrauti, pastatų viduje įjungus kompiuterius, technika, smarkiai išaugtų elektros poreikis, kuris gali viršyti leistiną naudoti galią arba sukelti elektros dingimą. LMS leidžia efektyviai paskirstyti energiją – pavyzdžiui energijos suvartojimo piko metu laikinai sustabdyti elektromobilių įkrovimą, o ramesniu metu skirti daugiau energijos“, – išmaniųjų technologijų privalumus vardija Š. Karmonaitė.
