Dalyviai:
Odilija Seredytė (KTU, architektūra, 3 kursas)
Gabrielė Bandzaitė (KTU, architektūra, 3 kursas)
Justė Daukšaitė (KTU, architektūra, 3 kursas)
Emilė Juknevičiūtė (KTU, pastatų inžinerinės sistemos, 4 kursas)
Mantas Vaičiulis (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas)
Ignas Šliogeris (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas)
Komandos vadovas: architektas Vytautas Baltus
Pasirinkta teritorija: Utenos miestas, Aukštakalnio daugiabučių namų kvartalas, Taigos g. 85
Pasirinkome šį kvartalą, nes teritorija turi didelę problemą dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo. Manome, kad mūsų projektuojama daugiaaukštė stovėjimo aikštelė padės išspręsti šią problemą. Gyventojai aikštelėje galės saugiai laikyti savo transporto priemonę, o, svarbiausia, atlaisvinsime gatves, kuriose neleistinai paliekami automobiliai, trukdantys autobusų eismą.
Prieš priimdami pirmines idėjas, atlikome išsamią analizę, kuri padėjo suvokti, kokios automobilių aikštelės yra patrauklios ir patogios žmonėms. Išrinkome keletą bendrai visiems patikusių analogų.
Pirmasis pavyzdys, kuris patraukė mūsų dėmesį, buvo architekto Jeongo Hoono stovėjimo aikštelė Jongine, Pietų Korėjoje (1 pav.). Nors ji buvo pastatyta dar 2010 m., iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad šis statinys skirtas automobiliams statyti. Stipriai pabrėžiamas išorės dizainas suteikia pastatui unikalumo bei estetikos pojūtį. Tai vienas iš objektų, griaunančių suvokimą apie tai, kaip turėtų atrodyti automobilių stovėjimo aikštelė, ir parodantis pavyzdį, kaip tokio tipo nestandartiškas pastatas gali teigiamai paveikti miesto įvaizdį.
Kitas mūsų pasirinktas pavyzdys yra Ostine, Teksaso valstijoje, JAV (2 pav.). Ši aikštelė taip pat nėra naujos statybos (2012 m.), tačiau, pastačius ją, buvo išspręstos ekologinės problemos. Statinys turi „kvėpuojančias“ žaliąsias sienas, kurios mažina oro užterštumą, tad nereikia papildomų oro kokybę gerinančių filtrų. Ant stogo įrengtas lietaus vandens surinkimo rezervuaras, kuris prireikus aprūpina augalus vandeniu ir papildomai drėkina stogą, o, esant liūtims, akumuliuoja ir išgarina perteklinį vandenį. Maža to, objektas pastatytas netoli miško / parko aplinkos, taip pritaikant jį prie kraštovaizdžio.
Dar vienas jau mums artimesnis pavyzdys – Santaros stovėjimo aikštelė Vilniuje (3 pav.). Tai didžiausia Lietuvoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė, suprojektuota gana mažoje erdvėje, tačiau maksimaliai išnaudojanti vietą. Nors estetiniu požiūriu šis statinys nėra labai patrauklus akiai, tačiau jo išdėstymas padeda žmonėms nepasiklysti ir lengvai bei patogiai juo naudotis. Aikštelėje įrengti nukreipiamieji ženklai, stebėjimo kameros, užtikrinančios kiekvieno asmens turto saugumą, pora laiptinių ir liftas, kad juo galėtų naudotis visi, net ir specialiųjų poreikių turintys žmonės.
Dalyvių vizualizacijos
