Į galvą apsukančią menininko Julijono Urbono kosmoso programą vakar Venecijoje išsiųsti pirmieji 253 žmonės. Tai – šalį 17-oje Venecijos architektūros bienalėje atstovaujančios Lietuvos erdvės agentūros vykdomos misijos „Planeta iš žmonių“ startas.
Į fiktyvios institucijos laboratoriją kviečiantis menininkas siūlo provokuojančią ateities architektūros idėją – sukonstruoti planetinio mastelio darinį iš žmonių. Kol kas tam reikia šiek tiek vaizduotės ir kad į Lietuvos paviljoną užsukę lankytojai nusiskenuotų specialiu čia įrengtu 3D skeneriu. Lankytojų atvaizdai akimirksniu paverčiami ekranuose matoma trimate astrofizikine simuliacija. Nauja planeta iš besigūžiančių žmonių kūnų formuosis iki pat bienalės pabaigos lapkričio 22-ąją.
Tris dienas, gegužės 20–22 d. vykstantį Lietuvos paviljono atidarymą lydi specialūs turai, kuriuos veda LEA įkūrėjas J. Urbonas, projekto kuratorius Janas Boelenas ir asistuojanti kuratorė Milda Batakytė. Šiuose turuose lankytojai supažindinami su agentūros laboratorija ir gluminančia programos idėja. M. Batakytės teigimu, šis minties eksperimentas įdomus tuo, jog suteikia galimybę susimąstyti apie naują, nuosaikią, suvaldytą, bet kartu ir nenuspėjamą būtį, meną ir architektūrą.
„Lagranžo taškas kosmose, į kurį J. Urbonas siūlo siųsti žmones ir ten formuoti planetą, veikia kaip pusiausvyra. Tai vieta tarp dviejų kosminių kūnų, kurių gravitacijos jėgos viena kitą kompensuoja. Šiandien ši metafora mums ypatingai reikalinga ieškant naujų būdų sugyventi, eliminuoti stereotipus, įprastus ir dažnai neišvengiamus žemiškus požiūrius. Projektas gali padėti dažnai izoliuotas ir viena nuo kitos nutolusias disciplinas, pavyzdžiui, astrofiziką, šiuolaikinį meną ar architektūrą, paversti artimesnėmis ir atviresnėmis“, – sako M. Batakytė.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorija įsikūrė XVI–XVII a. pastatytoje Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje. Joje Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektoriaus Jano Boeleno kuruojamas lietuvių projektas įgyja naujų, papildomų prasmių. Išskirtinis paviljono organizatorių požiūris į architektūrą ir jos ateitį dar prieš prasidedant bienalei neliko nepastebėtas tokių tarptautinių prestižinių meno ir architektūros platformų, kaip „Artribune“, „ArchDaily“ ar „Exibart“.
Paprastai bienalės pradžioje „Auksinio liūto“ statulėlėmis apdovanojami pagrindinės parodos dalyviai ir nacionaliniai paviljonai šįkart dėl pasaulinės pandemijos bus paskelbti ir įvertinti tik rugpjūčio 30-ąją. Už viso gyvenimo nuopelnus „Auksiniu liūtu“ šiemet jau pagerbtas ispanų architektas, teoretikas ir pedagogas Rafaelis Moneo. Nuo 1980-ųjų kas dvejus metus organizuojamą prestižinį architektūros renginį šiemet pakviestas kuruoti architektūros istorikas, teoretikas, Masačusetso technologijos instituto (MIT) architektūros fakulteto dekanas Hashimas Sarkis.
Tai antras kartas, kai Lietuva architektūros bienalėje prisistato savarankiškai. 2016-aisiais kartu su latviais ir estais Lietuvos atstovai kūrė bendrą „Baltijos paviljono“ projektą, o 2018 m. Venecijoje veikė Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruota „Pelkių mokykla“. Šįkart meno, edukacijos ir rezidencijų centro „Rupert“ organizuojamame Lietuvos paviljone pristatomas J. Urbono architektūrinės fantastikos projektas „Planeta iš žmonių“.
Sveikindamas menininką J. Urboną kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad 2021-ųjų Venecijos architektūros bienalė – ilgai lauktas įvykis visame kultūros ir meno pasaulyje, tačiau ypač reikšmingas jis yra Lietuvai:
„Antrą kartą šiame prestižiniame renginyje prisistatysime savarankiškai ir turėsime galimybę parodyti, kad vaizduotės bei idėjų žaidynėse ne šalies dydis, o jos žmonių kūrybingumas ir talentas yra sėkmę lemiantys veiksniai.
17-toji tarptautinė Venecijos architektūros bienalė taip pat yra puiki proga atsigręžus atgal apžvelgti ir įvertinti lietuvių kūrėjų pasiekimus Venecijoje. Prieš trejus metus džiaugėmės architektūros bienalėje įvykusiu Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruotu projektu – eksperimentine laboratorija „Pelkių mokykla“. Dar po metų Venecijos meno bienalė mūsų šaliai tapo istoriniu įvykiu, kai Rugilės Barzdžiukaitės, Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ laimėjo „Auksinį liūtą“. Mūsų šalies kūrėjų idėjos ir vaizduotė randa atgarsį tarptautiniuose vandenyse, o į globalias problemas ir iššūkius jie geba pažvelgti savitu, autentišku žvilgsniu.
Tikiu, kad atgarsio sulauks ir šiemet Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje atstovausiančio Julijono Urbono idėjos. Sveikinu menininką su šia jam tekusia garbe bei atsakomybe. Klausimas, kaip mes gyvensime kartu, popandeminiame pasaulyje tampa aktualus ir gerokai už bienalės ribų. Siekdami konstruktyvaus, tvarumo, darnos ir estetikos principais pagrįsto atsakymo, neišvengiamai turėsime atsigręžti į mokslo, meno ir vaizduotės sankirtas. Šiuo aspektu J. Urbonas yra išskirtinis kūrėjas ne tik lietuviškame meno kontekste.
Jo ankstesni įgyvendinti projektai palieka didžiulį įspūdį grakščiu autoriaus žongliravimu dizaino, inžinerijos, filosofijos, kinetinio meno principais. Menininko vedamos nuolatinės derybos su gravitacija žiūrovui atveria vis naujas apmąstymų ir galimybių teritorijas. Tikriausiai dėsninga, kad anksčiau ar vėliau šios derybos turėjo J. Urbono auditorijos žvilgsnius pakylėti iki pat kosmoso. Net jeigu ir iš tiesų, kaip kad sako pats menininkas, esame pernelyg žemiški, kad įsijaustume į kosmosą, bandymą įveikti šį pernelyg tirštą „žemiškumą“ galime laikyti naująją Lietuvos erdvės agentūros misija.
Viliuosi, kad ši misija sėkmingai pasieks savo tikslą ir „Planeta iš žmonių” ne tik tarptautinei architektūros bienalės bendruomenei, bet ir mums visiems taps impulsu dar labiau plėsti savo pažinimo, domėjimosi ribas ir tęsti vaizduotės pratybas.“
Venecijos Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje interaktyvi architektūrinė instaliacija veiks iki lapkričio 21 d.
