Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui strategiškai svarbaus magistralinio kelio „Via Baltica“ paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) šią savaitę papildomai skyrė 48 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) lėšų. Užbaigus šią 12 kilometrų ilgio atkarpą, planuojama, kad automagistralė nuo Kauno iki Varšuvos bus visiškai užbaigta jau 2025 m. rudenį.
„Bendro mūsų kadencijos darbo su Europos Komisija rezultatas – pritarta Lietuvos prašymui skirti strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektams šalyje europinę paramą. Tai padės mums suteikti reikšmingą impulsą tolesnei susisiekimo ir karinio mobilumo jungčių regione plėtrai bei integracijai su Vakarais. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste tai kertinė sąlyga ne tik viso regiono ekonominiam augimui, bet ir nacionaliniam saugumui“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Įgyvendinant „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos rekonstrukciją, iš viso apie 40 km, iki šiol jau skirta 89,6 mln. eurų CEF ir 79,6 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Visos investicijos šiam keliui atnaujinti, įskaičiuojant ir ES paramą, planuojama, gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
Lietuva Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšoms gauti pagal CEF dvigubos paskirties (įskaitant kariniam mobilumui) skirtų projektų įgyvendinimą teikė paraiškas ir aktyviai dalyvavo visuose skelbtuose kvietimuose. CEF parama buvo gauta visų „Via Balticos“ ruožų rekonstrukcijai.
„Via Balticos“ modernizavimo projektas pagal kuriamos naujos infrastruktūros mastą bei statybų greitį yra didžiausias šalies kelių statybos projektas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
Šiuo metu jau yra užbaigti 12,5 km ilgio „Via Balticos“ ruožų rekonstrukcijos darbai, planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus baigtas rekonstruoti dar 16 km ilgio ruožas ties Marijampole. Rekonstrukcijos darbai paskutiniuose 12 km ties Lietuvos ir Lenkijos siena jau prasidėjo ir bus užbaigti kitų metų antroje pusėje.
Taip pat 8,6 mln. eurų iš CEF ketinama skirti elektros tiekimo laivams infrastruktūros vystymo projektui Klaipėdos uoste, dar po maždaug 5 mln. eurų – Lietuvos geležinkelių vidinių procesų skaitmenizavimo darbams įgyvendinti ir oro eismo valdymui modernizuoti.
Be to, EK sprendimu apie 458 mln. eurų bus papildomai skirta europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti nuo Kauno link Lietuvos ir Latvijos sienos. Šiame brandžiausiame projekto ruože jau statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje. Šiemet planuojama pasirašyti sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir darbų vykdymo dar papildomai maždaug 40 km ruože ir darbus vykdyti iki 70 km ilgio atkarpoje.
Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra svarbiausias ES transporto infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinis. Iš šio fondo transporto infrastruktūros projektams Lietuva iki šiol jau yra gavusi apie 1,13 mlrd. eurų.
Būtinybė stiprinti CEF, taip pat numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui europiniu mastu pažymėta šių metų birželį Prahoje pasirašytoje Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrų deklaracijoje.
