Viešbutis „Casa TO“ įsikūręs Meksikoje esančioje La Punta Zicatela – auksinių saulėlydžių Ramiojo vandenyno pakrantėje, kur jūra, smėlis ir uolos sudaro nepakartojamą peizažą.

Projekto autoriaus Ludwigo Godefroy tikslas – sukurti diskretišką vietos tradicijas ir gamtą atspindinčią, harmoniją kuriančią oazę, kurioje apsistojęs lankytojas pasinertų į absoliučią ramybės būseną. 600 kv. m plotą apimančiame dviejų aukštų viešbutyje suprojektuoti devyni unikalaus dizaino kambariai.

„Moderni šventykla“ – ramybės oazėje

Projekte atsispindi paprastumo ir konceptualios elegancijos bruožai, kur tradicija ir avangardas susilieja į precedento neturinčią struktūrą, kurią apima gamtos ramybė.

Pavadinimas „Casa TO“ kyla iš giedros kontempliacijos apibrėžtoje erdvėje idėjos – Oachakos šventyklos interpretacijos, kuri sukuria radikalią jutiminę patirtį, vien tik į ją įžengus.

Ten, kur susilieja estetika ir natūralumas

Interjero vaizdai sukuria oazę, apsuptą dangaus, sienų svorio ir vijoklinių augalų, vynmedžių bei vaismedžių, įskaitant bananus ir pasiflorų vaisius.

600 kv. m statinyje susipina estetika ir funkcionalumas, pabrėžiant medžiagų, tokių kaip betonas, plienas, molis ir mediena, tekstūrų natūralumą.

Skersinėse sienose dėmesį patraukia didelės, apskritos angos, kurios suskaido erdvę į mažesnes zonas ir suteikia svečiams daugiau privatumo.

Neapdorotas betonas buvo naudojamas visame viešbutyje ir paliktas kaip atvira apdaila svečių kambariuose ir viešosiose vietose. Medžiaga taip pat buvo naudojama įmontuotiems baldams, tokiems kaip suolai, lentynos, praustuvės ir net svečių lovos.

Kontrastus kuriantys akcentai

Natūrali „Casa TO“ viešbutį supanti aplinka įkvėpė jo interjero dizainą: natūralus Madagaskaro palmės – Bismarckia nobilis – atspalvis. Nedaug palmių lapų yra tokie dideli kaip Bismarckia nobilis, galintys siekti daugiau nei 3 metrų skersmenį.

Spalvų paletę sudaro tipiški betono ir nerūdijančiojo plieno atspalviai, kuriuos papildo turkio atspalviai. Išskirtiniais akcentais tampa „Natural Urbano Studio“ lempos ir kai kurios dekoratyvinės detalės. Geltonos, mėlynos ir žalios spalvos akcentai kontrastuoja su vivenda, Alfredo Orozco rankų darbo tekstile.

Interjerą sušvelnina nestandartiniai baldai, suprojektuoti vietos meistrų, spalvingi kilimėliai ir gobelenai bei gausybė vazoninių augalų.

Siekdami perteikti paprastumą ir subtilumą, baldus gamino patyrę baldininkai iš Pueblo, Gvadalacharos ir Oachakos, kurie kartu su Tiago Solís Van Beureno sukurtais bambuko dirbiniais pabrėžia tekstūras ir suteikia aplinkai savitą vietos charakterį.

Šiuos unikalius kūrinius, kurie parodo turtingą vietinių talentų meistriškumą ir kūrybiškumą, gali įsigyti ir viešbutyje apsistoję svečiai.

Užtikrintas natūralus vėsinimas

Įgyvendinant projektą buvo reikalinga konstrukcija, užtikrinanti vėsinimą dienos metu ir leidžianti pasislėpti nuo itin aukštos regiono temperatūros.

Siekdamas įgyvendinti šį uždavinį, L. Godefroy suprojektavo sodus šešiems pirmame aukšte esantiems kambariams, o aukščiau esančiuose kambariuose – terasas ir lauko vonias.

Bendros erdvės centrą užima baseinas, besidriekiantis per visą objekto ilgį. Šios erdvės sienos, grindys ir lubos yra pagamintos iš vietoje išlieto betono. Baseinas papildo natūralaus vėsinimo sprendimus.

Šalia jo yra laiptuotos sėdimos vietos, skirtos svečiams, norintiems ilsėtis prie vandens.

Apie autorių

Ludwigas Godefroy yra architektas iš Meksikos, gimęs Prancūzijoje. Jo architektūrinis dėmesys krypsta pirmyn ir atgal tarp dviejų šalių – tos, kurioje jis gimė, ir tos, kurioje dirba ir gyvena. Visgi, Meksika buvo pagrindinis autoriaus įkvėpimo šaltinis, atsispindintis ir darbuose, – švelnus ir labai artimas ryšys su šia šalimi. 2011 metais buvo įkurta ir studija „Ludwig Godefroy Architecture“.

L. Godefroy studijavo architektūrą Paryžiuje ir savo karjerą pradėjo tokiose garsiose studijose kaip „Leeser Architecture“ Niujorke, „Enric Miralles / Benedetta Tagliabue“ Barselonoje, „OMA / Rem Koolhaas“ Roterdame ir „Tatiana Bilbao“ Meksikoje.

Šis architektas mėgsta žodį „harmonija“. Jo nuomone, kiekvienas turi savo subjektyvų požiūrį į architektūrą, tačiau harmonijos palaikymas yra nepaprasta dalykų sankirta ir netikėtumo šaltinis. Kiekvienas autoriaus projektas yra unikalus, pagrįstas pastato jautrumu, smalsumu, emocijomis ir istorija.