Šią savaitę sukanka šeši mėnesiai nuo tada, kai Rusija pradėjo karą ir įsiveržė į Ukrainos miestus, sukeldama beprecedentį naikinimą vietos ir pasauliniu mastu. Nuo karo pradžios milijonai ukrainiečių buvo perkelti šalies viduje, praradę namus, verslą ir šeimas. Siekdamos sušvelninti niokojančius karo padarinius ukrainiečiams ir šalies paveldui, nevyriausybinės organizacijos ir vyriausybės iš viso pasaulio ėmėsi kelių humanitarinių, architektūrinio paveldo išsaugojimo ir ekonominių iniciatyvų.
UNESCO patvirtino padarytą žalą 139 teritorijoms, įskaitant 62 religines vietas, 12 muziejų, 26 istorinius pastatus, 17 pastatų, skirtų kultūrinei veiklai, 15 muziejų ir septynias bibliotekas Kijeve, Černigove, Charkove, Zaporožėje, Žitomire, Donecke, Luganske ir Sumuose.
Pasaulio Paminklų fondas (WMF), privati, tarptautinė, ne pelno siekianti organizacija, skirta išsaugoti istorinės architektūros ir kultūros paveldo objektus visame pasaulyje, paskelbė, kad pradės keturis skubius išsaugojimo projektus.
Pirmasis yra Žovkvos Švč. Trejybės bažnyčios atkūrimas, į kurią 2022 m. vasario mėn. restauracijos metu pataikė rusų raketos. Nors darbininkai greitai bažnyčią uždengė plastikine danga, to nepakako, nes buvo suniokota dalis stogo ir atidengti keli vidaus kambariai. Tam, kad apsaugoti bažnyčios vidų ir išorę, Pasaulio Paminklų fondas įrengs vandeniui atsparias dangas, kurios toliau saugos konstrukciją nuo žiaurių oro sąlygų.
Žovkvos Švč. Trejybės bažnyčia. Nuotr. Maxim Ritus
Pradiniame skubaus išsaugojimo projekto etape taip pat bus išsiųsta 440 gesintuvų, skirtų apsaugoti XVI–XIX a. pastatytas medines bažnyčias, kurie bus perduoti Ukrainos kultūros paveldo gelbėjimo centrui, Paveldo reagavimo į ekstremalias situacijas iniciatyvai (HERI) ir Tarptautinei paminklų ir vietovių tarybai (ICOMOS).
Renesanso stiliaus pastatas, pavadintas Juoduoju Namu Lvovo turgaus aikštėje, gaus laikinąsias konstrukcijas ir pastolius, kad jo fasadas būtų apsaugotas nuo sprogimų, taip pat reikiama įranga bus duodama XI a. Kijevo Šv. Sofijos katedrai, kad būtų galima stebėti pažeistas vietas ir aplinką.
Nuotr. Pasaulio Paminklų fondo (World Monument Fund)
Kalbant apie prieglobsčio projektus, Kijeve veikiantis Balbeko biuras sukūrė modulinę laikino būsto sistemą, skirtą prisitaikyti prie įvairių tipų reljefo ir gyvenviečių tankumo, bei esant poreikiui dislokuoti per trumpą laiką. „Drozdov&Partners“ kartu su „Replus Bureau“ ir „Ponomarenko“ biuru pradėjo atnaujinti šalies viduje perkeliamų asmenų prieglaudas Lvove ir jo regione, naudodamos mokyklas ir kitas didelio masto patalpas kaip laikiną būstą.
Nuotr. Serhii Kostianyi
Po pasaulį sukrėtusios grūdų ir kuro krizės dėl nuolat vykstančių susirėmimų, šalys dabar sunerimusios ir dėl galimos branduolinės avarijos. Ukrainos atominės elektrinės, ypač Zaporožės pietryčių Ukrainoje, dabar taip pat kelia didelį susirūpinimą, nes šalia jų ir toliau vyksta susišaudymai. Negana to, kariai prisiglaudė jų viduje, padidindami humanitarinės katastrofos tikimybę – ne Černobylio masto, bet nemažo radioaktyviųjų medžiagų kiekio pasklidimo. Harvardo istorikas Serhii Plokhy perspėja, kad jei vyriausybės nesutiks apsaugoti atominių elektrinių per karus, pasekmės bus katastrofiškos visame pasaulyje.
Europos žemynui ruošiantis, atrodo, labai atšiauriai šių metų žiemai, vyriausybės kelia susirūpinimą dėl vietinių ukrainiečių, nes juos žiemos sezonas pasitiks su nuolatiniu būsto trūkumu, ribotomis galimybėmis gauti energijos namams šildyti, neapsaugotomis laikinomis prieglaudos ir arti pavojingų medžiagų.
