Aplinkos ministras pasirašė statybos techninio reglamento (STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ pataisas, kuriomis tobulinama pastatų techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Nauja tvarka leis prioritetą teikti rizikingiausių statinių kasmetiniams patikrinimams, sumažins perteklinę administracinę naštą.
Pataisose pakeistas iki šiol galiojęs kasmetinis ypatingųjų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų iki 5 aukštų naudojimo priežiūros patikrinimų dažnumas. Dabar šių pastatų priežiūra bus vykdoma pagal metinius planus. Taip pat tokie pastatai bus tikrinami, kai nustatyta avarija ar kyla jos grėsmė, pastebėtos deformacijos ar yra prielaidų, kad stichinių nelaimių ar ekstremalių įvykių metu pažeisti esminiai statinių reikalavimai, kai gautas skundas apie techninės priežiūros nevykdymą.
Įteisinus tokią tvarką, pirmenybė bus teikiama rizikingiausių statinių planiniams kasmetiniams naudojimo priežiūros patikrinimams, kadangi iki šiol galiojęs tokių patikrinimų periodiškumas buvo neproporcingas, sukeliantis bereikalingą administracinę naštą.
Iki šiol galiojusioje tvarkoje pažymose apie pastatų naudojimą buvo galima nustatyti tik vieną aplinkybę – ar pastatas naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šio pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Dabar šios pažymos funkcija išplėsta, kad ji apimtų ir statinių būklės vertinimą, pavyzdžiui, nustatyti, ar pastatas yra sunykęs, apleistas ar jam naudoti pagal paskirtį reikia atlikti paprastąjį ar kapitalinį remontą.
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. pradėjus veikti Pastatų duomenų banko informacinei sistemai, joje bus kaupiami daugiabučių ir savivaldybių viešųjų pastatų kasmetinių apžiūrų duomenys. Techniniai prižiūrėtojai pastato elektroniniame techninės priežiūros žurnale registruos pastebėtus defektus ar deformacijas, taip pat įvertins pastato būklę. Stebėjimas apims pamatų, laikančiųjų konstrukcijų, sienų, stogo, balkonų, lodžijų, langų, durų, laiptinių bei inžinerinių sistemų (dujų, šildymo, vandens, elektros, vėdinimo) būklę.
Šios pataisos parengtos atsižvelgiant į savivaldybių pastabas, kad iki šiol galiojusi statinių priežiūros tvarka buvo neproporcinga ir kėlė perteklinę administracinę naštą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė kasmet turėdavo patikrinti apie 17 tūkst. pastatų, nepaisant jų rizikos lygio. Naujoji tvarka ne tik sumažins nepagrįstą darbo krūvį, bet ir užtikrins prioritetinį dėmesį rizikingiausių statinių priežiūrai, taip prisidedant prie daugiabučių ir viešųjų pastatų saugumo bei naudojimo kokybės gerinimo.
