Vilniaus šiaurinėje dalyje, Verkių regioninio parko apsuptyje, planuojamas kapitalinio remonto projektas. Jo tikslas – pastatą pritaikyti poilsio funkcijai. Tai ne vien fizinis atnaujinimas, bet ir kryptingas architektūrinis sprendimas, siekiantis jautriai įsilieti į saugomą gamtinę ir kultūrinę aplinką bei suteikti vietai naują gyvenimą.
Sklype esanti buvusi pirmojo pakėlimo siurblinė užima beveik pusę 499 m² teritorijos, o vakarinėje dalyje šiandien veikia automobilių aikštelė. Projektu numatoma atnaujinti esamą granito dangą ir aikštelę išplėsti pietų kryptimi iki sklypo ribos. Čia suplanuotos 6 automobilių stovėjimo vietos ir 6 vietos dviračiams.
Reljefas iš esmės nekeičiamas – koreguojamas tik aikštelės profilis, suformuojant nuolydį lietaus vandens surinkimui. Sklypas neaptveriamas, tačiau įrengiamas užtvaras automobiliams, taip išlaikant atvirą, parkinės teritorijos logikai artimą charakterį.

Želdinimas ir kompensacija: mažas sklypas, didelis efektas
Dėl riboto ploto želdiniams galimybių sklype nedaug – numatytas apie 30 m² vejos plotas su vejinių žolių mišiniu. Siekiant pastatą labiau integruoti į gamtinę aplinką, fasadas fragmentiškai apželdinamas vijokliniais augalais – kalnine raganė.
Svarbus sprendinys – želdinamas eksploatuojamas pastato stogas. Jis kompensuoja apie 70 m² padidinamą automobilių aikštelės plotą ir daugiau nei dvigubai atkuria prarastą žaliąjį paviršių. Ant stogo projektuojama poilsio erdvė su atsisėdimais, gultais ir žaliąja zona – vieta ramybei, darbui ar neformaliems susitikimams gamtos apsuptyje.
Didžiąją dalį laisvo sklypo ploto (apie 217 m²) užimanti aikštelė tampa svarbiausia išorės erdve. Atsižvelgiant į regioninio parko kontekstą, jos dangai parinktos skeltos juodo granito trinkelės – ilgaamžė, natūrali ir aplinkai artima medžiaga.

Esama situacija: techninis objektas gamtinėje teritorijoje
Iki rekonstrukcijos pastatas pasižymėjo aklinomis plytų mūro sienomis, plokščiu ruberoidu dengtu stogu ir užmūrytomis langų angomis. Tinkuotos, gelsvai dažytos ir apipaišytos sienos nedera nei Verkių regioninio parko, nei kultūros paveldo, nei gamtinės teritorijos kontekstui. Tokia išraiška taip pat visiškai neatitinka planuojamos poilsio paskirties.
Architektūrinė koncepcija: atvirkštinė miško perspektyva
Naujoji pastato išraiška kuriama remiantis miško perspektyvos vaizdiniu. Miške medžiai siaurėja į viršų, atverdami dangų, o šiame projekte siūlomas atvirkštinis sprendimas – pastato tūris vizualiai „ištirpsta“ medinėje apdailoje, kylant aukštyn.
Fasadas dengiamas siaurėjančio profilio vertikaliomis medžio lentelėmis, kurios minkština pastato formą ir padeda jam susilieti su aplinka.
Pastatas kapitaliai remontuojamas, nekeičiant išorės matmenų, tačiau formuojami nauji langai ir vitrinos. Šiaurinėje ir vakarinėje pusėse projektuojami vitrininiai langai per visą pastato aukštį, kitose fasado dalyse – įprasto formato langai.
Stiklas dengiamas medžio lentelėmis, todėl jis nedominuoja, bet suteikia lengvumo ir peržvelgiamumo, ypač fasade, orientuotame į Nerį. Čia siekiama panaikinti kietą pastato kampą, leidžiant vizualiai „permatyti“ pastatą kiaurai.
Dzūkijos architektūros tradicijų tąsa
Projektas parengtas laikantis Verkių regioninio parko nuostatų, numatančių atsižvelgti į Dzūkijos etnografinio regiono statybos tradicijas. Todėl pasirinktos natūraliai pilkėjančios vertikalios medžio lentelės – būdingas Dzūkijos architektūros bruožas, kuriame vyrauja nuosaikūs spalvų deriniai ir paprastos, ilgaamžės medžiagos.


Vidaus erdvės: poilsis, darbas ir bendrystė
Atnaujintame pastate bus įrengti poilsio namai su 6 kambariais (skirtais 2–4 žmonėms). Objektas orientuotas į darbostogas – kiekviename aukšte projektuojamos pasitarimų ir poilsio erdvės, pritaikytos darbui, susitikimams ir neformaliam bendravimui.
-
Rūsys – įrengiamas buvusiose siurblinės ertmėse, čia numatyta pasitarimų / poilsio patalpa.
-
Cokolinis aukštas – du kambariai, pritaikyti žmonėms su negalia, techninės patalpos, virtuvė ir sanitariniai mazgai.
-
Pirmas aukštas – trys gyvenamieji kambariai, bendros erdvės ir san. mazgai.
-
Antras aukštas – vienas gyvenamasis kambarys, pasitarimų / poilsio erdvės, virtuvė ir san. mazgai.
Visus aukštus jungia atvira, iki pat stogo kylanti erdvė, kuri tampa pastato vidine ašimi ir bendruomenės centru.
Šis projektas Verkių g. 51 – tai pavyzdys, kaip techninės paskirties pastatas gali virsti gyva, saugia ir aplinkai draugiška poilsio erdve. Atnaujinimas ne tik pagerins architektūrinę ir ekologinę aplinkos kokybę, bet ir sumažins vandalizmo riziką.
Projektuotojas: MB De architectura
Statytojas: UAB Escape Velocity
Projekto vadovė: Jurgita Šniepienė
Architektai: Jurgita Šniepienė, Andrius Ropolas, Jautra Bernotaitė, Paulius Vaitiekūnas
Parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją
























































