Lietuvos žydų bendruomenė neprieštarautų, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai būtų perduoti sostinės savivaldybei, jei tik būtų išlaikyta anksčiau sutarta memorialinė šios vietos paskirtis. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad esminis klausimas – ne nuosavybė, o pastato ir teritorijos funkcija.

„Turiu pamatyti tą perdavimo aktą, su kokiomis išlygom, su kokiomis sąlygom perduodama. Jeigu yra atkartojamas Vyriausybės nutarimo protokolas, kuris buvo priimtas, tai mums jokio skirtumo nėra, kas yra savininkas šito pastato. Bet jeigu bus kita paskirtis, tai jau vėl iš naujo reikės kalbėti apie tai“, – BNS sakė F. Kukliansky.

Jos teigimu, sprendimas dalį pastato skirti žydų atminimui nėra vienos institucijos ar asmens iniciatyva – jis buvo suderintas su tarptautinėmis žydų organizacijomis. Todėl svarbiausia, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas.

„Čia yra ne mano kažkoks sprendimas (įkurti memorialinį muziejų – BNS), tai buvo nuspręsta su viso pasaulio žydų organizacijų atstovais, kad dalis tų patalpų būtų skirta žydų memorialui ir dalis tų patalpų būtų skirta Sąjūdžio suvažiavimo atminimui ir pašarvojimui žmonių, kurie žuvo už nepriklausomybę. Jeigu tas bus išlaikyta – tai viskas tvarkoj“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Vyriausybė šiuo metu svarsto galimybę grįžti prie idėjos apleistus, sovietmečiu statytus rūmus paversti žydų memorialu, kartu įprasminant ir Lietuvos nepriklausomybės istorijai svarbius įvykius. Pastatą siūloma perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

Praėjusiais metais, kai ministro pirmininko pareigas dar ėjo Gintautas Paluckas, buvo paskelbta apie planus rūmus rekonstruoti ir pritaikyti kongresams, konferencijoms bei kultūros renginiams, taip pat sutvarkyti aplink esančią senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritoriją.

Šiai koncepcijai iš pradžių pritarimą reiškė ir I. Ruginienė, tačiau vėliau ji sugrįžo prie ankstesnės idėjos – komplekso sutvarkymo modelio, svarstyto dar konservatorių vadovaujamos Vyriausybės kadencijos metu.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas anksčiau BNS teigė, kad pastato atnaujinimas gali pareikalauti daugiau nei 50 mln. eurų investicijų. Anot jo, siekiama, kad atnaujintas objektas taptų finansiškai tvariu ir miestui patraukliu traukos centru.

Primintina, kad planai 1971 metais pastatytuose Koncertų ir sporto rūmuose įrengti konferencijų centrą pradėti svarstyti dar 2015-aisiais, kai pastatą perėmė Turto bankas. Vis dėlto dalis žydų bendruomenių šiems planams nepritarė, nes pastatas stovi buvusių žydų kapinių teritorijoje, veikusių čia nuo XVI amžiaus.

Ši vieta svarbi ir Lietuvos valstybingumo istorijai: 1988 metų spalį čia surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 metų sausį rūmuose atsisveikinta su per Sausio 13-osios įvykius žuvusiais laisvės gynėjais.