Vilniaus pakraštyje, Bezdonyse, svečių laukia nepaprasta ramybės oazė – pirmasis Baltijos šalyse inovatyvus resursų atkūrimo centras „Sanctum“, kupinas sensorinių patirčių galimybių ir padedantis žmogui ne pabėgti nuo gyvenimo, o sugrįžti į save.
„Sanctum“ gimė ne kaip verslo idėja ar iš anksto suplanuotas projektas, o kaip natūrali mano asmeninių virsmų tąsa. Per įvairias gyvenimo krizes ir transformacijas išbandžiau daugybę praktikų, metodų ir tradicijų. Ilgainiui išryškėjo suvokimas, kad dažnai pritrūksta vieno esminio dalyko – erdvės, kurioje galėtų būti integruotos visos patirtys. Vietos, kurioje žmogus nurimtų ne pabėgęs nuo gyvenimo, o grįžęs į save“, – sako Lina Tvarijonavičienė, inovatyvaus resursų atkūrimo centro „Sanctum“ įkūrėja.
Plėtojant „Sanctum“ idėją tapo aišku, kad šiuolaikiniam žmogui reikia ne dar vieno stimulo ar greito atsipalaidavimo, o aplinkos, kuri padėtų nervų sistemai nurimti, kūnui – prabilti, o sąmonei – išsigryninti. Skirtingai nei dauguma poilsio ar „atsipalaidavimo“ vietų, „Sanctum“ veikia giliau. Čia nesiekiama greitai pašalinti įtampą ar sukurti trumpalaikį komfortą – veikiau kviečiama sustoti ir prisiliesti prie to, kas slypi giliau, po paviršiumi, pasisemti ilgalaikės įkvėpimo būsenos.
„Sanctum“ erdvėje kuriame potyrius, kurie ne tik giliai atpalaiduoja nervų sistemą ir pažadina pojūčius, bet ir atrakina kūno išmintį. Čia nėra skubos ir ekranų triukšmo – erdvės pačios kviečia sustoti, pabūti, įsiklausyti. Taip stiprėja pastabumas, jautrumas aplinkai, stiprėja ryšys su gamta, o iš tylos ima kilti pasąmonėje slypintys atsakymai, kurių taip dažnai ieškome išorėje“, – atskleidžia centro esmę L. Tvarijonavičienė.
Pasak centro įkūrėjos, šioje erdvėje veikiama išvien su aplinka – ne tik ilsimasi, bet ir leidžiama bręsti įžvalgoms, išsiskleisti vidinei išminčiai. Čia į harmoningą visumą susilieja laukinė gamta, šiuolaikinis mokslas, kūryba, inovatyvūs somatiniai bei sensoriniai patyrimai, intuityvūs architektūros sprendimai.
Bene didžiausias Lietuvoje medinės architektūros projektas
„Pastatų kompleksas sukurtas ne architektūriniam ego demonstruoti ar dirbtinai sugalvotai estetikai, medžiagiškumui parodyti. Priešingai – ieškojome jautrių prisilietimų prie gamtos: ramaus dialogo, kalbėjimo ta pačia kalba“, – koncepcijos paieškas prisimena architektas Arūnas Liola, drauge su kolegomis Greta Gulbinske, Rolandu Liola ir dr. Edgaru Neniškiu kūręs projekto architektūrinės dalies sprendinius.
Pastatų komplekso idėją įkvėpė įspūdinga daugiakamienė pušis sklypo viduryje ir jo pakraščiuose žaliuojantys brandūs spygliuočiai bei lapuočiai, tarp jų ir senas ąžuolas. Visi sklype augantys brandūs medžiai išsaugoti ir integruoti į architektūrinį projektą. Minėtoji pušis tapo viso „Sanctum“ komplekso kompozicijos ašimi, vidinio kiemo akcentu.
Ne tik visų pastatų konstruktyvas, bet ir apdaila yra kone vien iš medienos, todėl prie jų malonu liestis. Pagrindinio pastato tūris susmulkintas ir primena tradicinės sodybos namo siluetą, besistiebiantį medžių viršūnių link. „Norėjome, kad žmogus sustotų, nurimtų ir pažvelgtų į medžius, – sako A. Liola. – Funkcionali, neprovokuojanti pastato erdvė skirstoma į gyvenamąsias patalpas ir užsiėmimų zonas. Antrojo gyvenamųjų patalpų aukšto lygmuo, pridengtas vertikaliu medžio ažūru, sukuria savitą šydą. Pro jį krintanti šviesa tokia pat neraiški kaip ir besiskverbianti pro medžių lajas. O vakare, kai pastato viduje užžiebiamos šviesos, nameliai primena pamiškės žibintus.“
Pagrindinis pastatas išsiskiria lauko erdvių įvairove ir jų įveiklinimu. Dalis vidinio kiemo dengta įstiklintomis kesoninėmis medžio konstrukcijomis (šio architektūrinio sprendimo atveju lubos dengiamos taisyklingomis įdubomis, suformuotomis iš susikertančių medinių sijų). Čia bet kokiu oru gali vykti mankštos, jogos praktikos ir kitos veiklos. Aplink stovyklą patogu judėti net ir lyjant, nes pastato perimetrą saugo stogeliai su pamiškės medžių kamienų ritmą interpretuojančia išorine medinių kolonų juosta.
Vidinis kiemas tiesiogiai sujungtas su pagrindine komplekso erdve – paaukštinta transformuojama sale, panoraminiais langais žvelgiančia į pamiškę. Esant poreikiui, salė akustine atitvara padalijama į dvi mažesnes zonas, suformuojami atskiri įėjimai į jas ir išėjimai į kiemą.
Kiek atokiau nuo pagrindinio pastato suprojektuota privatesnių namukų zona: jie yra atviro plano, kad būtų galima stebėti aplinką, medituoti. Į juos patenka daugiau dienos šviesos, todėl ir pojūčiai leidžiant laiką namukų viduje yra kitokie – susiję su gamtos skleidžiama ramybe.
Taip gausiai naudoti medieną Lietuvoje nėra įprasta. „Tikėtina, tai kol kas ne tik didžiausias įgyvendintas medinės architektūros projektas Lietuvoje, bet ir tvarumo atžvilgiu išskirtinis sprendinys, – teigia A. Liola. – Matoma pastatų mediena – ne dekoras. Pastato konstrukcijos ir apdaila yra iš natūralios pušies medienos. Naudojami šiuolaikiški įvairaus storio klijuotos medienos (CLT) skydai. Interjere pasirinkta švelniai balinta mediena, o išorėje – natūrali, sertifikuota ir modifikuota pušies mediena „Kebony®“, kuri, veikiama lauko sąlygų, natūraliai keičia spalvą ir taip prisitaiko prie gamtos. Beje, šiai medienai nereikia papildomos priežiūros.“
Medienos sprendinius papildo vario skardos apdaila, šlifuotas betonas, stiklas ir aliuminio langų rėmai. Pastatas šildomas geoterminiu būdu, dalį elektros energijos jam gamins ant stogo įrengta saulės elektrinė.
Užtikrindama A++ energinės klasės efektyvumą, priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi ir architektūrinę harmoniją su gamta, skydinius-karkasinius elementus gamino ir kartu su CLT konstrukcijomis montavo, vidaus apdailą atliko UAB „Kriautė“, beveik 40 metų plėtojanti veiklą statybos srityje ir daug medinės statybos projektų įgyvendinusi Skandinavijos šalyse. „Didžiuojamės, kad ir Lietuvoje medinė statyba tampa vis populiaresnė, architektūriškai įspūdingesnė“, – sako įmonės direktorius Zenonas Jansonas.
Projekto iššūkiai – detalės
Sklandų išskirtinio medienos konstrukcijų ir apdailos komplekso projekto įgyvendinimą užtikrino ilgametę patirtį sukaupusi statybos projektų valdymo bendrovės „Viconus“ komanda. Jos nuomone, nors Lietuva dar negali pasigirti šiuolaikiškos medinės architektūros gausa, resursų atkūrimo centras „Sanctum“ įrodo, kad technologinės inovacijos smarkiai išplėtė galimybes įgyvendinti didelės apimties medinių pastatų projektus.
Pasak „Viconus“ projektų direktoriaus Dariaus Kvedaravičiaus, projekto sėkmę lėmė gebėjimas įsiklausyti į užsakovo ir architekto lūkesčius, dėmesys techninėms detalėms, kruopštus medžiagų parinkimas ir tiksliai sustyguoti procesai.
Kiekvienas projekto sprendinys – nuo išsaugotos pušies vidiniame kieme iki preciziškai suformuotų lakoniškų fasado linijų ir gerbūvio detalių – buvo harmoningai susietas su aplinka.
„Siekiant estetiškų pastato konstrukcijų ir jų vizualinės dermės, teko gaminti daugybę demonstracinių modelių, juos tobulinti ir vėl bandyti iš naujo“, – prisimena daug laiko pareikalavusias techninių sprendinių paieškas D. Kvedaravičius ir priduria, kad būtent toks preciziškas požiūris padėjo sukurti pastatą, kurio esmė atsiskleidžia per tvarumą ir meilę gamtai.
Vienas didžiausių iššūkių ir bene įdomiausia objekto užduotis, „Viconus“ projektų direktoriaus teigimu, buvo komplekso inžinerinės dalies sprendiniai, kuriuos įgyvendinant netikslumų išvengta pasitelkus 3D modeliavimą.
„Vandentiekio, nuotekų sistemos ir didelio diametro ortakiai įrengti po pastatu, todėl vėdinimas kyla iš grindų, užuot leidęsis nuo lubų, kaip įprasta. Lietaus nuvedimo latakai integruoti į kolonas, tad išorėje yra nematomi“, – pasakoja pašnekovas ir pabrėžia, kad būtent tokiais sprendiniais suformuota subtili komplekso estetika.
Tvarkant aplinką išlaikyta darna su natūralia gamta
Įmonė VAVISTA inovatyviame resursų atkūrimo centre „Sanctum“ atliko kompleksines aplinkotvarkos užduotis – nuo žemės darbų ir reljefo formavimo iki galutinių dangų, bortų, drenažo sprendinių įrengimo ir teritorijos apželdinimo. Tiksliai įgyvendinusi architektų bei kraštovaizdžio specialistų viziją, komanda sukūrė estetišką, jaukią ir funkcionalią lauko erdvę.
„Užsakovas akcentavo sprendinių ilgaamžiškumą, patikimumą ir estetinę darną su aplinka. Naujai formuojamos erdvės turėjo subtiliai įsilieti į esamą miško kraštovaizdį, neardyti reljefo struktūros ir kuo mažiau keisti natūralų peizažą“, – svarbiausius akcentus vardija Romanas Jurgelevič, įmonės VAVISTA direktorius.
Įmonės darbuotojai įrengė privažiavimus prie komplekso statinių, automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat stabilizuotos granito skaldelės pėsčiųjų takus, subtiliai įsiliejančius į natūralų aplinkos reljefą, ir ilgaamžes terasas iš didelio formato porceliano plytelių, suteikiančių erdvėms modernumo. Žaliosios zonos formuotos kompleksiškai: vienur įrengtos ruloninės vejos, kitur sėjama veja, naudojant skirtingus, specialiai konkrečioms vietoms parinktus žolės sėklų mišinius, užtikrinančius estetinį vientisumą ir vejų atsparumą skirtingoms eksploatavimo sąlygoms.
Didžiausiu iššūkiu įmonės VAVISTA komandai tapo techninių reikalavimų suderinimas intensyvaus naudojimo zonose, esančiose jautrioje gamtinėje aplinkoje. Sprendiniais siekta išlaikyti „minkštą“ kraštovaizdžio charakterį ir natūralų aplinkos pojūtį net funkcinėse, techninėse vietose.
Projektas įgyvendintas sėkmingai, nes UAB „VAVISTA“ – patyrusių inžinierių ir aplinkotvarkos specialistų komanda, daugiau kaip 20 metų dirbanti gyvenamosios, komercinės ir viešosios paskirties objektuose. Klientams siūloma visa lauko darbų įvairovė: nuo parengiamųjų žemės darbų, lauko inžinerinių tinklų įrengimo iki visų tipų dangų klojimo ir galutinio teritorijos sutvarkymo bei apželdinimo. Kompleksiškos paslaugos užtikrina sklandų projekto įgyvendinimą, kokybės kontrolę visais etapais ir vientisą galutinį rezultatą.
Ilgaamžiai pastato akcentai – iš vario bei žalvario
Nestandartinių skardos gaminių įmonė „Klukis“, ne vienus metus bendradarbiaujanti su studijos „arches“ architektais, išskirtiniam pastatui pagamino vario apdailą ir žalvarinius ženklus bei nuorodas.
„Mūsų komanda profesionali ir kūrybinga, – pristato savo ilgamečius darbuotojus įmonės „Klukis“ vadovas Algirdas Valiuškevičius. – Prieš projektą daug ruošėmės, gilinomės į užsakovų keliamus reikalavimus. Numatėme tinkamiausius technologinius sprendinius ir sėkmingai įgyvendinome užduotis.“
A. Valiuškevičiaus teigimu, laikui nepavaldus varis kaip pastato vidaus ir išorės apdailos medžiaga pasirinktas dėl natūralumo, lengvumo, minimalios priežiūros ir kintančios estetikos. Metams bėgant jis oksiduojasi ir keičia spalvą, vis labiau prisitaikydamas prie aplinkos. Be to, yra tvarus, perdirbamas ir nedegus, užtikrina aukšto lygio pastatų saugumą.
Gaminant ir montuojant vario apdailą prie pagrindinio pastato įėjimo durų ir kai kurių namelių išoriniuose langų kraštuose, įmonės „Klukis“ komandai teko įveikti ne vieną technologinį iššūkį. Patalpų viduje sendinto vario apdaila privalėjo būti tam tikro atspalvio, jam išgauti ir užfiksuoti reikėjo profesionalumo bei kantrybės.
Statinių viduje svečių judėjimą lengvina ženklai ir nuorodos iš žalvario. Gelsvas žalvario atspalvis išsiskiria iš gamtinių rusvų atspalvių, tad ne tik forma, bet ir spalva padeda lankytojams susiorientuoti, kur pastate yra vonios kambariai, dušai ir kitos bendrosios paskirties patalpos. „Sanctum“ registratūrą taip pat puošia „Klukio“ komandos pagamintas ir su paslėptu apšvietimu sumontuotas žalvarinis gamtos terapijos centro ženklas. Vietomis į betono grindinį įmontuoti žalvariniai baltiški simboliai.
„Mūsų komandos pranašumas – gebėjimas nepriekaištingai dirbti su plonais metalo lakštais. Mus renkasi architektai, norintys įgyvendinti sudėtingus sprendinius iš nerūdijančiojo plieno, vario, žalvario, cinko, – vardija įmonės privalumus A. Valiuškevičius. – Jau 25 metus įgyvendiname netipinius užsakymus, kuriame originalius fasadus, stogų dangas. Jei kyla dvejonių, kaip praktiškai įgyvendinti numatytą sprendinį, mūsų komanda visada randa atsakymą.“
Būdas paversti medieną nedegia
Modernios medienos apdirbimo technologijos leidžia šią natūralią, atsinaujinančių išteklių medžiagą, vertinamą dėl išskirtinių estetinių, akustinių bei šiluminių savybių, naudoti interjere kone be apribojimų. Tačiau ji turi atitikti gaisrinės saugos reikalavimus. Yra įvairių būdų apsaugoti medinius interjero paviršius nuo ugnies, vienas iš jų – naudoti priešgaisrines medienos dengiamąsias medžiagas.
Kuriant inovatyvųjį „Sanctum“, naudotos natūralios statybinės medžiagos, o interjero apdailai pasirinktos kryžmai sluoksniuotos medienos plokštės (CLT). Norint užtikrinti tinkamą gaisrinę saugą ir išsaugoti natūralų medienos grožį, šioms plokštėms pasirinkta kompanijos „Tikkurila“ gaminama priešgaisrinė medienos danga. Dengimo sistemą sudaro du sluoksniai vandeninio priešgaisrinio lako „Fontefire WF Clear“ ir vienas sluoksnis vandeninio medienos lako „Akvilac WF 10“.
Gruntiniam sluoksniui naudojamas vandeninis priešgaisrinis lakas „Fontefire WF Clear“ veikiamas karščio plečiasi ir suformuoja medienos paviršiuje izoliacinį putų sluoksnį, taip lėtindamas liepsnos plitimą bei dūmų susidarymą. Jis veiksmingai saugo medinius sienų, stogo ir apdailos elementus nuo ugnies.
Viršutinio sluoksnio lakas „Akvilac WF 10“ skirtas priešgaisrinei vidaus medienos dengimo sistemai. Jis greitai džiūsta, gerai išsilygina ir užtikrina puikią dangos išvaizdą. Be to, suteikia atsparumo dažniausiai naudojamiems buitiniams chemikalams.
Naudojami kartu, minėtieji lakai užtikrina aukščiausią medienos degumo klasę (B-s1, d0), todėl tokią medieną jau galima naudoti patalpose, kurioms keliami griežčiausi gaisrinės saugos reikalavimai, – pavyzdžiui, mokyklose ir ligoninėse.
Gamtą atkartoja ir tekstilės sprendiniai
Interjero tekstilės ir namų dekoravimo įmonė „Stiliaus elementai“ inovatyviame resursų atkūrimo centre pasirūpino estetiškais langų uždengimo sprendiniais. Atsižvelgdama į patalpų paskirtį, profesionali komanda projektavo, gamino ir įrengė žaliuzių, romanečių ir užuolaidų kompozicijas.
„Atitikome svarbiausią užsakovo lūkestį – sukūrėme vientisą, architektūriškai švarią ir funkcionalią sistemą, kurioje tekstilė tapo ne dominuojančiu veiksniu, o interjero dalimi“, – projekto esmę pabrėžia „Stiliaus elementų” direktorė Goda Klimaitė.
„Sanctum“ degustacijų erdvėje suprojektuota naktinių užuolaidų sistema su elektrifikuotu karnizu ir automatizuotu valdymu. Gamtos supamo komplekso interjerui reikėjo ypatingo medžiagiškumo, todėl pasirinktas 100 proc. natūralios vilnos audinys – ne tik estetiškas, bet ir turintis teigiamų akustinių bei apšvietimo sklaidos savybių: jis subtiliai filtruoja dienos šviesą, suteikia vizualinį šilumos pojūtį ir pagerina patalpos komforto lygį.
„Vienas iš svarbiausių užsakovo reikalavimų – maksimaliai integruoti tekstilę į architektūrą, – techninius projekto niuansus prisimena G. Klimaitė. – Užuolaidų sistemą suprojektavome taip, kad į langų šonus patrauktas audinys atsidurtų specialiai suformuotoje nišoje. Dėl to turėjome tiksliai suderinti karnizo matmenis, audinio klostavimo koeficientą, karnizų sistemos eigą, išrinkti tinkamos galios variklį. Tik suderinus visus šiuos parametrus užuolaida galėjo tolygiai, be deformacijų judėti ir pasislėpti suformuotoje nišoje.“
Specialiai dušo kabinoms „Stiliaus elementų“ komanda pasiuvo dvisluoksnes užuolaidas su subtiliu, lietuviškai grafikai artimu geometriniu raštu. Prie dekoratyvinio audinio buvo prisiūtas pamušalas, skirtas tiesioginiam sąlyčiui su vandeniu. Abu sluoksniai papildomai impregnuoti, todėl užuolaida įgijo hidrofobinių savybių, mažiau sugeria drėgmę, greičiau džiūsta ir yra atsparesnė kalkių poveikiui. „Stiliaus elementų“ vadovė džiaugiasi, kad pavyko suderinti estetiką su ilgalaikiu eksploataciniu patvarumu drėgnoje aplinkoje.
„Mūsų stiprybė – lankstumas ir atsakomybė per visą darbo procesą: nuo konsultacijų, techninių sprendinių parinkimo iki gamybos bei montavimo. Mums svarbu ne tik projekto kvadratiniai metrai, bet ir audinio milimetrai: vertiname medžiagiškumą, harmoniją ir ilgalaikį funkcionalumą, – sėkmingos įmonės veiklos pagrindą nurodo G. Klimaitė. – Esame nedidelė, tačiau profesionali ir aiškiai į rezultatą orientuota komanda, todėl kiekvienam projektui skiriame individualų dėmesį, palaikydami tiesioginę komunikaciją su klientu ir architektais.“
Integratoriaus vaidmuo: nuo vizijos iki preciziško įgyvendinimo
„Garso ir vaizdo sistemos pastatuose nebėra tik papildomi priedai – tai neatsiejama pastato „nervų sistemos“ dalis“, – teigia garso ir vaizdo inžinerijos įmonės „Digital Audio“ komanda, projekte „Sanctum“ išrinkusi tinkamą įrangą ir suprojektavusi garso bei vaizdo sistemas. Profesionalus projektavimas leido numatyti ir suvaldyti akustinius iššūkius dar prieš prasidedant apdailos darbams. Taip pat buvo užtikrinta, kad įranga būtų sklandžiai integruota į interjerą.
„Sanctum“ – išskirtinė vieta, čia gamtos ramybė susitinka su modernia prabanga. Siekdama išlaikyti šią pusiausvyrą, „Digital Audio“ garso ir vaizdo sistemas sujungė į bendrą sprendinį, kuris nepriekaištingai veikia ir yra beveik nepastebimas.
„Mūsų tikslas buvo suprojektuoti ir įdiegti sistemas, kurios ne trikdytų, o papildytų „Sanctum“ ramybę. Šios technologijos tarnauja žmogui, likdamos antrame plane“, – teigia „Digital Audio“ profesionalai.
Užsakovas neketino leistis į estetinius kompromisus: jo tikslas buvo technologijų ir interjero harmonija, todėl garso ir vaizdo įranga „Sanctum“ erdvėse nepažeidžia architektūrinių linijų: ji sukuria maksimalų akustinį ir vizualinį efektą, užtikrina skaidrų garsą ir raiškų vaizdą pati išlikdama nematoma, nekurdama vizualinio triukšmo. Tokį sprendimą ypač vertina minimalizmo mėgėjai.
Įgyvendindama projektą, „Digital Audio“ daug dėmesio skyrė funkciniam lankstumui ir plėtros galimybėms, numatė ne tik šiandienos poreikius, bet ir ateities perspektyvą. Sistemos architektūra moduliari, todėl galima integruoti papildomą įrangą, pritaikyti erdves specifiniams renginiams ar naujoms funkcijoms. Sistema suprojektuota taip, kad būtų galima sklandžiai organizuoti veiklą ir rekreacijos centro išorėje. Erdvių nuotaiką galima lengvai keisti pagal veiklos scenarijus, pritaikytus pojūčiams.
„Sanctum“ naudojama įranga girdima ir matoma tik tada, kai to reikia. Akustinį komfortą teikia aukščiausios kokybės garsą užtikrinančios kolonėlės „Quest Engineering“ (HPI ir MX serijos) bei žemų dažnių garsiakalbiai, subtiliai integruoti įvairiose zonose. Galingas ir švarus garsas pasiekiamas naudojant profesionalius stiprintuvus „Quest Engineering“ ir JBL, o už išmanų srautinį transliavimą atsakingi tinklo „Bluesound Node“ grotuvai. Nepriekaištingą vaizdą bet kuriuo paros metu garantuoja vizualinėms patirtims ir mokymams parinkti itin aukštos raiškos projektoriai „Panasonic“ ir projekciniai ekranai „Kauber“. Visa sistema į vieną valdymo tinklą sujungta garso matricomis ir komutatoriais „Ecler“, vaizdo valdymo technika „AVProedge“, tinklo „Pakedge“ įranga ir kilometrais aukščiausios klasės kabelių bei jungčių „Van Damme“, „Canare“, „Neutrik“.
Kebony® – aukščiausios kokybės tvariai modifikuota mediena, vertinama dėl natūralaus kietmedžio grožio ir išskirtinio ilgaamžiškumo. Paruošta patentuotu biopagrindo modifikavimo metodu, ji yra ypač tvirta, kieta ir stabilių matmenų, todėl patikima net atšiauriomis Baltijos klimato sąlygomis. Šios medienos atsparumą ir konstrukcinį patikimumą liudija net iki 30 metų suteikiama garantija nuo puvimo. Kebony® – ekologiška tropinio kietmedžio alternatyva: sertifikuota FSC®, netoksiška ir gaminama iš atsinaujinančių žaliavų, atitinkanti šiuolaikinius tvarios statybos principus. Natūrali sodri ruda spalva laikui bėgant įgyja elegantišką sidabriškai pilką patiną, suteikiančią statiniams išskirtinę, laikui nepavaldžią estetiką. Šiuolaikinei Lietuvos architektūrai puikiai tinkanti Kebony® mediena panaudota ir inovatyvaus resursų atkūrimo centro „Sanctum“ projekte. Kebony® medienos importuotoja ir išskirtinė atstovė Lietuvoje – UAB HOTA.
Objektas: inovatyvus resursų atkūrimo centras „Sanctum“, Užupio g. 41a, Bezdonys, Vilniaus r.
Užsakovas: privatus asmuo
Statybos darbų valdytojas: UAB „Viconus“
Komplekso pastatų ir interjero architektai: UAB „arches“ – architektai Arūnas Liola, Greta Gulbinskė, Rolandas Liola, dr. Edgaras Neniškis
Stiliaus elementai, Tikkurila, Digital Audio, Viconus, VAVISTA, Kriautė, Kebony®, Klukis.
