Pagiriai – sparčiai augantis Vilniaus rajono miestelis, tačiau iki šiol čia nebuvo erdvės kultūriniams renginiams, bendruomenė neturėjo kur susiburti. Naujasis Pagirių kultūros centras telks visus – nuo vaikų iki senjorų.
„Šis projektas gimė iš realaus poreikio turėti gyvą bendruomenės centrą. Projektuojant modernų, daugiafunkcį pastatą, kilo iššūkių dėl skirtingo pobūdžio veiklos suderinimo vienoje erdvėje ir kokybiškos infrastruktūros užtikrinimo. Džiaugiamės, kad Vilniaus rajono savivaldybei su architektais ir rangovais pavyko sėkmingai visus šiuos iššūkius įveikti. Tikimės, kad naujasis centras bus gausiai lankomas ne tik per renginius, bet ir taps kasdieniu bendruomenės traukos tašku – erdve, kurioje gimsta idėjos, stiprėja ryšiai ir kuriama vietos tapatybė“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.
Maždaug 1500 kv. m ploto daugiafunkciame pastate vyks koncertai, parodos, spektakliai, edukacijos, neformalusis ugdymas ir sporto užsiėmimai. Čia įrengta 300 žiūrovų salė su balkonu, jaukios poilsio zonos ir sutvarkyta aplinka. Visa infrastruktūra patogi ir lanksti – tinkama ir dideliems renginiams, ir mažesniems bendruomenės susibūrimams. Tikimasi, kad sujungus po vienu stogu kultūrą, sveikatingumo paslaugas ir laisvalaikio pramogas, centras pritrauks įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonių iš Pagirių ir aplinkinių gyvenviečių.
Kultūros centre įdiegta moderni techninė įranga: profesionalios garso ir apšvietimo sistemos, scenos mechanizmai, teleskopinė kėdžių sistema. Tokiais sprendiniais erdvės lengviau pritaikomos skirtingiems renginiams – nuo kamerinių pasirodymų iki didesnių koncertų ar konferencijų.
„Be to, technologijos ne tik pagerina renginių kokybę, bet ir suteikia daugiau kūrybinės laisvės organizatoriams“, – priduria meras.
Daug dėmesio skirta interjero funkcionalumui ir lankstumui – siekta sukurti jaukią, šiuolaikišką ir lengvai transformuojamą aplinką. Pirmojo aukšto hole numatyta mobilių minkštųjų baldų zona, nuolat veikianti parodų erdvė bei kavinės su virtuve zona neformaliems susitikimams. Taip pat įrengta patogi drabužinė lankytojams. Antrajame aukšte suplanuota papildoma poilsio zona ir drabužinė su individualiomis spintelėmis. Centre taip pat yra didelė šokių salė, keturios daugiafunkcės patalpos bei administracinės erdvės. Be to, sudaryta galimybė lengvai keisti erdvių paskirtį. Taip centras ilgai išliks gyvybingas ir visada bus lengvai pritaikomas prie skirtingo pobūdžio veiklos bei bendruomenės poreikių.
Centre užtikrintas komfortas ir darbuotojams, ir lankytojams. Prie kultūros centro įrengtoje erdvioje automobilių stovėjimo aikštelėje vietos pakaks ne tik miestelio gyventojų, bet ir iš aplinkinių gyvenviečių ar Vilniaus miesto į renginius atvykusių svečių transporto priemonėms.
Pastatas – kaip fizinis ir erdvinis slenkstis
„Viziją diktavo vieta, projektavimas tik padėjo ją atskleisti. Kultūros centro sklypas yra tarp dviejų visiškai skirtingų erdvių – tankios gyvenamosios aplinkos pietuose bei rytuose ir Pagirių miško parko šiaurėje. Iš šio potencialo ir gimė pagrindinė pastato koncepcija: projektuoti kultūros centrą ne tik kaip tipologinę funkciją, bet ir kaip fizinį bei erdvinį slenkstį – vietą, kur miestas susijungia su gamta“, – trumpai pristato koncepciją jos autoriai – projekto vadovė architektė Toma Kartočienė ir architektai Davidas Samveljanas bei Dominykas Špogis.
Pastatas projektuotas kaip aplinkos tęsinys, jo ašimi tapo per sklypą besidriekiantis takas, jungiantis gyvenamąją zoną su Pagirių parku: pastatas orientuotas išilgai šios krypties, jo tūriai išdėstyti kaip dviejų skirtingų erdvių riba. Kiemo terasa, pėsčiųjų takas ir parkas susieti vientisu, nepertraukiamu judėjimu – iš gatvės per pastatą į gamtą, ir atvirkščiai.
Šį judėjimą dar labiau sustiprina kilstelėtas pastato tūris – pirmasis aukštas suprojektuotas kaip pereinama, vizualiai atvira erdvė, po kuria laisvai cirkuliuoja pėsčiųjų srautai. Taip architektūra, užuot stabdžiusi, judėjimą tik sustiprina ir suteikia jam aiškią kryptį bei prasmę.
Tamsus pirmasis aukštas optiškai „ištirpsta“, o šviesus viršutinis tūris – lengvas, be aiškiai juntamo svorio – tarsi plūduriuoja virš žemės. Šį įspūdį sustiprina aiški konstrukcinė logika ir perimetrinės kolonos, sukuriančios skaidrią, atvirą pirmojo aukšto erdvę.
„Fasade svarbus sluoksniavimo principas: stiklinės vitrinos derinamos su kirstai tempto „Cor-Ten®“ metalo tinklo elementais, atliekančiais ir estetinį, ir funkcinį vaidmenį. Tinklas veikia kaip saulės kontrolės priemonė, mažina patalpų perkaitimą, suteikia privatumo ir kuria pusiau permatomą fasado sluoksnį, kuris kinta priklausomai nuo apšvietimo sąlygų. Oksidacijos veikiamo „Cor-Ten®“ metalo tinklo paviršiaus atspalvis ilgainiui kis ir kontrastuos su betono baltumu, suteikdamas fasadui šiltą laiko žymę“, – pasakoja T. Kartočienė.
Fasadui dinamikos ir vizualinio gylio suteikia eglutės rašto principu komponuotos plokštės – šis motyvas kinta priklausomai nuo šviesos ir žiūros kampo. Apatinėje fasado dalyje eglutės raštas tampa subtiliai reljefiškas ir kuria taktiliškumo pojūtį.
Pastato lengvumo ir atvirumo įspūdį sustiprina kampinės stiklinės vitrinos: jos įtraukia į architektūrinę kompoziciją aplinkinius želdynus ir atveria kelią į vidaus erdves maksimaliam natūralios šviesos srautui.
Architektūrinė idėja tęsiama ir interjere – siekta suformuoti kuo daugiau atvirų, nesuskaidytų erdvių, vengiama dėmesį blaškančių perteklinių elementų ir detalių. Į vidaus erdves subtiliai perkeltas ir eglutės rašto motyvas – akustinės lubos ne tik vizualiai pratęsia fasado ritmiką, bet ir pagerina patalpų akustines savybes. Taip estetika tampa neatsiejama nuo funkcijos.
„Tokiu būdu pastatas ir viduje išlaiko vientisumo pojūtį: tai ne atskirų patalpų rinkinys, o erdvė, funkcionuojanti kaip vienas organizmas“, – pabrėžia T. Kartočienė.
Daugiafunkcis centras statomas kaip sistema
„Daugiafunkciuose projektuose svarbiausia ne funkcijų kiekis, o tai, kaip jos veikia kartu. Reikia suplanuoti erdves taip, kad jose tuo pat metu galėtų vykti, pavyzdžiui, renginys salėje, edukacinė veikla kitose patalpose. Žmonių judėjimas turi nesikirsti, o akustiniai ir inžineriniai sprendimai – užtikrinti komfortą visiems naudotojams. Toks objektas iš esmės projektuojamas ir įgyvendinamas kaip sistema, o ne atskirų patalpų rinkinys“, – teigia Romas Paliulis, Pagirių kultūros centro generalinio rangovo – bendrovės „Gilesta“ vadovas.
Pasak R. Paliulio, tokiuose projektuose darbas prasideda ne nuo atskirų konstrukcijų ar sistemų įrengimo, o nuo labai aiškios darbų sekos nustatymo ir suderinimo, nes skirtingoms pastato dalims keliami skirtingi reikalavimai: vienur svarbu akustika, kitur – inžinerinių sistemų pajėgumai, dar kitur – žmonių srautų organizavimas. Dėl to negalima dirbti fragmentiškai, viskas turi būti planuojama kaip vienas procesas. O tai reiškia, kad darbai dažnai atliekami lygiagrečiai – tuo pat metu įrengiamos inžinerinės sistemos, formuojamos erdvės, sprendžiami akustiniai klausimai ir kt. Dėl to labai svarbu nuolat koordinuoti projekto rangovų veiksmus, aiškiai planuoti darbus ir atlikti kontrolę vietoje, kad sprendiniai būtų įgyvendinami tiksliai, kaip numatyta, ir vėliau nereikėtų jų taisyti.
Įgyvendinant Pagirių projektą, dėl sklype augančių medžių teko keisti techninio projekto dalis ir perplanuoti dalį infrastruktūros, tam reikėjo papildomo derinimo ir tiksliai suplanuoto darbų perorganizavimo, tačiau ir medžiai buvo išsaugoti, ir darbai atlikti laiku.
„Turime aiškią darbų planavimo struktūrą ir nuoseklią darbų seką, todėl tokius pakeitimus galime integruoti į projektą be didesnių trikdžių ir išlaikydami reikiamą projekto įgyvendinimo tempą, o svarbiausia – užtikrindami kokybišką galutinį rezultatą“, – didžiuojasi savo komanda „Gilestos“ direktorius.
Sumontuotos efektyvios ir lanksčios inžinerinės sistemos
Įmonės „Sorentus projektai“ komanda Pagirių kultūros centre atliko visų inžinerinių sistemų – vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK), gaisrinės saugos – montavimo darbus. Šios sistemos užtikrins ir lankytojams, ir darbuotojams patogią, sveiką bei saugią aplinką nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.
Įmonė įrengė šešias skirtingas vėdinimo sistemas, didžiausia, beveik keturių metrų ilgio, vėdinimo kamera tiekia net 9314 m3/h oro. Šios ŠVOK sistemos sukuria komfortišką mikroklimatą visame centre: išlaiko optimalią temperatūrą ir užtikrina šviežio oro tiekimą bei efektyvų oro judėjimą. Tai yra ypač svarbu didelėse, skirtingos paskirties erdvėse.
Įrengtos vandentiekio ir nuotekų sistemos tapo patikima higienos infrastruktūra – nuo sanitarinių mazgų iki maitinimo ir renginių zonų. Ne mažiau svarbios ir gaisrinės saugos sistemos. Įdiegti modernūs sprendiniai suteikia galimybę greitai reaguoti į galimą pavojų, riboti gaisro židinio plitimą ir apsaugoti žmones bei turtą.
Vienas iš įdomesnių sprendinių, „Sorentus projektai“ komandos teigimu, – gaisrinė sistema pagrindinės salės scenoje. Siekiant užtikrinti efektyvų gaisro gesinimą, įrengta drenčerinė vandens užuolaida – speciali gaisrų gesinimo sistema, kuri veikia kitaip nei įprasti sprinkleriai: gaisro atveju vanduo ne purškiamas į gaisro židinį, o sukuriama vientisa vandens siena, atitverianti gaisro židinį nuo kitų patalpų ir neleidžianti ugniai plisti.
Profesionali įmonės „Sorentus projektai“ komanda dirba daugiau kaip 15 metų ir puikiai išmano sistemų veikimo principus, tačiau adaptuoti kiekvieną pastato inžinerinį sprendinį buvo iššūkis. Vienas didžiausių sėkmingai įveiktų šio projekto iššūkių – sutalpinti vėdinimo kameras joms skirtose patalpose, sumontuoti ir prijungti pagrindinius, didžiuosius ortakius.
Kuriant kompleksinius salės sprendinius išlaikyta vientisa architektūrinė kalba
Įgyvendinant Pagirių kultūros centro projektą, ypač daug dėmesio skirta universaliai koncertų salei, kurioje dera aukšti akustiniai, estetiniai ir saugumo reikalavimai. Projekto partneriai LT PROJECT prisidėjo prie salės kompleksinių sprendinių kūrimo – nuo medžiagų parinkimo iki galutinio įgyvendinimo, užtikrinant, kad erdvė būtų pritaikyta įvairaus pobūdžio renginiams.
Pagrindiniu salės akustinės apdailos elementu tapo lukštuotos fibrogipso plokštės „Topakustik AG“. Jos pasirinktos ne tik dėl savo akustinių savybių, bet ir dėl itin aukštų priešgaisrinės saugos rodiklių – visuomeninėms erdvėms tai yra vienas svarbiausių kriterijų. Salėje taip pat įrengta 265 vietų teleskopinė tribūna „Elan Inventa“, nedegiu gobelenu aptrauktos paminkštintos kėdės gamintojo „Ezcaray“. Papildomai akustikai gerinti naudotos „Ecophon“ akustinės vatos plokštės „Industry Modus TAL“ ir „Industry RTP“.
Siekiant išlaikyti vientisą architektūrinę kalbą, medžiagiškumas ir spalviniai sprendimai buvo kruopščiai derinami. Sienų apdailai pasirinktas tamsaus riešuto lukštas gretinamas su juodos ir antracito spalvos elementais, o ryškiu akcentu tapo raudonos žiūrovų kėdės. Toks derinys ne tik kuria vizualinį identitetą, bet ir sustiprina erdvės charakterį. Tamsaus riešuto tonai atkartoja pastato eksterjere naudojamą rūdinto plieno apdailą, o laužytos formos sprendimai – subtili aliuzija į projekte dominuojančius eglutės raštus.
„Atskirai verta paminėti sudėtingą sienų apdailos konstrukciją – universalios koncertų salės akustika visada yra iššūkis, nes reikia suderinti skirtingus akustinius scenarijus. Laužytos formos apdailą kūrėme glaudžiai bendradarbiaudami su gamintoju, sukaupusiu ilgametę patirtį tokio lygio projektuose“, – pasakoja LT PROJECT vyresnysis projektų vadovas architektas Teodoras Valatkevičius.
Projektas buvo išskirtinis ne tik dėl kompleksiškumo. LT PROJECT komandai teko ne tik parengti akustinius skaičiavimus ir preliminarius biudžetus, bet ir sukurti visą salės interjero koncepciją. Galutiniai sprendiniai buvo išgryninti į procesą įtraukus architektą Viktorą Morozovą.
Iššūkių kėlė ir teleskopinės tribūnos integravimas į interjerą, taip pat itin trumpi projekto įgyvendinimo terminai. Paprastai nuosekliai vykdomi etapai – projektavimas, gamyba ir montavimas – šiuo atveju vyko lygiagrečiai. Šveicarijoje individualiai užsakytų medžiagų gamyba ir statybos darbai buvo derinami realiuoju laiku, stengiantis neperžengti nustatytų terminų. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, projektas buvo įgyvendintas laiku ir išlaikant aukščiausius kokybės standartus. „Tikime, kad salės publika pajus aukštą sukurtos estetikos bei akustikos vertę ir tai įvertins. Ypač džiaugiamės, kad įveikę daugybę iššūkių įgyvendinome projektą taip, kaip ir buvo suplanuota“, – pabrėžia T. Valatkevičius.
Pagirių kultūros centro salė šiandien yra pavyzdys, kaip kruopščiai suderintais technologiniais, architektūros ir dizaino sprendimais galima sukurti funkcionalią, estetišką ir ilgaamžę viešąją erdvę.
Scenos technologijos ir akustika – funkcionaliai apgalvotas sprendimas
Salės akustikos ir scenos mechanizacijos sprendimai Pagirių kultūros centre patikėti įmonei „Sonus exsertus“, jau 13 metų sėkmingai veikiančiai Lietuvoje ir užsienyje. Jos specializacija – kompleksinių akustikos, įgarsinimo, architektūrinio ir sceninio apšvietimo, vaizdo sprendimų bei scenos mechanizacijos projektavimas, integravimas ir aptarnavimas.
Įgyvendindama projektus, „Sonus exsertus“ nuosekliai laikosi požiūrio, kad technologiniai sprendiniai turi būti formuojami kartu su architektūrine vizija ir funkcine objekto paskirtimi. Tokiu principu buvo vadovaujamasi ir Pagirių kultūros centro projekte.
„Siekiant sukurti multifunkcinę erdvę, tinkamą tiek įvairių žanrų muzikos, tarp jų ir chorinės, koncertams, tiek bendruomenės renginiams, projektavimo etapu atliktas išsamus akustinis modeliavimas“, – pasakoja įmonės vadovas Edmundas Žižys.
Akustika modeliuota atsižvelgiant į scenos ir salės geometriją, nuo sienų, lubų ir pobalkoninių erdvių susidarančius garso atspindžius, užtikrinant jų kontrolę ir galimų akustinių iškraipymų (garso anomalijų) prevenciją. Garsas turi tolygiai, aiškiai ir natūraliai sklisti visoje žiūrovų zonoje, kad bet kurioje salės vietoje esantis klausytojas girdėtų raiškų kalbos ar muzikos garsą – be aidėjimo, vėlavimo ar kitokio iškraipymo. Kartu įvertinti vėdinimo ir kitų inžinerinių sistemų keliamo foninio triukšmo parametrai, suformuluoti garsą izoliuojančių atitvarų ir durų kriterijai.
Geriausia, kai akustiniai sprendiniai suplanuojami dar iki statybos pradžios, o juos įgyvendinus visada atliekami kontroliniai matavimai realiam rezultatui įvertinti. Šis principas buvo taikytas ir Pagirių kultūros centre.
Medžiagiškumo parinkimas grindžiamas sugerties, atspindžio ir sklaidos parametrais, o estetinę išraišką, vadovaudamiesi šiomis „Sonus exsertus“ parengtomis akustinėmis rekomendacijomis, formavo architektai ir interjero dizaineriai.
Antroji projekto užduotis – scenos mechanizacijos sistema. Įdiegta mechanizuota kėlimo įranga suteikia galimybę lengvai reguliuoti apšvietimo tiltų aukštį, saugiai tvirtinti scenografinius elementus, kiloti užuolaidas bei vaizdo ekranus ir operatyviai keisti scenos konfigūraciją tiek prieš renginį, tiek jo metu. Sistema pagaminta bei įdiegta laikantis šiuolaikinių tarptautinių saugos reikalavimų ir atitinka SIL3 saugumo lygį, užtikrinantį patikimą bei saugiai valdomą įrangos veikimą. Nors žiūrovui ši infrastruktūra beveik nepastebima, būtent ji yra visos scenos technologijos pagrindas ir įrankis lanksčiai pritaikyti erdvę skirtingiems renginiams.
Projektas įgyvendintas glaudžiai bendradarbiaujant su architektais, generaliniu rangovu ir kitas technologijas diegiančiais specialistais, aiškiai koordinuojant skirtingų sričių sprendinius ir darbo procesus. Toks darbo modelis leido suderinti akustinius, konstrukcinius ir techninius sprendinius bei pasiekti nuoseklų rezultatą.
„Pagirių kultūros centras nėra didelis objektas, tačiau jame įdiegtų akustinių ir scenos technologijų lygis atitinka šiuolaikinius reikalavimus ir užtikrina komfortišką bei funkcionalią erdvę tiek atlikėjams, tiek žiūrovams“, – pabrėžia E. Žižys.
Įdiegti šiuolaikiniai įgarsinimo ir apšvietimo sprendimai
Daugiafunkcėje Pagirių kultūros centro salėje suprojektuoti įgarsinimo ir scenos apšvietimo sprendimai suteikia galimybę erdvę lanksčiai pritaikyti įvairiems bendruomenės poreikiams. Scenos technologijų sistema sudaro sąlygas rengti koncertus, spektaklius, konferencijas ir kitus viešus renginius.
Salėje sumontuota profesionali prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ įgarsinimo sistema. Integruotos serijų A15i plačiajuostės ir KS21i žemųjų dažnių kolonėlės užtikrina tolygią garso sklaidą bei aiškų kalbos atkūrimą visoje salėje. Sistemą papildo sklandų tiek renginio metu, tiek pasirengimo proceso metu užtikrinantys scenos monitoriai, erdvės įgarsinimo kolonėlės, skaitmeninis garso valdymo pultas ir vidinio ryšio sistema.
Projektą įgyvendinusi bendrovė „Scenos techninis servisas“ (STS) taip pat įrengė modernią LED apšvietimo sistemą. Ją sudaro programuojami „Chauvet Professional“ ir „Robe“ profiliniai bei užliejantys, automatizuoti ir statiniai teatriniai prožektoriai. Naudojant šią įrangą galima lanksčiai formuoti apšvietimo scenarijus, išryškinti scenografiją ir kurti skirtingiems renginiams pritaikytą vizualinę atmosferą, kurią papildo rūko ir dūmų generatoriai. Apšvietimo sistema tiksliai ir patogiai valdoma „ChamSys“ pultu.
„Projektuodami salę daugiausia dėmesio skyrėme sprendimams, kurie atitinka šiandienos scenos poreikius, yra patikimi kasdien naudoti ir kuria ilgalaikę vertę Pagirių kultūros bendruomenei“, – sako STS projektavimo skyriaus vadovas Julius Gružinskas.
* Pagirių kultūros centro želdinius tiekė ir sodino MB „Gamtoje“– profesionalų komanda, įgyvendinusi daugybę viešųjų ir komercinių apželdinimo projektų visoje Lietuvoje. Nuo statybinio šurmulio iki gamtos.
Objektas: Pagirių kultūros centras, Pagirių sen., Vilniaus r.
Užsakovas: Vilniaus r. savivaldybė
Generalinis rangovas: UAB „Gilesta“
Architektai: UAB „Architeko“ – architektai David Samveljan, Dominykas Špogis, projekto vadovė architektė Toma Kartočienė; projektuotojai UAB „Projektų rengimo centras“
Sorentus projektai, Sonus exsertus, Gamtoje, Gilesta, LT PROJECT, Scenos techninis servisas.
