Laikinasis Lietuvos geležinkeliai (LTG) vadovas Arūnas Rumskas teigia, kad Vilniaus geležinkelio stoties modernizavimo projektas galėtų būti įgyvendintas tik gavus Europos Sąjungos finansavimą. Priešingu atveju projektas būtų sustabdytas arba apsiribota tik nedideliais atnaujinimais.

Trečiadienį vykusiame Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje A. Rumskas pabrėžė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu yra geležinkelių saugumas. Pasak jo, tik gavus europinių lėšų būtų galima rimtai svarstyti Vilniaus stoties modernizavimo darbus. Jis taip pat pažymėjo, kad per artimiausius ketverius metus paaiškės, ar projektui pavyks gauti finansavimą – jei ne, jis gali būti visiškai nutrauktas arba sumažintas iki kosmetinių pakeitimų.

Tokį komentarą LTG vadovas pateikė reaguodamas į Seimo nario ir buvusio susisiekimo ministro Eugenijus Sabutispastabas. Parlamentaras abejojo, ar šiuo metu tikslinga investuoti į stoties modernizavimą, kai LTG tuo pačiu prašo papildomų lėšų geležinkelių infrastruktūros būklei gerinti. Pasak E. Sabučio, eidamas ministro pareigas jis nepritarė šiam projektui.

A. Rumskas taip pat išreiškė viltį, kad finansavimas galėtų atsirasti naujajame 2028–2034 metų ES biudžete. Jo teigimu, yra reali galimybė projektą finansuoti europinėmis lėšomis.

Tuo metu LTG Infra vadovas Vytis Žalimas akcentavo, kad lėšų infrastruktūros modernizavimui šiuo metu labai trūksta. Jis aiškino, kad didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinėms geležinkelių linijoms, o regioniniuose ruožuose dėl nusidėvėjusios infrastruktūros net mažinami traukinių greičiai, siekiant išvengti nelaimių.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad ministerija sustabdė LTG planus nedelsiant pradėti projektą ir pasiekė, kad jis būtų atidėtas ketveriems metams. Pasak ministro, LTG siekė kuo greičiau pradėti rangos darbus ir investuoti apie 150 mln. eurų į „Vilnius Connect“, nors svarbiausiu prioritetu turėtų likti nusidėvėjusios infrastruktūros atnaujinimas.

J. Taminskas taip pat abejojo, ar projektas galės prasidėti net ir po ketverių metų, nes dabartiniai vertinimai rodo, kad geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui reikės šimtų milijonų eurų. Ministras kaip pavyzdį pateikė Latviją, kuri investavo į naują Rygos geležinkelio stotį, tačiau vėliau susidūrė su finansavimo stygiumi europinės vėžės Rail Balticaprojektui. Anot jo, investicijos turi būti planuojamos racionaliai, vengiant situacijos, kai reprezentaciniai projektai nustelbia svarbiausius infrastruktūros poreikius.

Anksčiau BNS skelbė, kad Vilniaus savivaldybei ir LTG nesusitarus dėl „Vilnius Connect“ projektavimo, projektas buvo padalytas į du etapus. 2025 metų rugsėjį sostinės savivaldybė su britų architektų studija Zaha Hadid Architects pasirašė 4,9 mln. eurų vertės sutartį dėl pirmojo etapo projektavimo. Statybų pabaiga planuojama 2029 metų trečiąjį ketvirtį.

LTG savo ruožtu tik šių metų balandį sudarė 8,8 mln. eurų vertės sutartį su Zaha Hadid Architects dėl stoties pertvarkos projektavimo. Sutartyje numatytas ketverių metų laikotarpis finansavimui užsitikrinti, įskaitant galimą ES paramą.

Dar praėjusių metų gruodį LTG valdyba ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija buvo pritarusios šios sutarties pasirašymui, tačiau šių metų sausį ministerija pareiškė, kad kol kas nėra numatyta finansavimo nei projektavimo darbams, nei pačiai rekonstrukcijai.

Vilniaus stoties teritorijos modernizavimo planai siekia dar 2018 metus, kai LTG ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą.