Vakar, rugsėjo dešimtąją, po vasaros atokvėpio įvykusi pirmoji STRUCTUM konferencija „Architecting Tomorrow: ikonos, miestai ir vizijos“ sulaukė didžiulio susidomėjimo ir dar kartą įrodė, kad architektūra daro įtaką kiekvienam iš mūsų, ji nėra vien profesionalių diskusijų objektas: aplinka veikia kiekvieno žmogaus savijautą, elgseną ir socialinį gyvenimą.
Autorė: Neda Žvybienė
Rytojų formuoja šiandienos sprendimai, todėl ateitis prasideda dabar. Vadovaujantis šiuo požiūriu, konferencijoje aptarta daugybė aktualių sprendinių – nuo tvarumo, technologinės pažangos ir lanksčių, žmogui pritaikytų erdvių projektavimo iki ne(pa)kartojamos architektūros pavyzdžių.
Aptariamos temos aktualumą liudijo sausakimša konferencijos salė – pasaulinio masto mūsų šalies ir užsienio kūrėjų įžvalgų, garsių prekių ženklų bei įmonių atstovų pranešimų pasiklausyti susirinko keli šimtai patyrusių ir būsimų architektų, dizainerių, NT, statybos sektoriaus lyderių ir tiesiog architektūrai neabejingų žmonių.
Šiltą konferencijos atmosferą kūrė ir auditoriją į diskusijas įtraukė ilgametis STRUCTUM konferencijų moderatorius Marius Dirgėla, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius, šįkart ypač daug dėmesio skyręs tvarumo aspektams. Jo intriguojantys klausimai sulaukė ne mažiau šmaikščių pranešėjų atsakymų, todėl salėje netilo nuoširdūs plojimai ir juokas. Konferencija buvo išties neeilinė!
Pastatai kaip nepakartojama architektūra
Audrius Ambrasas, vienas žymiausių ir įtakingiausių šiuolaikinių Lietuvos architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, studijos „Audrius Ambrasas architects“ vadovas, pažvelgė į pastatus kaip į „Nepakartojamą architektūrą“. Architektas, geriausiai žinomas kaip modernių, drąsių ir ikoniškų verslo bei visuomeninių pastatų kūrėjas, apibendrino pastarųjų 20 metų „Audrius Ambrasas architects“ projektus ir šmaikščiai komentavo, kokie sprendiniai išlaikė laiko išbandymus, kokių architektūros pokyčių sukėlė pakitę žmonių poreikiai, technologinė pažanga ir ekonominės realijos.
Štai, pavyzdžiui, Ventspilyje studijos suprojektuotas mokslo centras „Vizium“ drąsiu, futuristiniu kalvos siluetu tapo atpažįstamas visoje Latvijoje ir puošia visus Ventspilio turistinius atvirukus bei reprezentacinius vaizdo įrašus, tačiau ne visada ikoniniai pastatai yra svarbiausi. „Kuriamos erdvės jungiamos su miestu, ir tai yra įdomesnis užsiėmimas“, – apie Vilniuje suprojektuoto Paupio turgaus architektūrą, kaip nepakartojamą ir nekartojamą, kalbėjo A. Ambrasas ir pabrėžė, kad kuriant nepakartojamą miestą, jo komandos nuomone, svarbiausias yra miesto erdvių tarp pastatų, jų jungčių su miestu formavimas.
O kritikos laviną atlaikiusio Vilniaus daugiabučio Žygimantų g. 13 sprendinius (dėl pastangų neužstoti Katedros varpinės vaizdo) architektas vadina racionaliai išspręstu urbanistiniu galvosūkiu. Pastatus, anot architekto, kartais reikia vertinti kaip visumą – miesto dalį, kuri reaguoja į aplinkos ribojimus ir tuo pat metu sprendžia konkrečius klausimus.
Pranešimą skaitęs paskutinis, A. Ambrasas nepraleido progos rimtu veidu pajuokauti ta tema: „Jums konferencija trunka visą dieną, tad dabar bus, kaip žurnaluose būna: įvadas, dėstymas, o pabaigoje – linksmoji dalis, komiksai bei humoras.“ Ir žodį tesėjo – publika buvo sužavėta jo šmaikštaus pasakojimo apie projektų įgyvendinimo iššūkius.
Baigus pranešimą, moderatorius M. Dirgėla paklausė: „Mirus karaliui, įprasta žmonių klausti, kaip jie jaučiasi. O jūs kaip jaučiatės, sužinojęs Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą griauti jūsų projektuotą pirmąjį sostinės dangoraižį, vadinamąjį „stiklinį pieštuką“ Geležinio Vilko gatvėje?“ – „Aš pats tą ir pasiūliau“, – atsakė A. Ambrasas.
Pastatas kaip vietos ženklas
„Architektūra rūpi ne tik tiems, kurie apie ją kalba, – išvydęs sausakimšą STRUCTUM konferencijos auditoriją, maloniai nustebo prof. dr. architektas Tomas Grunskis, studijos AEXN įkūrėjas, ir pridūrė: – Tiek žmonių nemačiau net per filmo „Odisėja“ premjerą.“
T. Grunskis skaitė pranešimą tema „Vietoženklio architektūra mieste: Memelio miesto „Hanza“ verslo centras“. Architektas, kartu su kolegomis projektavęs šį verslo centrą, atskleidė su komanda sąmoningai jį kūręs kaip vietos ženklą.
„Mūsų galvose vietos ženklas buvo architektūrinis objektas, padedantis susiorientuoti erdvėje ir koduoti tos vietos prasmę“, – sakė T. Grunskis, neslėpdamas, kad projekto sprendiniams įtakos turėjo ir trijų fundamentalių architektų, urbanistų, knygų autorių Kevino Lyncho, Aldo Rossi ir Christiano Norbergo-Schulzo idėjos, teorijos ir atlikti darbai. Semantinė orientacija ir simbolinė prasmė, tapatybė ir reprezentacija – visa tai integruota į šio pastato savybes bei architektūrą. Užuot įsegus į miesto audinį blizgutį, verslo centro projektu siekta papasakoti istoriją.
Architektas buvo atviras: kol buvo pasiektas pageidaujamas užsakovų rezultatas – patrauklus, įsimintinas verslo centro siluetas, – teko pagaminti net 36 pastato maketus.
Kūrybos trio: technogeninė estetika, pažangus tvarumas ir humanizmas
Jack Evans-Newton, pasaulinio garso britų architektūros studijos RSHP („Rogers Stirk Harbour + Partners“) asocijuotasis direktorius ir architektas, specialiai į Vilnių atskrido perskaityti konferencijoje pranešimo „People, place and the city: architecture for all“ (angl. „Žmonės, vieta ir miestas: architektūra visiems“). Mūsų šalies architektūros gerbėjams šis kūrėjas pirmiausia žinomas kaip verslo centro „Sąvaržėlė“ – pirmojo studijos RSHP projekto Baltijos šalyse – autorius.
J. Evansas-Newtonas pasakojo apie RSHP išskirtinumą, kurį lemia aukštųjų technologijų estetika, inžinerinis atvirumas ir socialinis atsakingumas. Pasak architekto, technogeninė estetika studijos darbuose visada žengia išvien su pažangiu tvarumu ir humanizmu. Studijos projektuojamuose pastatuose efektyviai vartojama energija ir maksimaliai panaudojama natūrali šviesa, jie sklandžiai integruojami į miesto audinį, aplink sukuriama naujų viešųjų erdvių. RSHP siekia, kad net jų projektuojami milžiniški dangoraižiai gatvės lygyje būtų jaukūs, kviečiantys ir suprantami žmogui.
Išskirtinis studijos bruožas – neprilygstamas gebėjimas valdyti itin sudėtingą didelio masto infrastruktūrą, nuo megastruktūrų miestų centruose iki milžiniškų oro uostų terminalų, kur intuityvus žmonių srautų reguliavimas yra pagrindinis funkcionalumo garantas. Kalbėdamas apie miestų projektus, architektas pabrėžė, kad studija atmeta utopinius modelius ir į miestą žiūri kaip į socialinį bei ekologinį organizmą, kuriame architektūra privalo skatinti bendruomeniškumą. Be to, kuriant naujus pastatus ne mažiau svarbu išlaikyti ryšį su vietos charakteriu.
Naujas požiūris ir bendradarbiavimas – kiekvieno sprendimo esmė
Robin Nestenborg, ispanų kompanijos „Cosentino“ projektų vadovas, pranešime „Dekton: a carbon neutral material built to last“ (angl. „Dekton“: anglies dioksido neutralios medžiagos, sukurtos ilgai tarnauti“) atkreipė dėmesį į naujos kartos akmens, pagaminto iš natūralių mineralų mišinio, įvairovę, jo ekologinį tvarumą ir išskirtinį ilgaamžiškumą. Pranešėjas pabrėžė, kad atsakomybę už Žemės ekosistemą apdailos medžiagų gamintojai įrodo sertifikatais, tiksliu CO₂ pėdsako skaičiavimu, gamybos procesų optimizavimu ir likutiniu emisijų kompensavimu, o ne rinkodaros šūkiais. Jis ragino architektus ir projektuotojus su apdailos medžiagų gamintojais pradėti bendradarbiauti kuo ankstesnėje projekto stadijoje ir tokiu būdu maksimaliai panaudoti vienos iš universaliausių bei patvariausių apdailos medžiagų potencialą.
Dimitrijs Astašonoks, stoglangių gamintojos „Velux“ generalinis direktorius Baltijos šalims, konferencijos dalyviams pristatė įmonės inicijuotą pasaulinę tvarios architektūros programą, kuria siekiama iš esmės pakeisti požiūrį į senų pastatų atnaujinimą. Pranešimu „Re:Living: the Future is already built“ (angl. „Re:Living: ateitis jau sukurta“) jis klausė susirinkusiųjų: gal ateities būstas jau yra pastatytas? „Velux“ atstovo nuomone, užuot griovus senas konstrukcijas ir investavus į naujas statybas, būtina maksimaliai išnaudoti, transformuoti ir plėsti jau esamas erdves, pavyzdžiui, įrengiant nenaudojamas palėpes ar loftus. Skirtingai nuo tradicinės renovacijos, kuri dažniausiai apsiriboja tik techniniu sienų šiltinimu, siūlyta remtis holistiniu požiūriu – žmogaus sveikatą puoselėti sutelkiant dėmesį į maksimalų natūralios dienos šviesos patekimą bei automatizuotą vėdinimą.
Olegas Knezys, „VikingDome“ direktorius, apžvelgė parametrinio projektavimo įtaką architektūrai. Per 20 metų veiklos „VikingDome“ išbandė daug trimačių projektavimo įrankių, tad pranešimas „Nuo braižyklės iki algoritmo: parametrinis projektavimas šiandien“ atskleidė patirtimi grįstus šiuolaikinio projektavimo, kuris paverčia pastatą ne tik geometrinėmis linijomis bet ir duomenų baze, privalumus. Pranešėjo teigimu, ateityje parametrinis projektavimas taps dar labiau integruotas ir išmanus. Dirbtinis intelektas (DI) bus toks pat standartinis projektavimo įrankis, koks šiandien yra „AutoCAD“. Dėl to galėsime statyti pastatus minimaliomis medžiagų sąnaudomis, prieš tai algoritmais įvertinę ne tik pastato formą, bet ir statybinių medžiagų kilmę.
Aušra Kačinskaitė, JUNG dizaino klientų vadybininkė, pranešimą pradėjo apžvalga, kaip Bauhauzo mokykla kardinaliai pakeitė architektų mąstyseną. Intriguojančiame pranešimo pavadinime „Nuo miesto iki 70 × 70 mm“ ji užkodavo bauhauzo dizaino stiliaus klasikos – JUNG jungiklių serijos LS 990 klavišo matmenis (70 × 70 mm). Pranešėjos teigimu, nors serija LS 990 sukurta ir rinkai pristatyta gerokai vėliau, nei gyvavo ši garsi meno bei architektūros mokykla, ji idealiai įkūnija ir praktiškai realizuoja kertinius bauhauzo filosofijos principus: kurti laikui nepavaldžius, ilgaamžius produktus, kurių išorinė forma išlieka nepakitusi, nepaisant technologijų virsmo.
Doc. Dr. Kęstutis Lukošius, įmonės „Gaisriniai tyrimai“ direktorius, pranešimu „Kaip užtikrinti gaisrinę saugą keičiantis rizikoms?“ ieškojo atsakymo, kokios priemonės gali padėti išvengti gaisrų, kas sukelia rizikas (pvz. modernios technologijos, kaip ličio jonų baterijų įkrovimo stotelės, saulės elektrinės). Pranešėjas pabrėžė, kad gaisrinės saugos užtikrinimas keičiantis rizikoms reikalauja dinamiško valdymo, nuolatinio situacijos vertinimo ir greito pritaikymo prie naujų sąlygų. Gaisrų pastatuose įvyksta kasdien ir neretai tik po nelaimės ieškoma priežasčių, kodėl taip nutiko. O vieno atsakymo nėra, nes priešgaisrinės saugos aktai dažniausiai nereglamentuoja detalių inžinerinių ar projektinių sprendimų, tik nustato esminius saugos reikalavimus ir tikslus. Rinkoje nėra aiškių sertifikuotų priemonių, gaisrinės saugos specialistų nuomonės palyginti įvairios. Nepaisant to, pareiga suprojektuoti saugų pastatą niekur nedingsta. Anot pranešėjo, kai detalūs sprendimai nereglamentuojami, gelbsti diskusijos, geroji tarptautinė praktika. Nacionalinė gaisrinės saugos asociacija (NGSA) pradeda rengti neoficialius praktinius gaisrinės saugos standartus ir kviečia šios srities inžinierius bei specialistus savanoriškai prisidėti prie jų kūrimo bei tobulinimo – teikti savo pastabas, dalintis patirtimi ir kartu formuoti saugesnę statybų aplinką Lietuvoje.
