Architektūra nėra ta sritis, kurios atstovas ateitų į darbą 9 val., o 17 val., išjungęs kompiuterį ir pamiršęs projektus, pasinertų į laisvalaikį. Architektas Gintautas Natkevičius sako, kad architektas yra vertėjas tarp neribotų galimybių ir žmogaus, turinčio slaptą svajonę, lūkestį. Šios profesijos atstovai yra priklausomi nuo klientų. Tai reiškia, kad su klientais reikia bendrauti betarpiškai ir operatyviai, ir dirbti, dirbti. Todėl talentas ne toks svarbus, kaip architekto darbštumas ir gebėjimas išgirsti.
Sukūrus scenarijų, atsiras dvasia
Kaip Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovams pasakojo G. Natkevičius, architekto profesionalumas priklauso nuo darbštumo, atkaklumo ir gebėjimo pajausti kitą žmogų. Daug vidutinių gabumų studentų labai daug pasiekė o gabiausi studentai į architektūrą žiūrėjo per lengvai, per laisvai ir nepasiekė nieko. Kita vertus, architektas turi gebėti bendrauti, išgirsti savo klientą, įsiklausyti net į kliento garsiai neištartus žodžius.
„Nesinervinti, nesupykti, išgirsti, išklausyti. Užsakovas visada pasako, ko jis nori, bet reikia mokėti klausytis. Dvasia – tai dar viena dimensija. Įsivaizduokime priemiesčių privačių namų kvartalus. Yra namai, kuriuose suprojektuotas kambarys, vonia, virtuvė, bet nebandyta iš jų padaryti erdvės ir jiems sukurti kitokio scenarijaus. Kai pabandai namui sukurti scenarijų, atsiranda dvasia. Juk kiekviena šeima gyvena skirtingai. Todėl labai svarbu stebėti, kokie yra kiekvienos šeimos prioritetai, kas jiems svarbu – estetika, funkcija, – kas vyrauja: šeima, vaikai, šeimininkas ar automobilis. Yra tekę didžiausiai pastangų įdėti kuriant garažą, nes garažas buvo lyg altorius. Visko pasitaiko, o architektas turi ne primesti savo valios, o sukurti scenarijų, suprasti mistines šeimos narius jungiančias sąsajas, tapti vertėju tarp neribotų galimybių ir žmogaus, turinčio slaptų troškimų“, – pasakoja architektas. Visuomeniniuose pastatuose ar viešbučiuose intymumo mažiau, tačiau gerą projektą išskirs scenarijus, dvasia.
Kita vertus, kapitalizmas moko nekilnojamąjį turtą (NT) vertinti pagal jo likvidumą. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jeigu klientas padarys stulbinančią karjerą, norės išvykti ir turės parduoti savo namą, jis atsistos į 700 pardavėjų eilę ir turės kažkuo išsiskirti: funkcija, išvaizda. Dialogą su pirkėju pradėti būtent ir padės scenarijus, namo dvasia.
Ateina nauja statybininkų karta
Paklaustas apie architekto santykį su statybininkais pašnekovas pamini, kad tarp užsakovą, architektą ir statybininką turi sieti ryšys Pasak G. Natkevičiaus, anksčiau statybininkai buvo linkę keisti projektus. Jeigu per pirmą susitikimą statybininkas, žiūrėdamas į projektą, pokalbį pradeda nuo pasiūlymo jį koreguoti, galima pokalbį baigti kuo greičiau. Juk projektuoja ne tik architektai, bet ir konstruktoriai, inžinieriai, kitų sričių specialistai, ir jeigu statybininkas nori keisti komandos darbą, greičiausiai jis namo nepastatys. Laimei, pagaliau ateina nauja statybininkų karta.
„Pastebime, kad ateina nauja statybininkų karta, kuri bando įsiklausyti į architekto viziją. Klausia ir tikslinasi detales: jeigu betonas, tai kokio paviršiaus. Tada pasijunti lyg radęs bendramintį, vieningą ir stiprią komandą, kuri gali klysti, tačiau jos tikslas – pastatyti namą“, – pasakoja KTU dėstytojas ir priduria, kad darbas komandoje leidžia išnaudoti visų privalumus ir paslėpti trūkumus. Kiekvienas turime savų privalumų, o architektas turi būti ne tik menininkas, bet ir vadybininkas –rasti bendrus statybų dalyvių vardiklius.